Gyvenimas

2018.07.19 18:30

VMG šefas P. Janušas: ne visi maisto produktai tinkami iškylaujant

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2018.07.19 18:30

Išsiverskite be vienkartinių indų, stalo įrankių ar popierinių servetėlių – verčiau į iškylą pasiimkite „Budos dubenėlius“. Tai yra populiariausia ir ekologiškiausia piknikų tendencija, portalui LRT.lt sako VMG virtuvės šefas Paulius Janušas. Be to, primena jis, daugelis mūsų pamėgtų užkandžių visai netinka iškylaujant, tad juos verčiau palikite namuose ir į krepšį įsimeskite rūkytų dešrelių bei džiovintų vaisių.

– Ką patartumėte, kad iškyla būtų ne rūpestis, o malonumas?

– Pirmiausia siūlyčiau pagalvoti apie patogumą. Jei vykstate toliau nuo namų, tikriausiai ir patiems nesinori apsikrauti daugybe daiktų ar maisto produktais, kurie nežinia ar atlaikys ilgesnę kelionę. Todėl gerai apsvarstykite, kokių daiktų jums tikrai reikės pikniko metu. Pavyzdžiui, labai patogus sprendimas – padėklas. Gamtoje ne visada yra lygus pagrindas, tad padėklas bus tarsi nedidelis staliukas kai kuriems dalykams susidėti.

Nebūtina vežtis daugybės stalo įrankių, verčiau pasiimkite maisto produktus, kuriuos valgant stalo įrankiai nebūtini – daržoves, dešreles, ar pan. Labai populiari, ekologiška ir patogi tendencija vietoj lėkščių naudoti „Budos dubenėlius“.

– „Budos dubenėliai“ – koks tai indas?

– Iš tiesų tai yra daugeliui gerai žinomi stiklainiukai. Jie taip pavadinti todėl, kad Buda savo kelionėse naudojo vieną ir tą patį dubenėlį. Tai ne tik Europos, bet ir viso pasaulio tendencija, kilusi iš vis labiau populiarėjančio judėjimo, kurio tikslas – apsaugoti gamtą nuo ją gožiančių plastiko atliekų. Stiklainiai yra labai patogus indas, turintis ne vieną privalumą. Tai daugkartinio naudojimo indas, kurį patogu vežtis ir iš kurio patogu valgyti. Tik svarbu jį gerai suvynioti, kad kelionės metu nesudužtų.

Organizatorių nuotr.

– Minėjote ekologiją. Ką patartumėte iškylautojams, norintiems po savęs palikti kuo mažiau šiukšlių?

– Geriausia nesivežti į iškyla vienkartinių indų, stalo įrankių, popierinių rankšluosčių. Pavyzdžiui, vietoje popierinių servetėlių verčiau pasiimkite virtuvės rankšluostuką. Kol jis švarus, galite į jį suvynioti jau minėtus stiklainiukus su maistu, o po iškylos sudrėkinti ir pavalyti indus. Tikrai nesiūlau indų plauti upėje ar ežere. Nusivežkite namo ir tai patogiai padarykite virtuvės kriauklėje.

Siūlau pasinaudoti dar viena gudrybe – šiukšlių maišais. Būtinai įsimeskite 2 maišus ir juos patieskite po pleduku, ant kurio sėdėsite. Taip neištepsite pledo, o po iškylos į vieną maišą galėsite sudėti nešvarius indus, į kitą – pledą bei pagalvėles, kurias buvote atsivežę, ar kitus daiktus, ir patogiai viską parsivešite namo.

– Sakote, kad vertėtų pasiimti užkandžius, kuriuos galima valgyti nenaudojant stalo įrankių, bet kaip išsisukti be peilio ar šakutės?

– Visiškai be peilio ar šakutės galbūt neišversite, tačiau tikrai įmanoma išsisukti tik su vienu peiliu ar viena šakute. Geriausia į iškylą vežtis nepjaustytas daržoves, tad jei pasiimsite nedidelius agurkėlius, mažas kukurūzo burbuoles ar panašiai, jų pjaustyti nereikės.

Dar vienas patogus užkandis – rūkytos dešrelės, kurias galima valgyti nenaudojant stalo įrankių. Didžiųjų pasaulio sostinių gyventojai pamėgo ėrienos, kalakutienos, vištienos dešreles. Toks kokybiškos mėsos delikatesas šiandien populiarėja ne tik piknikų, bet ir restoranų meniu. Jas galima valgyti su įvairiais padažais, o padažus galima patogiai supilti į jau minėtus stiklainius.

Taip pat nepamirškite humuso. Įvairiuose, o ypač veganiškuose, valgiaraščiuose ilgai karaliavusį avinžirnių humusą keičia pupelių ir kitos ankštinių daržovių užtepėlės. Mėsos mėgėjams siūlau  kompromisą: iš pupelių, keptos šoninės ir sviesto pagamintą užtepėlę. Veganiško meniu gerbėjams – pupelių ir špinatų užtepėlę.

