Vietinės nedidelės turgavietės yra tos vietos, kurių patyrusi keliautoja, kiniškos kultūros tyrinėtoja I. Rutė viešėdama svetur stengiasi nepraleisti. Sako, būtent čia galinti ne tik įsigyti kokybiško vietinio maisto, bet ir pasimėgauti vietinio gyvenimo skoniu, palaikyti vietinius gamintojus bei pajausti bendruomenės pulsą.
Būtent keliaujant lėtai, tai yra apsistojant vienoje vietoje ilgesniam laikui, susipažįstant su vietiniais žmonėmis, grįžtant ten ne vieną kartą, atsiskleidžia didžiausi krašto ir kultūros klodai. O jei galimybės išvykti apskritai nėra, daugybę pasaulio šalių išmaišiusi pašnekovė siūlo pakeliauti savame mieste. Svarbiausia sąlyga – neskubėti ir pasidžiaugti.
Lietuvoje, įsitikinusi pašnekovė, esama gausybė smagių objektų ir dalykų – kad ir paįvairinti kasdienybę ji siūlo sportuojant viešose vietose įrengtais treniruokliais.
Išsamiau apie tokį gyvenimo būdą – Ievos Žigaitės pasakojime.
