Iš Klaipėdos kilęs dailininkas Valentinas Dilginas jau daug metų žavisi gintaru. Vyras sako išsyk pajutęs jame slypinčią istoriją ir sakralumą. Iš gintaro jis ne tik gamina papuošalus ar mažytes skulptūras, bet jį ir smilko, ir naudoja baltiškose senoviškose apeigose.
Ne iš kažkur atkeliavęs, o čia pat susiformavęs, milijonus metų išgyvenęs – apie gintarą sako pajūrio dailininkas V. Dilginas. Juo gyvenu – šypsosi turizmo ir teatrologo išsilavinimus turintis menininkas, dirbti su gintaru pradėjęs dar studijų metais.
Gintaro smilkymas, sako baltų etnokultūra ir pasaulėžiūra, senosiomis apeigomis besidomintis pašnekovas – tai ir padėka, ir nuo senųjų laikų – auka, ir svarbiausių gyvenimo ritualų palydovas. Menininkas tyrinėja gintarą ir jo savybes daug metų ir iš praktinių dalykų įvardija– gintaras, jo dulkės esą tinkamos prižiūrėti odai ir net valyti dantis.
Valentinas gintaro dulkėmis tepa nudegusią saulėje odą, norėdamas apsisaugoti nuo uodų įkandimų, įžvelgia ryšį tarp žodžių „gintaras“ ir „ginti“, tad sako, ir namus pravartu apeiti besmilkant gintaro dulkes.
Daugiau apie gintarą – Ievos Žigaitės pasakojime.
