Gyvenimas

2018.05.29 07:27

Pasaulio lietuvių žygio dalyviai išgirdo „vilko vaiko“ atsiminimus

LRT.lt2018.05.29 07:27

Tarp TV žygio „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ sutinkamų tautiečių yra dedančių dideles pastangas darbuojantis su pasaulio lietuvių vaikais. Kiti garsina šalį kurdami šiuolaikinį meną. Atsiranda ir norinčių pasidalyti jautriomis istorijomis, pavyzdžiui, prieglobsčio Lietuvoje ieškojęs „vilko vaikas“ vokietis Horstas Simonas. „Lietuviai jį priėmė, rūpinosi ir užaugino kaip savo. Horstas puikiai kalba lietuviškai, puoselėja mūsų kultūrą, įsteigė bendruomenę, kuruoja jos veiklą“, – pasakoja žygio prodiuseris Vladas Linauskas.

Miestas, kurio lietuviai neturi baimių

Liuksemburgo miestą komanda įsimylėjo vos atvykusi, o kai kurie jos nariai net juokauja, kad svarstys mintį čia ieškoti darbo ir būsto. Tiesa, jį surasti nelengva. Už vieno su puse kambario buto nuomą tenka atseikėti tūkstantį su puse eurų! Tačiau žinant, kad vidutinis atlyginimas šalyje yra maždaug keturi tūkstančiai eurų, kaina nebeskamba taip grėsmingai, skelbiama žygio „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ pranešime.

„Apgalvota ir į gamtą integruota Liuksemburgo urbanistika paliko labai gerą įspūdį. Mieste nematėme nieko panašaus į daugiabučio tipo pastatus, kurių apstu Lietuvoje. Smagu vaikščioti siauromis ir vingiuotomis gatvelėmis. Jose nusidriekę namai – neaukšti, spalvingi ir visi primena Vilniaus Pilies gatvės architektūrą“, – pasakoja prodiuserio asistentas Zigmas Pakštaitis.

Liuksemburgiečiai – tikslūs, užtikrinti, bet atsipalaidavę, ramūs ir niekur neskubantys žmonės. Na, o šios vietos lietuviai puikiai vieni kitus pažįsta ir yra iniciatyvūs. Komandos narius bendruomenė priėmė lyg bičiulius. Vos keletą mėnesių bendruomenės pirmininko pareigas einantis Aleksandras Čyras ilsėtis pakvietė į savo paties namus. Pasibaigus filmavimams ir interviu, sekdavo betarpiški pokalbiai apie gyvenimą, kurie primindavo senų draugų pašnekesius.

Organizatorių nuotr.

Įdomu tai, kad šioje šalyje įsikūrę tautiečiai neturi baimių. Pavyzdžiui, kad gali prasidėti karinis konfliktas, kad nutautės ar apleis kalbą. Bet kokiems pasikeitimams jie randa loginį paaiškinimą ir mano, kad Lietuvos laukia gera ateitis, nes mes, lietuviai, esame šaunūs žmonės. Tautiečius jie apibūdina kaip darbščius ir atsakingus, dirbančius iš širdies.

„Kai Liuksemburgo lietuvių krepšinio komandos „Baltai“ vadovo Svajūno Piepolio paklausėme, ar lietuviai mėgsta apsitverti sienomis, sakyti, kad, štai, mes gyvename čia, o jūs išvykote, todėl nebeturime nieko bendra, pašnekovas atsakė, kad sienas susikuriame nebent mintyse. Jo manymu, keldami klausimus apie susipriešinimą, žmonės tik ieško problemų“, – prisimena V. Linauskas.

