Lietuviai myli paukščius. Vieni besąlygiškai, kiti tada, kada patogu, treti – vištieną. Į pirmą kategoriją dažniausiai patenka visokie trenkti gamtininkai, į antrą – didžioji dalis tautiečių, į trečią – tie, kurie paukštį pastebės, tik jei jis nutūps arba pridirbs ant galvos.
Taigi didžiajai daliai tautiečių paukščiai patinka tol, kol jie geri, gražūs, pūkuoti ir elgiasi pagal žmonių nustatytas taisykles (toks požiūris yra į visą gamtą, ne tik paukščius).
O dabar bandysiu aptarti daugumą Lietuvoj sutinkamų paukščių ir jų santykį su žmonėmis.
Antys. Naminės antys yra skanios, laukines galima medžioti. Ančiukai labai meilūs. Miestų antis galima penėti batonu ir rodyti vaikams pavyzdį, kaip reikia rūpintis gamta ir koks žmogus kilnus, geras, dosnus, rūpestingas. Jokios didesnės žalos jos padaryti negali, tai jas mylim ir meiliai vadinam antytėmis.
Kragai, narai, laukiai ir kitos vandeninės vištos dažniausiai lieka be dėmesio, nes yra priskiriami ančių kategorijai.
Žąsys. Naminės žąsys yra skanios ir be jų Kristus niekaip gimti negalėtų. Laukinės gražiai girgsi, kai išskrenda ar parskrenda. Jų nemėgsta ūkininkai, ypač pamario, nes tūkstantiniai žąsų būriai metai iš metų nuryja visus želmenis ir pamario krašte dar nėra nė vienas javas užaugęs.
Gulbės. Jos yra grožio, meilės, didybės simboliai ir jų nevalia niekam liesti ar blogai apie jas kalbėti. Jas būtina žiemą atpenėti batonu, nes tada jos bus dar gražesnės, dar didesnės ir karališkesnės. Jos nepatinka vestuvininkams, nes nenori darytis selfių ir tąso jaunąją už suknios po prūdą.
Kirai (juos vadina žuvėdromis). Gražu, kai jie skraido kur nors toli jūroje, ežere. Smagu, kai jie gaudo jiems mėtomą batoną (manau, Lietuvoje penktadalis iškepto batono atitenka paukščiams). Bet jie yra triukšmingi paukščiai, todėl jų kaimynystė nepageidaujama (nuo jos ypač „kenčia“ pajūrio gyventojai). Be to, kad kirai turi balsą, jie dar drįsta valgyti ir tuštintis. Dideli kirai nuo pliažo nusirenka iš rankinukų iškritusius jorkšyrus, todėl jų nemėgsta ir ta kategorija žmonių, kurie šiaip paukščių nepastebi.
Kiras kvatoja tik ką pasivogęs jorkšyrą, M. Čepulio nuotr.
Žuvėdros. O tai kirai – ne žuvėdros? Apie jas beveik nieko nežino ir dėl to galvos neskauda tiek žuvėdroms, tiek žmonėms.
Griežlė. Paukštis, kurio beveik niekas nematė, bet apie ją prikurta gražių dainelių, todėl turbūt yra gera. Jos nepatinka poilsiautojams, turistautojams, nes visą naktį garsiai (labai garsiai) prašo varškės ir palapinėse neįmanoma užmigti.
Turistų naktinis siaubas - skardžiabalsė griežlė, M. Čepulio nuotr.
Gervė. Labai mylimas paukštis. Gražiai šoka, gražiai trimituoja, yra didelė, grakšti ir visokia kitokia faina. Tačiau rudens sėjos metu surenka visus grūdus. Faktiškai eina išsižiojus paskui sėjamąją ir nė vienas grūdelis žemėn nenukrenta. Ir vėlgi, tų vietų, kur būriuojasi gervės, ūkininkai lieka nevalgę.
