Gyvenimas

2018.06.15 12:54

M. Čepulis. Apie tikrąsias meilės strėles (komentaras)

2018.06.15 12:54

Šitas tekstas labiau tiktų vasario 14-ąją, kai pasaulis sąla nuo šokoladinių širdučių, o amūrai ir kupidonai laido strėles į kairę ir dešinę, kad peršautieji dar daugiau tų širdučių dovanotų ar gautų. Tačiau tikros meilės strėlės yra šaudomos čia ir dabar jums po kojomis ir tai nėra nei Artemidės, nei Veneros ginklanešių darbas.

Tai daro ne kas kitas, o sraigės, ir jos tai daro iš meilės tiesiogine prasme. Jei perkeltume tai į žmonių pasaulį, vaizdelis būtų maždaug toks.

Hermafroditas Petrė ir hermafroditė Birutis susiranda vienas kitą pagal gleivių kvapą ir skonį. Jie priartėja, jų kūnai susiliečia. Tada ilgai ilgai (gali būti net kelias valandas) bučiuojasi ir čiupinėja vienas kitą rankomis, kojomis, akimis ir nosimi.

Petrei palei dešinę ausį atsiveria lytinė anga, iš jos išlenda balsvas maišelis ir, kai tik Biručio kūnas priartėja, iš to maišelio išlekia smaili strėlė ir perveria Biručio kūną. Ne, Birutis nemiršta, kaip tik dar energingiau trinasi aplink Petrę ir, nutaikęs progą, pats iššauna savo meilės strėlę.

O tada jau patraukite vaikus nuo ekranų, nes ir vienam, ir kitam iš dešinės ausies išsivynioja vyriški lytiniai organai, jie sukišami vienas kitam ir perduodama sėkla. Viskam pasibaigus, įsimylėjėliai dar ilgai lieka susijungę ir mėgaujasi artumu.

Romantiška? Šiaip labai. Va dabar gulėjau ant drėgno takelio netoli liepų alėjos. Kvepėjo žiedais ir būsimu medumi, dūzgė, ūžė tūkstančiai bičių ir musių, o prieš mane čiupinėjosi trys sraigės. Viena visgi vėliau buvo atstumta, nors dar tris kartus bandė savo laimę.

Kur du, trečias nereikalingas/Gamtos fotografo M. Čepulio nuotr.

Tas sraigių „šokis“ yra toks užburiantis ir įraukiantis, kad užmiršti viską pasaulyje (užmiršau, kad buvau pradėjęs bulves virti). Tiesiog negali atitraukti akių nuo to, kaip jos čiuopikliais liečia viena kitą, kaip tai viena, tai kita perėmusi iniciatyvą užgriūva draugę/ą, po to vėl išsitempia ir vėl be galo be krašto čiupinėjasi ne tik nosimi (apatiniai čiuopikliai skirti kvapams rinkti), bet ir akimis (ilgieji čiuopikliai).

Vėliau, kai jau išlenda tie balti lytiniai organai, kai sušaunamos meilės strėlės ir vyksta kopuliacija, gal ir nėra taip estetiška, bet ne mažiau įdomu.

O kam reikalingas tos strėlės? Naujausių tyrimų duomenimis, svarbi ne pati strėlė, o su jų gleivėmis perduodami hormonai, kurie užtikrina, kad bus panaudota daugiau sėklos ir apvaisinta daugiau kiaušinėlių. Skirtingų moliuskų rūšių tos strėlės būna skirtingos, kai kurie jų turi net keliasdešimt (gali ir visai neturėti).

Kiek kitokias strėles (ten jau visi „harpūnai“) turi jūrų moliuskai. Jos skirtos medžioklei ir yra labai nuodingos. Tiesą pasakius, šiltuose vandenyse aš kriauklytės konuso labiau bijočiau nei ryklio, nes tai vienas nuodingiausių padarų ir susitikimas su ja greičiausiai baigtųsi nekaip.

O prieš mane sulipusios vynuoginės sraigės ilsis po varginančio šokio, strėlių šaudymo ir poravimosi. Po kelių dienų jos raus duobutę, ten padės keliasdešimt balsvų kiaušinėlių, iš kurių po kelių savaičių pasaulį išvys maži sraigiukai.  

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.