Prieš tūkstančius metų senovės kinų, graikų ir romėnų gastronomijoje buvo naudojamos lauko gėlės. Tradicijos, perduodamos iš karto į kartą, išliko iki šių dienų. Antai italų spagečiuose iki šiol galime aptikti moliūgo žiedų, o sezoniniuose indų patiekaluose – rožių žiedlapių. Socialiniai tinklai prisideda prie augančio susidomėjimo lauko gėlių naudojimu maisto gamyboje. Pastaraisiais metais tai tapo pasauline tendencija, pasiekusia ir Lietuvą, rašoma pranešime spaudai.
Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, naujai atgimusias tradicijas salotose, pyragaičiuose ar kokteiliuose naudoti įvairių spalvų, skonių bei kvapų lauko gėles, būtent „Instagram“ dėka išplatino „Michelin“ įvertinimo sulaukę žymių restoranų šefai.
Valgomų gėlių populiarumas išaugo, ir jau praėjusiais metais vietiniuose britų prekybos centruose šias gėles tapo įprasta pirkti lygiai taip pat, kaip prieskoninį baziliką ar kalendrą. Ilgai netrukus, šią madą perėmė ir kai kurios Lietuvoje veikiančios kepyklos.
Skanauti galime visi
„Tortų ir pyragaičių puošimui neseniai pradėjome naudoti džiovintas (liofilizuotas) našlaites, taip pat šviežius ir džiovintus rožių žiedlapius bei rugiagėles“, – apie naujas konditerines tendencijas pasakoja prekybos tinklo „Iki“ kepyklų vadovė Nijolia Juchnevič.
Jos pastebėjimu, būtent našlaitės pastaruoju metu yra tendencingai naudojamos tiek kulinarijoje, tiek ir konditerijoje. Jų populiarumas maisto puošyboje gali būti siejamas ir su augančia natūralių produktų bei gaminių paklausa.
Maistui skirtos gėlės nėra kaip nors specialiai chemiškai ar termiškai apdorojamos (nebent džiovinamos), o šviežumą išlaiko 3–4 dienas. Tiesa, daliai žmonių visgi natūraliai gali kilti klausimas, ar tokios puošmenos yra valgomos, ar atlieka tik estetinę funkciją.
„Galbūt kai kam tai bus neįprasta, tačiau gėlės, kuriomis puošiame maistą, yra valgomos. Ar jas valgysite, priklausys tik nuo jūsų receptorių“, – į klausimą atsako kepyklų vadovė, pridurdama, jog maisto gamyboje naudojamos gėlės nepatenka į alergenų sąrašą, tad yra tinkamos visiems.
Spalvos išgaunamos iš špinatų, ciberžolės, džiovintų morkų
Paklausta, iš kokių maisto produktų pagaminti tortai šiuo metu sulaukia daugiausiai populiarumo, N. Juchnevič atsako, jog vieną kategoriją gaminių išskirti būtų sunku.
„Galėtume sakyti, jog yra šokolado, varškės ir gaivių vaisių tyrių tortų mėgėjų. Pirkėjai taip pat pamėgo tortus su traškiu vafliniu pistacijų, mango ar karamelės sluoksniu, o kartu ir su įvairių vaisių, tokių kaip mango, aviečių, vyšnių, juodųjų serbentų tyrių želės sluoksniais“, – teigia pašnekovė.
Jos pastebėjimu, bendrai pastebimas siekis rinktis gaminius, pagamintus iš kuo natūralesnių žaliavų. „Savo kepyklose nenaudojame dažų, kurie neigiamai veikia vaikų aktyvumą bei dėmesį. Spalvą mūsų konditeriai išmoko išgauti iš tokių gamtos produktų, kaip špinatai, ciberžolė, džiovintos morkų ar burokėlių granulės“, – priduria pašnekovė.
Smaližiaujame dažniau progų metu
Nors šiltuoju metų laiku pastebima tendencija rinktis gaivesnius, lengvesnės konsistencijos konditerijos gaminius, tačiau ištikimi šokolado mėgėjai riebesniais šokoladiniais tortais mėgaujasi ir vasarą.
Tiesa, N. Juchnevič pastebėjimu, kasdieniam vartojimui labiau mėgstamos bandelės, pyragaičiai ir nedideli tortai. Tuo tarpu vaikų gimtadienių progoms dažniausiai perkami varškės, jogurtiniai, vaisiniai tortai, o vestuvėms, jubiliejams ieškoma kelių išraiškingų skonių, daugiau sluoksnių turinčių tortų.
Tortai taip pat paklausūs būna didžiųjų metų švenčių (Kalėdų, Velykų), o kartu ir proginių dienų (Šv. Valentino, Tarptautinės moters dienos) proga.