Liubeke – pokalbis su „vilko vaiku“

Štutgartas – dar viena stotelė, kurią praėjusią savaitę aplankė TV žygio ekipažas. Šio miesto bendruomenė nedidelė, nors, sako, į lietuvių renginius atvyksta net ir keletas šimtų tautiečių. Visą veiklą Štutgarto lietuviai organizuoja bendru sutarimu, nes neturi bendruomenės pirmininko. Vieni teigia, kad vadovaujančio žmogaus nėra, nes neatsiranda norinčio imtis tokių pareigų. Kiti mano, kad, kai sprendimai nėra sutelkti vieno žmogaus rankose, bendruomenėje pavyksta išlaikyti demokratiją.

Organizatorių nuotr.

„Štutgartas – industrinis miestas, turtingas kalnų ir vynuogynų. Didžioji dalis žmonių, taip pat ir mūsų sutikti lietuviai, dirba automobilių pramonėje, šiame mieste veikia „Mercedes-Benz“ ir „Porsche“ gamyklos“, – įspūdžiais iš Vokietijos dalijasi Z. Pakštaitis.

Įsimintinas susitikimas laukė Thomo Manno gimtinėje Liubeke, galinčiame pasigirti nuostabiu senamiesčiu. Čia kūrybinė komanda susipažino su vokiečiu Horstu Simonu – „vilko vaiku“, bėgusiu ieškoti prieglobsčio į Lietuvą. Karo metu sunki bėglių ir elgetautojų dalia teko ne vienam vokiečių vaikui, kurio tėvai buvo sušaudyti arba įkalinti sovietų karių.

„Lietuviai jį priėmė, rūpinosi ir užaugino kaip savo. Horstas puikiai kalba lietuviškai. Kai grįžo į Liubeką, ėmė puoselėti mūsų kultūrą, steigti bendruomenę ir kuruoti jos veiklą“, – pasakoja V. Linauskas.

Apie tylius tautiečių darbus

Kiekvienoje lankomoje šalyje „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ ekipažas sutinka lietuvių, kurių darbų vaisius jaučia ne tik vietos bendruomenė. Pavyzdžiui, Štutgarte laukė įdomi pažintis su lietuvių menininku Kęstučiu Svirneliu. Baigęs Vilniaus dailės akademiją, kūrėjas išvyko studijuoti į Vokietiją. Šiuo metu jis kuria meno projektus ir dirba su skulptūros kūriniais senamiestyje įsikūrusiame Štutgarto Šiuolaikinio meno centre.

Organizatorių nuotr.

„Kalbant apie patriotiškumą, pasak K. Svirnelio, nebūtina namuose laikyti iškeltą Lietuvos vėliavą ar pasikabinti herbą, svarbiausia jausti vidinę atsakomybę. Kur bebūtume, reprezentuojame savo šalį, todėl turėtume dirbti nuoširdžiai ir būti dėmesingi šalia esantiems“, – teigia V. Linauskas.

Įsimintinas susitikimas laukė ir Hiutenfelde, žaviame Vokietijos miestelyje kūrybinė komanda sutiko Jurgitą N. Pickel. Lietuvė sėkmingai organizuoja vaikų stovyklas, kurių tikslas – mažinti atskirtį tarp tautiečių. Stovyklautojų grupę sudaro 10 vaikų iš Lietuvos ir 10 – iš Vokietijos ar kitų Europos šalių. 10 dienų vaikai praleidžia kartu, susipažįsta ir mokosi vieni iš kitų.

Liuksemburge komandos nariai pažino dar vieną stebinantį žmogų – Lietuvos garbės konsulą Robertą Rene Wagenerį. Nors ir ne lietuvis, jis brangina ryšį su mūsų šalimi. R. Wageneris – brandaus amžiaus, bet mintys jaunos ir šviesios. Jis daugybę metų dirbo bankininkystės sektoriuje. Domisi klasikine muzika, opera, lietuvių tapyba. Kai kas nors iš lietuvių menininkų kreipiasi su noru Liuksemburge surengti lietuviškos muzikos koncertą, parodą ar spektaklį, dažnai pakanka vieno R. Wagenerio skambučio, kad tautiečiams būtų atveriamos visos durys ir gaunami leidimai.

