Gyvenimas

2018.07.15 17:21

Futbolininkų asmenybės: geriausi žaidėjai – tinginiai?

LRT.lt2018.07.15 17:21

Pastangos futbole nėra lygios sėkmei, portale psychologytoday.com rašo asmenybės teorijos specialistas, profesorius J. P. Gerber. Pralaiminčios komandos, atrodytų, į žaidimą deda gerokai daugiau pastangų, nei laiminčios komandos – net po futbolo aikštę juda mažiau ir lėčiau. Kaip tai nutinka? Ar laimėjimo paslaptis – tingumas?  

Žiūrint Pasaulio futbolo čempionatą išryškėja, kaip geriausiais pasaulio žaidėjais laikomi sportininkai kitus moko svarbios pamokos – bėgant laikui mūsų supratimas apie pastangas žaidime keičiasi.

Tikriausiai daugelis iš mūsų pritars, kad įdėtos pastangos futbole nėra lygios garantuotai sėkmei. Vienoje aikštės pusėje gali būti jaunų žaidėjų komanda, kuri visas jėgas deda į tai, kad atsidurtų kamuolio buvimo vietoje. Tačiau kitoje matome tokius žaidėjus kaip Zinedine Zidane ar Lionel Messi, kurie, atrodytų, specialiai didžiąją žaidimo dalį daugiau stebi, nei žaidžia, vaikštinėja aplink, o ne bėgioja.

Tačiau koks yra jų sėkmės receptas – ar jie tokie geri, kad jiems stengtis tiesiog nebereikia? O gal didžioji paslaptis – nesistengti?

Psichologai čia pasitelkia socialinio dykinėjimo sąvoką – grupėse dirbantys žmonės linkę į darbą įdėti daug mažiau pastangų, nei dirbdami individualiai. Tačiau kodėl taip atsitinka? Yra keli socialinio dykinėjimo paaiškinimai: motyvacijos praradimas ir koordinacijos praradimas. Motyvacijos praradimu čia laikomas nenoras dėti pastangas, o koordinacijos – noras savo veiksmus derinti ir pritaikyti kitų veiksmams.

Tačiau yra ir trečias, rečiau vartojamas paaiškinimas – kartais dykinėjame tam, kad visos grupės darbas taptų efektyvesnis. Geri futbolo žaidėjai aikštėje nedykinėja dėl to, kad prarado motyvaciją, ar tikisi, kad už juos geriau pažais kiti – jie laukia savo eilės padaryti lemtingą ėjimą. Tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip tinginystė, iš tiesų yra savo ir komandos narių veiksmų derinimas ir efektyvumo kėlimas. Vos tik pamatę, kad kamuolys gali atitekti jiems, geriausi žaidėjai jau yra tam visiškai pasiruošę, net jei galėjo atrodyti kitaip.

Geri futbolo žaidėjai nuo prastesnių skiriasi tuo, kad pirmiesiems svarbiausias yra efektyvumas, o antriesiems – atiduoti visas jėgas bėgiojant po visą futbolo aikštę. Subrendę ir daug pasiekę futbolininkai, kurių pavardės linksniuojamos geriausiųjų sąrašuose, kartais aikštelėje veikia nedaug, tačiau išmanantiems žaidimą aišku, kad jie daro būtent tai, kas lemia visos komandos sėkmę.

Kartais sunkus darbas visai neatrodo kaip sunkus darbas – reikia žinoti, ko ieškote, jei norite atrasti vieną sėkmės taisyklę.

Pagal užsienio spaudą parengė Gertrūda Stripeikytė.