K. Mears/Unsplash nuotr.

– Veikiausiai vien užkandžių nepakaks. Ką daryti jei norime kokių nors salotų ar panašiai?

– Salotas galima paruošti iš anksto ir paskirsčius porcijomis sudėti į stiklainius. Padažą salotoms vežkitės atskirame indelyje ir užpilkite tik prieš patiekiant.

Labai svarbu atkreipti dėmesį į ingredientus. Nepatarčiau daryti salotų su pomidorais, česnakais, svogūnais, salotų lapais ar pan., nes kelionės metu jie gali pakeisti išvaizdą bei skonį. Kelionę ir karščius geriau atlaiko brokoliai, porai ar žiediniai kopūstai.

– Lietuviai veikiausiai visuomet iškylai pasiruošia sumuštinių.

– Tarkim įvairūs suvožtiniai ar kepti sumuštiniai taip pat ganėtinai patogus pasirinkimas gamtoje. Beje, juos vežtis galima ne tik specialiuose indeliuose, bet ir didesniame, pavyzdžiui, trijų litrų tapos stiklainyje.

– Daugelis savo iškylos turbūt neįsivaizduoja be arbūzo.

– Arbūzas – šio sezono karalius. Jis geras tuo, kad nėra kaloringas, puikiai gaivina, yra lengvai transportuojamas, nes turi minkštimą apsaugančią storą žievę. Į pikniką jį reikėtų imti visą, nepjautą. Tai puikus pradžios patiekalas, kai atvykę į pikniko vietą esame šiek tiek ištroškę ir išalkę. Arbūzą galima pagardinti. Pavyzdžiui, susmulkinkite mėtinį ledinuką ir juo pabarstykite riekelę arbūzo.

S. Webb/Unsplash nuotr.

– Sakėte, kad viena iš tendencijų – sveikas maistas. Kuo galima pakeisti bulvių traškučius ar įvairius desertus?

– Kalbant apie desertus, svarbu paminėti, kad ledai ar kiti pieno pagrindu pagaminti desertai neatlaiko karščių, todėl jų į piknikus geriau neimti.

Geriausia – džiovinti vaisiai ar vaisių bei daržovių traškučiai. Morkų, burokėlių, topinambų, batatų traškučiai, džiovinti svarainiai, mangai – šios vasaros desertas. Pikniko gamtoje metu šis desertas bus ne tik sveikas, bet ir labai praktiškas pasirinkimas.

Pavyzdžiui, šviežios braškės gamtoje – puikus variantas, tačiau po kelių karštų valandų krepšyje ar atvirame ore gali prarasti savo patrauklumą, o džiovintas gėrybes, jei jų nesuvalgysite pikniko metu, dar ir namo parsivešite. Jei turite termodėžutę galite pasiimti įvairių kepinių. 

– Vanduo – geriausias gėrimas?

– Taip. Tai gali būti gazuotas mineralinis vanduo arba paprastas vanduo pagardintas riekele citrinos bei mėtos lapeliais. Svarbiausia nesirinkti saldžių gazuotų gėrimų, dėl kurių tik dar labiau troškina, o ir jų sudėtis nebūtinai atitinka sveikos mitybos principus.

R. Yuan/Unsplash nuotr.

– Sakėte, kad svarbu neprisidėti per daug daiktų, o kaip nepasiimti per daug maisto?

– Viena  iš svarbiausių iškylavimo tendencijų – nepersivalgyti, užkandžiauti sveikai ir piknike leisti laiką aktyviai. Todėl patarčiau įsidėti tiek, kiek įprastai per tą patį laikotarpį suvalgote būdami namuose ar darbe. Kitaip maistą teks išmesti arba matydami jį patiektą valgysite kone per prievartą. Persivalgę žmonės paprastai aptingsta ir neturi nuotaikos užsiimti aktyvesne veikla.

– Kokios vyrauja iškylos dekoro tendencijos?

– Pikniko dekoracijų mada suka ta pačia kryptimi, kaip ir maistas: kuo natūraliau, kuo organiškiau. Populiariausia – gamtos tema. Kaip gausiai ir išradingai papuošite savo pikniko vietą, žinoma, labiausiai priklauso nuo to, kiek toli keliaujate ir kiek daug daiktų galite iki iškylos vietos nusinešti.

Pagrindinių dekoro elementų – pledo ir pagalvėlės – vis dėlto greičiausiai neišvengsime. Atsižvelgiant į tendencijas, jie turėtų būti natūralių žemės spalvų. Nebent tai būtų teminė iškyla, pavyzdžiui, rožinis mergaičių piknikas ar languotas retro vakarėlis ant žolės. Tokiu atveju pikniko tema diktuos spalvas ir dekoro detales. Pikniko indai irgi turėtų prisidėti prie bendros harmonijos, derėti tarpusavyje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.