Pilkasis garnys. Turi ilgas kojas, ilgą snapą ir visi, jei galėtų, būtų kaip garniai. Dažnai jis painiojamas su gerve, todėl dalį palankumo pavagia iš jos. Manau, tik dėl to jis norėjo tuoktis su gerve. Jo nemėgsta žuvų augintojai, nes jis suryja visas žuvis. Yra be gailesčio šaudomas (nors tai draudžiama) ir jau turbūt greit bus įtrauktas į raudonąją knygą. Dabar labai smarkiai daugėja baltųjų garnių. Jie kol kas geri, nes ryja mažesnes žuvis, o be to yra gražūs, nes balti. Mums patinka balta spalva, gal todėl mes esam Baltai.
Žvejų nemėgstamiausi žvejai - pilkasis garnys ir didieji kormoranai, M. Čepulio nuotr.
Jei jau šnekam apie žuvis, tai visų nekenčiamiausias padaras – didysis kormoranas. Jį mėgsta tik keli pamišę gamtininkai ir Kuršių nerijos turizmo organizatoriai, nes yra, kur turistus nuvesti. Jų nekenčia medžių gerbėjai, žvejai verslininkai ir visi, kurie prisiskaitė pasakų, kokie kormoranai blogi. Nesvarbu, kad jie medžių per 20 metų sunaikino tiek, kiek per tą laiką, kol rašiau šį komentarą, iškirto privataus miško savininkai. Nesvarbu, kad yra padaryti tyrimai ir įrodyta, kad Kuršių marių verslinių žuvų populiacijoms didžiausią įtaką daro verslinė žvejyba bei uosto gilinimo darbai. Tačiau kormoranas kakoja ant medžių – apkaltinkim jį, kad ir žuvis suryja (vėlgi padaryti tyrimai ir detaliai išnagrinėta, kad kormoranas daugiausiai gaudo menkavertes žuvis). Kormoranų nekenčia ir žuvininkystės ūkių savininkai, bet ten jie turi leidimus juos ištisus metus medžioti.
Vištos. Labiausiai mėgstamas paukštis. O jei šnekam apie laukines vištas – kurapkas, tetervinus, kurtinius, putpeles, jerubes – tai iš jų daugiausiai dėmesio sulaukdavo kurapkos. Kurapkas labai mylėjo medžiotojai, kol jas buvo galima medžioti. Tada joms iš šakų statydavo palapines, maitindavo. Po kurapkų medžioklės draudimo ta meilė ir rūpestis dingo.
Karveliai. Jie labai patinka vestuvininkams ir miestų bobutėms, kurios paskutinius pinigus išleidžia jų šėrimui. Jie nepatinka architektams ir visiems, kurių balkonuose balandžiai bando apsigyventi. Laukiniai karveliai yra niekam neįdomūs, nes nelabai, kas apie juos ką žino.
Ereliai, vanagai ir sakalai
Ereliai mūsuose didelių nuostolių ūkiams nepridaro, todėl juos galima mėgti. Be to, jie atrodo didingi, kilnūs ir daug jaunų žmonių nori ir bando būti ereliais, nors geriausiu atveju tempia iki vištinių būrio atstovų. Tiesa, yra vienas seimo narys, kurio pavardės dėl laiko stokos nerašysiu, bet turi šaknyje „žema“ teigia, kad ereliai iš jo išneša danielius, arklius, karves ir kitus padarus, bet ko tie seimo nariai tik neteigia.
Vanagai, kuriems priklauso suopiai, lingės, gyvatėdžiai, vapsvaėdžiai, pesliai, vištvanagiai ir paukštvanagiai yra labai nemėgstami, nes vištukus išneša. Nesvarbu, kad vištukus išneša dažniausiai tik vištvanagiai, bet visi, kurie primena plėšrų paukštį, yra blogis.
Sakalas padeda varlei daryti tempimo pratimus, M. Čepulio nuotr.
Sakalai. Dažniausiai juos painioja su paukštvanagiu ir, spėju, pusė trankymosi į sausas egles priklauso paukštvanagiams, o kita pusė – sakalams. Dažniausiai sakalai įsivaizduojami kaip labai dideli paukščiai, o šiaip jie vos karvelio dydžio būna. Sakalai iš plėšrūnų turi geriausią reputaciją, bet, turbūt, nelabai , kas apie juos ką žino.
Tiek šiandienai, kitą savaitę laukite antros dalies. Ir dar, neužmirškit šiandien 23:30 pasižiūrėt į užtemusį mėnulį.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
