Gyvenimas

2018.08.13 15:33

Maisto papildų pinklės: per metus ištiria tik vieną papildų grupę

Gabija Kavaliauskaitė, LRT.lt2018.08.13 15:33

Nors maisto papildai – ne vaistai, jų irgi galima perdozuoti, kalbėdamas apie maisto papildų kontrolę portalui LRT.lt teigia Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Stukas. Be to, Lietuvoje kartą per metus vaistinėse tiriama tik vienos papildų grupės sudėtis, o to, sveikatos specialistų nuomone, nepakanka, kad vartotojas būtų saugus. Pasak VMVT specialistės Giedrės Lukoševičienės, problema yra ta, kad maisto papildų įvairovė ir tiekėjų skaičius nuolat auga, o laboratoriniai tyrimai – brangūs.  

Rimtų pažeidimų nerasta, smulkių – daugėja

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė G. Lukoševičienė tikina, kad vaistinės yra tikrinamos kiekvienais metais, kai kuriais atvejais – joms nepranešus.

„VMVT šiais metais įvykdė jau 84 planinius ir neplaninius patikrinimus. Per juos vertiname informaciją apie produkto sudėtį, produkte esančias medžiagas, jų kiekius. Kaip dažnai – priklauso nuo pačios vaistinės, jos dydžio, kokie produktai dominuoja, ar buvome gavę nusiskundimų. Išsiaiškinus pažeidimą, maisto papildas laikinai nebeparduodamas arba pašalinamas iš vaistinės asortimento.

Neplaniniai patikrinimai vyksta tada, kai sulaukiame skundų. Tada vaistinę tikriname nepranešę. Įregistruotą naują vaistinę tikriname po pusmečio“, – portalui LRT.lt sako G. Lukoševičienė.

Anot specialistės, šiuo metu daugėja maisto papildų ženklinimo pažeidimų – taip gali būti dėl nuolat augančios maisto papildų įvairovės ir didėjančio tiekėjų skaičiaus.

„Daugėja smulkių pažeidimų, pvz., produkto sudėties etiketėje, informacijos apie poveikį ar savybės neatitikimų, bet juos galima greitai sutvarkyti“, – tikina G. Lukoševičienė.

G. Lukoševičienė atkreipia dėmesį, kad, vykdant maisto papildų kontrolę, atliekama ne tik tikslinė tam tikrų produktų grupių analizė, bet ir atsitiktiniai patikrinimai: „Gerokai daugiau maisto papildų yra patikrinama per įprastus tikrinimus. Maisto papildų pardavimo vietose nuolat tikrinamas maisto papildų ženklinimas, sudėtis, taip pat atrenkami mėginiai tyrimams – tuo siekiama užtikrinti, kad vartotojų nepasiektų nesaugūs ar netinkamai paženklinti maisto papildai.“

Reuters/Scanpix nuotr.

„Švedijoje laikomasi rekomendacijų pagal Europos maisto saugos tarnybos normatyvus ir tai viskas. Parduotuvėse parduodamų maisto papildų licencijas ir produktus kontroliuoja savivaldybių sveikatos apsaugos skyrius. Švedijoje yra 290 savivaldybių ir jokio bendradarbiavimo tarp jų šiuo klausimu nėra. Buvo rodytas TV reportažas, kai vienoje savivaldybėje kontrolierius, neturėdamas kompetencijos, uždraudė tam tikrus papildus, o gretimoje savivaldybėje juos laisvai pardavinėjo“, – apie dvigubus standartus pasakoja V. Meidutė-Strazdauskienė.

Jos teigimu, Švedijoje maisto papildų kasmet parduodama už beveik 4,8 mlrd. kronų, nuo 2010 m. pardavimai tik auga.

„Kiek daugiau kaip pusė jų perkama internetu, o tai išvis beveik nekontroliuojama, vadinasi, rizikuojama gyventojų sveikata. Tiriama, ar maisto papildai iš viso veiklūs (dažnai pasirodo, kad ne), o ne ar atitinka normas“, – pasakoja LRT RADIJO korespondentė iš Švedijos.

Perdozuoti galima ir maisto papildų

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius R. Stukas tikina, kad maisto papildų sudėtyje galima rasti įvairių augalinių komponentų, nebūdingų mūsų šaliai, todėl ir jų poveikis gali būti neaiškus. „Maisto papildą sudaro ne tik veikliosios, bet ir pagalbinės medžiagos, dažikliai. Svarbu išsiaiškinti, ar jie leistini. Pavyzdžiui, dažiklis gali būti leistinas maisto produktuose, bet papilduose – ne. Bėda ta, kad nėra tinkamos maisto papildų kontrolės“, – sako profesorius R. Stukas.

K. Čachovskio/DELFI nuotr.

Anot jo, trūksta specialistų, kurie galėtų suteikti žmonėms informacijos apie maisto papildus.

„Nors poliklinikose įvedami dietologų etatai, aukštosiose mokyklose rengiama dar tik pirma gyvensenos medicinos studentų laida, tad specialistų vis tiek per mažai. Negavus informacijos apie maisto papildus iš specialistų, žmogus rizikuoja pasirinkti netinkamą maisto papildą“, – tikina profesorius.

Pasak pašnekovo, perdozavus maisto papildų, pasekmių gali būti įvairių: „Nors maisto papildai ne vaistai, jų irgi galima perdozuoti. Pavyzdžiui, vitamino C perteklius gali suformuoti inkstų akmenis, jei per daug vitamino A – pradeda slinkti plaukai. Jei perdozuojama geležies, gali atsirasti širdies veiklos sutrikimų. Vitamino D trūksta daugeliui Lietuvos gyventojų, tad bent jau jo perdozuoti rizikos nėra.“

Profesorius R. Stukas įsitikinęs, kad maisto papildams reikalinga griežtesnė kontrolė, nes viskas, ką žmogus praryja, turi atitikti normas.

„Kuo griežtesnė kontrolė, tuo saugesnis vartotojas. Bet kokiu atveju, papildus žmogus praryja. Tad, ar valgai bulves, ar bet ką kita – svarbu, kad atitiktų normas“, – portalui LRT.lt sako profesorius R. Stukas.