Gyvenimas

2018.07.21 22:07

Ką daryti, kai vaikas užsimano šuniuko ar kačiuko

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2018.07.21 22:07

Kai vaikas užsimano šuniuko ar kito gyvūno, jis vis tiek nėra tiesiogiai už tą gyvūną atsakingas, atsakomybę prisiima tėvai, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako psichologė Goda Bačienė. Ji tvirtina, kad gyvūno auginimas turi daugybę privalumų, bet atsakomybės naštą vis tiek krenta tėvams.

VŠĮ „S.O.S. gyvūnai“ direktorė Ilona Reklaitytė-Mezenceva tvirtina, kad situacija, kai į prieglaudą patenka gyvūnas, kuriuo vaikas rūpintis nebeturi noro, itin dažna. Anot jos, neretai tokią priežastį nurodo ir patys tėvai.

„Tokių skambučių sulaukiame kiekvieną mielą dieną – tėvai paskambina ir pasako, kad vaikai labai norėjo šuniuko arba kačiuko, mes jį nupirkome arba pasiėmėme iš prieglaudos ir dabar vaikai jau nebeturi laiko, neturi galimybių, neturi noro jo prižiūrėti. Tada tėvai klausia, ar galima gyvūną grąžinti, atiduoti į prieglaudą“, – sako I. Reklaitytė-Mezenceva.

Pašnekovė sako, kad per savaitę į prieglauda patenka apie 10–20 gyvūnų, tačiau paprastai šiuo metu nė vienas iš jų nėra paimamas globoti. Tai iš dalies lemia vasaros sezonas.

„Vasarą gyvūnų dovanojimas visiškai sustoja. [...] Iš pradžių galvojome, kad tokie skaičiai susidaro, nes žmones paveikė ekonominė krizė, kad žmonės neišgali pamaitinti, pasirūpinti savo gyvūnais, atlikti visas jiems reikalingas veterinarines procedūras, kurios yra brangios. Iš tiesų, kai viskas pasibaigė, beglobių gyvūnų skaičius dar padidėjo“, – pasakoja I. Reklaitytė-Mezenceva.

Jos aiškinimu, seniau prieglaudoje vienu metu gyvendavo apie 50–60 gyvūnų, jų skaičius paprastai neperkopdavo šimto. Šiuo metu prieglaudoje vienu metu gyvena iki 200 gyvūnų.

I. Reklaitytės-Mezencevos pastebėjimu, daugelis žmonių nesupranta, kad gyvūnų prieglaudos skirtos beglobiams gyvūnams, kuriais niekas negali pasirūpinti. Kaip teigia pašnekovė, kai kurie gyvūnų prieglaudomis naudojasi kone kaip paslaugos teikėjomis, kai gyvūnas paprasčiausiai nusibosta.

Iškilus tokiai situacijai, kai vaikas ima reikalauti augintinio, vaikų ir paauglių psichologė G. Bačienė primena – visus sprendimus šeimoje priima tėvai: „Vaikų norai ne visi yra vykdomi. Įsipareigojimą auginti šunį ar kitą gyvūną priima tėvai.“

Psichologė atkreipia dėmesį, kad gyvūnų auginimas padeda vaikams ugdyti rūpestingumą, švelnumą, atsakomybės jausmą, žaismingumą. „Yra labai daug privalumų, bet vaikai nėra tiesiogiai atsakingi už tuos šunis ar kitus gyvūnus. Tėvai savo pavyzdžiu moko vaiką ir jį ugdo“, – akcentuoja G. Bačienė.

Daugiau psichologės patarimų galite išgirsti pažiūrėję reportažą.

Populiariausi