„Negana to, Lietuvą jis populiarina ir tarp savo aplinkos žmonių. Sako, kad į mūsų šalį yra atvežęs jau daugiau nei šimtą svečių, inicijuojančių tarptautinio bendradarbiavimo perspektyvas verslo ir kultūros srityse. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, šis žmogus nemažai prisidėjo prie to, kad mūsų šalis būtų įtraukta į tarptautinės bankininkystės tinklą“, – pasakoja Z. Pakštaitis.

Asmeniniai klausimai A. Mamontovui

Dėl įtempto koncertų po Europą turo žygio meniniam vadovui A. Mamontovui nepavyksta aplankyti kiekvienos šalies, kurioje lankosi „Misija – Pasaulio Lietuva“ ekipažas. Tačiau vietose, į kurias nuvyksta, su žmonėmis jis užmezga draugišką ryšį.

Organizatorių nuotr.

„Mūsų ekspedicijos idėja, siekis sujungti pasaulio lietuvius, kirba atlikėjo viduje, todėl netgi koncertų metu jis nevengia kalbėti apie tai, kaip svarbu, kad lietuviai nejaustų tarpusavio skirtumų kad ir kur gyventų. Su žiūrovais jis diskutuoja apie vienybę, kviečia pamesti pavydą ir neigiamus nusistatymus. Jo mintys tarsi apibendrina mūsų žygį“, – teigia projekto prodiuseris V. Linauskas.

Per koncertus A. Mamontovas visuomet paragina klausytojus užduoti klausimų. Komandos nariams įsiminė filosofiški Liuksemburgo lietuvių klausimai. Atlikėjo klausta, ką reiškia būti pasaulio lietuviu, kuo svarbus lietuvių bendruomenių darbas? Su klausytojais A. Mamontovas taip pat kalba apie gyvenimą Vilniuje ir Berlyne, grupę „Foje“ ir dabartinį santykį su ja.

„Klasikiniai smalsių lietuvių klausimai: „Kiek kainuoja jūsų gitara?“, „Kai keliaujate, apsistojate motelyje ar hotelyje?“ arba „Ar dar dalyvausite „Eurovizijoje“? A. Mamontovas atsako, kad kartu su grupe „LT United“ turėjo mintį kasmet konkursui pristatyti vis mažiau suprantamą dainą, visiems nusibosti ir laimėti pirmą vietą vien dėl to, kad daugiau nebegrotų“, – su šypsena pasakoja Z. Pakštaitis.

Brangios poilsio minutės

Tarp dokumentinio serialo filmavimo darbų komandos nariai randa laiko nuveikti ką nors netikėta, pavyzdžiui, su kempingo, kuriame apsistojo, savininke iškepti lietuvišką bulvių plokštainį ar pailsėti ir atgauti jėgas jogų centre Belgijoje.

„Jogų centras įsikūręs ant kalno stūksančioje pilyje. Ten jogai gamina vegetarišką maistą, siuva drabužius iš natūralių medžiagų ir apskritai visur vertina natūralumą. Valgėme pietus, ilsėjomės po pilies skliautais, atgavome jėgas ir toliau leidomės į kelią“, – teigia Z. Pakštaitis.

Organizatorių nuotr.

Šiuo metu „Misija – Pasaulio Lietuva. Sujunkime Lietuvą!“ vieši Kopenhagoje. Jau spėjo sudalyvauti čia vykusiame A. Mamontovo koncerte, pabendravo su šiame mieste aktyviai veikiančia Lietuvos jaunimo sąjunga ir netgi nuo jos sulaukė siurprizo. Po V. Linausko viešųjų ryšių paskaitos Danijos jaunimas TV žygio vadovą pasveikino su gimimo diena sudainuodami „Ilgiausių metų“. Na, o artimiausiu metu ekipažas atsiųs žinių iš Vailės, kurioje vyks vienas didžiausių pasaulio lietuvių renginių „Draugystės tiltas“.