Gyvenimas

2018.03.09 21:31

Kodėl bendras žmonijos IQ kyla, o skandinavų – ne?

LRT.lt2018.03.09 21:31

Intelekto koeficiento vidurkis didėja beveik visame pasaulyje, išskyrus... Skandinaviją. Reiškinio priežasčių ieško naujienų agentūros „Bloomberg“ apžvalgininkas Peteris R. Orszagas. 

Kai Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad imigrantų į savo šalį lauktų nebent iš Norvegijos, jis, ko gero, nežinojo, kad kalba apie vieną iš nedaugelio išsivysčiusių pasaulio šalių, patiriančių intelektinį nuosmukį. Norvegijoje ir kitose Šiaurės Europos šalyse intelekto koeficiento vidurkis, anksčiau buvęs išties palyginti aukštas, jau kurį laiką mažėja. O štai kitur pasaulyje intelekto kreivė ilgą laiką nepaliaujamai auga. Iš čia kyla natūralus klausimas: ar tai, kad dabar Norvegijoje fiksuojamas IQ nuosmukis, reiškia, kad netrukus ir kitose pasaulio šalyse intelekto augimas sustos?

Flino efekto priežasčių tebeieškoma

Remiantis standartizuotų intelekto testų duomenimis, vidutinis intelekto lygis kyla mažiausiai nuo XX amžiaus pradžios. Neseniai atlikta metaanalizė, į kurios aprėptį patenka daugiau kaip keturių milijonų žmonių iš 31 šalies duomenys, parodė, kad vidutiniškai intelekto koeficientas pakyla trimis punktais per dešimt metų arba apytikriai dešimčia punktų vieną žmonių kartą apimančiu laikotarpiu. Kito neseniai atlikto tyrimo rezultatai byloja tą patį.

Šis reiškinys įprastai vadinamas Flynno efektu (intelekto tyrinėtojo iš Naujosios Zelandijos Jameso Roberto Flynno, praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje pradėjusio išsamius šios srities tyrimus, garbei). Intelekto augimas pastebimas tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse – skiriasi tik jo augimo sparta ir intelekto rūšys, kuriose tas augimas fiksuojamas. Flynno efektas pastebimesnis vertinant neverbalinių testų duomenis; pažymėtina ir tai, kad šis efektas labiau būdingas suaugusiesiems negu vaikams.

Kas tai nulemia, nėra aišku, tačiau diskusijos dėl to – labai karštos. Viena teorija teigia, kad rezultatai – tai miražas, labiau atspindintis tai, kokios pasirinktos testavimo technikos, arba tai, kaip atlikta testus atliekančių žmonių atranka. Tačiau, pasak P. R. Orszago, šie veiksniai nėra tiek paveikūs, kad jais aptariamą reiškinį būtų galima įtikinamai paaiškinti.

Jo įsitikinimu, reiškinį veikiau nulemia kur kas daugiau veiksnių, tarp kurių gali būti, pavyzdžiui, pagerėjusi mityba, išaugęs mokyklinio ugdymo prieinamumas, padidėję bendro išsimokslinimo rodikliai, geresnės aplinkos sąlygos (kaip antai dėl sumažėjusio švino kiekio), šeimos narių skaičiaus sumažėjimas (atsirado galimybė kiekvieno vaiko lavinimui skirti daugiau dėmesio) ir kt. Šiuo metu nemažai diskusijų kyla dėl to, kiek realu, kad IQ vidurkio augimą lemia neproporcingas IQ lygio padidėjimas apatiniame grandinės segmente.

Siūlo persvarstyti, kas yra protinis atsilikimas

P. R. Orszago nuomone, šiais laikais reikėtų iš naujo apibrėžti protinio atsilikimo sampratą. Pavyzdžiui, Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad valstybė pasielgtų žiauriai ir nederamai, mirties bausmę įvykdydama žmogui, iki galo nesuvokiančiam, kokių padarinių gali turėti jo veiksmai. Ar tai reikštų, kad šiandienos 80-ies balų intelekto koeficientas turėtų būti prilyginamas ankstesnės kartos 70-ies balų koeficientui? Teismai, pasak rašinio autoriaus, neturi bendros nuomonės dėl to, ar jiems reikėtų šiuo atveju atsižvelgti į Flynno efektą, ar ne (pats prof. J. R. Flynnas vienareikšmiškai tvirtina, kad reikėtų).

Įdomu tai, kad išimtį pasaulinėje IQ augimo tendencijoje sudaro JAV kariuomenės pareigūnai. Intelekto testų rezultatai rodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais amerikiečių kariškių intelektiniai gebėjimai laipsniškai prastėja. Vis dėlto, turint galvoje, kad IQ vidurkis visos Amerikos mastu pastoviai auga, rodiklių suprastėjimas tarp kariškių, ko gero, labiau atspindi tam tikrus priėmimo į kariuomenę modelius negu ką kita, mano rašinio autorius. Jo įsitikinimu, įdėmiau pažvelgti vertėtų į situaciją, kuomet IQ vidurkis mažėja visoje šalyje.

Neigiamas Flynno efektas

Remiantis neseniai atlikta sistemine literatūros peržiūra, devyni tyrimai patvirtinta neigiamą Flynno efektą septyniose šalyse. Norvegijos duomenys – ypač įdomūs, nes jie grindžiami testais, kurie skirti kariuomenės šauktiniams, ir apima reikšmingą šalies gyventojų vyrų dalį. Remiantis šiais duomenimis, nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio intelekto koeficiento vidurkis Norvegijoje mažėja.

Naujų tyrimų Norvegijoje ir kitose Skandinavijos šalyse yra atlikęs ir pats prof. R. J. Flynnas. Jo analizėje nurodomas apytikriai 6,5 balo nuosmukis vieną žmonių kartą apimančiu laikotarpiu.

Ar panašus nuosmukis gali ištikti ir likusią pasaulio dalį? O gal jis būdingas tik šioms kelioms šalims? P. R. Orszagas daro prielaidą, kad galbūt Flynno efektas nebėra toks stiprus, koks buvo anksčiau, dėl tokių priežasčių kaip, pavyzdžiui, videožaidimų išpopuliarėjimas, ar kitų pastarojo meto socialinių ir kultūrinių permainų.

Vieno neseniai atlikto tyrimo duomenimis, intelekto koeficiento augimo tempas lėtėja visur. Tai, straipsnio autoriaus teigimu, gali būti savotiškas įspėjimas, kad ateityje neigiamo Flynno efekto išvengti nepavyks. Vis dėlto paskesnis tyrimas lėtėjimo tendencijos nepatvirtino. Vienaip ar kitaip, tenka pripažinti, kad apie tai, kas galėtų lemti intelekto koeficiento augimą, žinome labai nedaug. Belieka vienintelė galimybė, nors ir nelabai maloni, – tiesiog laukti ir pamatyti, kas bus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.