Gyvenimas

2018.07.28 21:31

Parduotuvių maniakai: daiktų negeidžia, tačiau meilės nusipirktų

LRT.lt2018.07.28 21:31

Jei visada esate labai mandagus, nors kenčiate nuo nepaaiškinamos nuotaikų kaitos arba mieliau slepiatės fantazijų pasaulyje, tikėtina, kad kenčiate nuo Holivudo filmuose romantizuojamos priklausomybės. Taip svetainėje verywellmind.com rašo psichologė bei priklausomybių ekspertė dr. Elizabeth Hartney. Pasak jos, parduotuvių maniakai negeidžia turėti daiktų, bet vis tiek perka net ir tai, ko jiems nereikia. Be to, finansinės parduotuvių maniakų problemos dažnai būna mažesnės už psichologines.

Tyrimai rodo, kad parduotuvių maniakai, palyginti su įprastais parduotuvių lankytojais, – malonesni, šiltesni žmonės. Jie draugiški, empatiški, niekada su kitais nesielgia grubiai.

Dažnai jie vieniši, tarytum izoliuoti, taigi apsipirkimo procesas juos motyvuoja dvejopai: pirma, jiems malonu bendrauti su parduotuvės personalu, antra, jie mano, kad tai, ką nusipirks, padės jiems pagerinti santykius su kitais.

Svarbu ir tai, kad parduotuvių maniakai lengvai pasiduoda aplinkinių įtakai.

B. Mchaffie/Unsplash nuotr.

Gera žinia bent jau ta, kad jei jau ryžtasi ieškoti profesionalios pagalbos, užmegzti gerus ryšius su gydytojais parduotuvių maniakams niekada nebūna sunku. Į specialistus jie dažniausiai kreipiasi iš anksto tvirtai nusiteikę griežtai laikytis visų nurodymų; be to, jie labai teigiamai priima grupinės terapijos užsiėmimų dalyvių palaikymą.

Būdinga žema savivertė

Žema savivertė – vienas iš dažniausiai tyrimuose minimų parduotuvių maniakams būdingų bruožų. Apsipirkimas – tai būdas savivertę bent šiek tiek kilstelti, ypač jei geidžiama prekė siejama su įvaizdžiu, kurį perkantysis siekia susikurti.

Tačiau gali būti ir taip, kad žema savivertė – priklausomybės nuo pirkimo padarinys, mat pirkdamas skolon parduotuvių maniakas pasijunta nevisavertis, nusivilia savimi.

Gerai bent tai, kad giliau pasinėręs į savirefleksiją (galbūt padedant terapeutui) toks žmogus suvoks, jog vertinti save tikrai yra už ką. Vienas iš tokių dalykų – kad ir tas pats, jau minėtas, gebėjimas visada maloniai elgtis su kitais.

Kankina emocinės problemos

Atliekant tyrimus taip pat nustatyta, kad parduotuvių maniakams būdingas emocinis nestabilumas, nuotaikų kaita, nerimas ir depresija. Apsipirkimas – vienas iš būtų pasikelti nuotaiką, bent trumpam.

E. Hartney teigimu, atsikratyti nerimu ir depresija padės psichologinė terapija ir – jei prireiks – vaistai. Šie gydymo būdai, pasak jos, yra kur kas efektyvesni už vizitus į parduotuves.

Sunkiai sekasi kontroliuoti impulsus

Impulsas – natūralus dalykas. Tai staigus, intensyvus noras nedelsiant kažką padaryti. Ištiktas impulso žmogus jaučia poreikį veikti čia ir dabar. Vis dėlto dauguma žmonių savo impulsus pakankamai gerai kontroliuoja.

Tai daryti išmokstama dar vaikystėje. O štai parduotuvių maniakai impulsams, visų pirma – impulsui pirkti, atsispiria labai sunkiai. Juos šis impulsas tarytum užvaldo, ir padėtis tampa nebekontroliuojama.

Psichologė teigia, kad tokiu atveju pirmiausia reiktų stengtis pažaboti impulsą leisti pinigus, ir tai padaryti, pasak jos, tikrai yra įmanoma.

Pasižymi lakia vaizduote

Parduotuvių maniakai fantazuoti linkę gerokai labiau nei kiti. Fantazuojant polinkis prisipirkti stiprėja net keliais būdais.

Veikdamas kažką kita, parduotuvių maniakas gali įsisvajoti apie tą jaudulį, kurį pajustų apsipirkdamas; jis gali pasinerti į svajas apie pačius įvairiausius teigiamus padarinius, kuriuos nulemtų geidžiamos prekės įsigijimas; negana to, fantazijų pasaulis jam yra ta vieta, kurioje galima pasislėpti nuo niūrios realybės.

Vienaip ar kitaip, parduotuvių maniakų gebėjimas fantazuoti gali labai praversti kovojant su priklausomybe ir lavinant įgūdžius, padedančius ją įveikti, pavyzdžiui, mokantis atsipalaiduoti, tvirtina E. Hartney.

Parduotuvių maniakai – materialistai

Tyrimai rodo, kad parduotuvių maniakai, palyginti su kitais pirkėjais, yra labiau linkę į materializmą. Tačiau jų žavėjimasis materialiais dalykais – kiek kitoks, negu būtų galima įsivaizduoti.

Keista, tačiau jie anaiptol negeidžia daiktų turėti. Maža to, jie nejaučia labai stiprios paskatos būtinai įsigyti kažko materialaus. Tai paaiškina, kodėl parduotuvių maniakai perka daiktus, kurių jiems nereikia ir kurių paskui nenaudoja.

Kodėl tuomet jie vadinami materialistais? E. Hartney teigimu, egzistuoja dar dvi materialistams būdingos savybės: pavydas ir godumas. Būtent jomis parduotuvių maniakai ir pasižymi. Jie kur kas labiau pavydūs ir kur kas mažiau dosnūs nei dauguma.

G. Bakos/Unsplash nuotr.

Tai, pasak psichologės, gali pasirodyti keistoka, turint omeny, kad jie dažnai mėgsta pirkti dovanas. Deja, dovanas šio tipo žmonės dovanoja ne iš dosnumo, o siekdami „nusipirkti“ meilę ir pasikelti socialinį statusą.

Vis dėlto jei pasistengtų sustiprinti savo savivertę ir atrastų kelią į nuoširdų savitarpio bendravimą, jiems vis mažiau atrodytų, kad prielankumą ir draugystę galima nusipirkti.

Supratęs, ką iš tiesų gali pasiūlyti, žmogus nebejaučia poreikio slėptis už reklaminio įvaizdžio. Taigi E. Hartney siūlo būti savimi ir gyventi pagal išgales.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius