Gyvenimas

2018.07.22 17:37

Medikai įspėja saugotis: karštis grasina ilgalaikiu jautrumu ar net širdies smūgiu

Ieva Janavičiūtė, DELFI.lt2018.07.22 17:37

Vilnietis Paulius per karščius lauke pjovė šakas. Po kelių valandų intensyvaus darbo saulėkaitoje, vyrui pradėjo svaigti galva, krėtė drebulys, mušė šaltas prakaitas. Pasak vyro, dingo energija, buvo sunku net pakelti rankas. Nors kitą dieną jautėsi geriau, tačiau visą savaitę vyras buvo išsekęs ir mieguistas. 

Medikai sako, jog perkaitus saulėje, svarbu atskirti perkaitimą nuo saulės smūgio ir mokėti suteikti sau ir aplinkiniams pirmąją pagalbą.

Perkaitus reikia mokėti suteikti pirmąją pagalbą

Pasak Vytauto Aukštakalnio, Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojo, žmogaus centrinė nervų sistema palaiko pastovią kūno temperatūrą, o esant aplinkos temperatūros pokyčiams yra pasiruošusi prisitaikyti. „Kylant aplinkos temperatūrai, išsiplečia kraujagyslės, daugiau kraujo keliauja kūno paviršiuje, kad išspinduliuotų šilumą. Pradedame prakaituoti“, – aiškina V. Aukštakalnis.

Dėl pastarųjų mechanizmų, pasak gydytojo, jei nevartojame pakankamai skysčių, jaučiame perkaitimo simptomus: gausų prakaitavimą, galvos svaigimą, silpnumą, raumenų skausmus ar mėšlungį. Padažnėja širdies veikla, galite pradėti vėmti, viduriuoti, tačiau sąmonė nesutrinka.

Tokiu atveju, gydytojas V. Aukštakalnis skatina suteikti pirmąją pagalbą: atlaisvinti rūbus, patraukti žmogų iš saulės, paguldyti ant nugaros, pakelti kojas apie 30 cm ir vėdinti. Taip pat rekomenduojama nurengti nereikalingus drabužius, o esamus sušlapinti, duoti gerti skysčių. Pasak gydytojo, svarbu žinoti, jog tai jokiu būdu negali būti kava ar alkoholis. Jei būklė per 30 minučių negerėja – reikia kreiptis pagalbos į medicinos darbuotojus.

E. Genio/LRT nuotr. 

Šilumos smūgį painiojame su perkaitimu

Pasak Izabelės Juškienės, saulės (šilumos) smūgis yra rimčiausia perkaitimo komplikacija. Jis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti.

V. Aukštakalnis sako, kad perkaitimo atveju nesuteikus pagalbos, žmogaus būklė blogės ir jį ištiks šiluminis smūgis. O tai gyvybei grėsminga būklė, kurios išgyvenamumas, pasak gydytojo, tesiekia 60 proc.

„Šiluminio smūgio metu organizme pradeda vykti labai panašūs procesai, kaip sisteminės infekcijos (sepsio) metu, todėl gali išsivystyti dauginis organų nepakankamumas“, – sako V. Aukštakalnis.

Pasak gydytojo šilumos smūgio simptomai yra sąmonės sutrikimas, kūno temperatūros pakilimas iki 40 laipsnių ar daugiau, sausa raudona oda, pykinimas ar vėmimas, labai dažnas kvėpavimas bei padažnėjusi širdies veikla. V. Aukštakalnis pabrėžia, kad tokiu atveju svarbu kviesti greitąją (GMP), bei suteikti tą pačią pagalbą, kaip perkaitimo atveju.

E. Genio/LRT nuotr. 

Gydytoja I. Juškienė sako, jog patyrusį šilumos smūgį žmogų reikia kuo skubiau vėsinti apšlakstant vandeniu, o geriausia suvynioti į šaltame vandenyje sudrėkintą antklodę. Be to, pasak gydytojos, svarbu nepamiršti duoti gerti kuo daugiau skysčių.

Išvengti perkaitimo padės keletas taisyklių

Vytautas Aukštakalnis sako, jog tiek perkaitimo atveju procesai yra grįžtami ir atstačius skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą, neturėtų likti pasekmių, tačiau esant šilumos smūgiui – pasekmės gali būti mirtinos. Be to, esant galvos svaigimui, pasak mediko, žmogus gali nualpti, o kritimo pasekmės gali būti įvairios, priklausomai nuo to, kaip sėkmingai seksis nusileis ant žemės.

Pasak I. Juškienės, po perkaitimo gali likti ilgalaikiai padariniai kaip sumažėjęs karščio toleravimas, padidėjęs jautrumas saulei, tačiau taip pasitaiko tik jautresnį organizmą turintiems žmonėms.

Ypatingą dėmesį, pasak gydytojo V. Aukštakalnio, esant karštai saulei, turėtų atkreipti vyresni nei 65 metų žmonės bei jaunesni nei 15. Taip pat kraujagyslių ar psichikos ligomis sergantys žmonės, bei dirbantys fizinį darbą patalpose be oro kondicionieriaus. Atsargesni turėtų būti ir slaugos namų gyventojai, bei kiti vartojantys vaistus, kurie skatina šlapimo išsiskyrimą (diuretikai), migdo ar yra su stimuliuojančiomis narkotinėmis medžiagomis.

Gydytojo teigimu, rekomenduojama 12-16 val. vengti būti lauke. Saulėtą karštą dieną reikėtų laikytis pavėsyje, rengtis laisvesnius, šviesius rūbus bei vartoti pakankamai skysčių. V. Aukštakalnis nurodo, jog geriausias skysčių indikatorius nieko nekainuoja, nes tai – šlapimo spalva. Tamsus šlapimas signalizuoja apie skysčių organizme trūkumą.

Gydytojas taip pat pataria vengti alkoholio ir kavos vartojimo, nes skaidant alkoholį organizme didėja skysčių poreikis, o kava veikia kaip skysčius varantis preparatas.

„Karštomis dienomis raginu pabūti „pietiečiais“ ir neskubėti. Geriau vengti fizinės veiklos karštyje. Bei nepalikti suaugusiųjų ir vaikų automobilyje“, – sako gydytojas V. Aukštakalnis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.