Gyvenimas

2018.03.02 18:34

Kaip vertinti naują madą – stovimuosius biuro stalus?

LRT.lt2018.03.02 18:34

Kaip dirbti – sėdint ar stovint – yra sveikiau, domisi mokslo temomis rašanti žurnalistė Claire Maldarelli. Jos straipsnis šia tema skelbiamas mokslo populiarinimo svetainėje popsci.com.

Darosi madinga dirbti stovint. Koks pasiaukojimas savo sveikatos labui! – pagalvoji kaskart, užmetęs žvilgsnį į prie kompiuterio stovintį kolegą. Šiuolaikinė visuomenė yra tiesiog priversta gyventi sėdimąjį gyvenimą. Kaip gerai tiems, kurie sugeba rasti išeitį. Ir vargas man, ir toliau nesiryžtančiam atsiplėšti nuo kėdės.

Nors tyrimas nereprezentatyvus, tendenciją tik patvirtina

Bet ar tikrai taip galvoti teisinga? Vis daugiau tyrimų rodo, kad, ilgas valandas nepakylant nuo kėdės, kyla rizika susigadinti sveikatą. Deja, kad ir kaip nesinorėtų nuliūdinti tų, kurie dirba stovėdami, ilgai stovėti – ne ką geriau. Įrodymų šūsnį papildo dar vienas neseniai atliktas tyrimas. Šį mėnesį žurnale „Ergonomics“ paskelbtoje tyrimo medžiagoje nurodoma, kad, stovint dvi valandas ar ilgiau, gali pradėti tinti apatinės galūnės ir suprastėti psichinė sveikata.

Tyrime dalyvavo 20 asmenų, ir tai, pasak rašinio autorės, išties yra labai nedaug. Tyrimai tuo patikimesni, kuo juose dalyvauja daugiau žmonių. Tyrimų rezultatus visada lemia daugybė veiksnių, todėl kuo didesnė tiriamųjų grupė, tuo mažiau rizikos, kad rezultatus nulems koks nors atsitiktinumas. Pavyzdžiui, tie žmonės, kurie turi paveldėtą polinkį į kojų skausmą, arba tie, kurie skundžiasi lėtiniais nugaros skausmais, gali būti ypač jautrūs ilgo sėdėjimo arba stovėjimo poveikiui. Jei tokiame mažos apimties tyrime dalyvautų santykinai didelė proporcija žmonių su minėtais nusiskundimais, tikėtina, kad jo rezultatai būtų gerokai iškreipti.

Kuo platesnė ir kuo įvairesnė tiriamųjų grupė, tuo didesnė tikimybė, kad imtis bus reprezentatyvi ir tinkamai atspindės visą populiaciją. C. Maldarelli teigia nerekomenduojanti pasikliauti jokiais tyrimais, kuriuose – vos 20 dalyvių, tačiau šįkart, pasak jos, viskas yra kiek kitaip: minėto tyrimo išvados – toli gražu ne vienintelis įrodymas, kad ilgas stovėjimas gali padaryti daugiau žalos, negu atnešti naudos.

STIL/Unsplash nuotr.

Skirtingas poveikis vyrams ir moterims

Mintis, kad biure galima ne tik sėdėti, bet ir stovėti, kilo dėl visai pagrįstos priežasties: esama duomenų, kad vadinamojo profesinio sėdėjimo trukmė, t. y. laikas, kurį biurų darbuotojai praleidžia prilipę prie kėdžių, gali būti siejama su didesne rizika susirgti antrojo tipo diabetu ir aukštesniu bendro mirtingumo rodikliu. Negana to, kai kurių tyrimų duomenys rodo, kad net reguliari kasdienė valandos trukmės mankšta nepadeda apsisaugoti nuo neigiamo sėdėjimo poveikio.

Atrodytų, stovimasis biuro stalas – puiki išeitis iš padėties, atsižvelgiant į tai, kad kompiuteriais tikriausiai naudosimės dar ilgai. Deja, pasirodo, kad ir stovėti ilgas valandas nėra sveika. Praėjusiais metais žurnale „Journal of Epidemiology“ paskelbtas ir netrukus didelio dėmesio susilaukęs tyrimas, kuriame dalyvavo 7 tūkst. biurų darbuotojų, atskleidė, kad „darbas, atliekamas daugiausia stovint, sietinas su maždaug dvigubai didesne rizika susirgti širdies ligomis negu sėdimas darbas.“

Notingamo universiteto (JAV) fiziologijos ekspertas Alanas Tayloras Amerikos dienraščiui „Chicago Tribune“ teigė, kad staigų stovimųjų biuro stalų išpopuliarėjimą nulėmė ne mokslininkų išvados, o mada ir verslininkų noras pasipelnyti.

Reikia suprasti, kad jei vieną įprotį visiškai pakeisime kitu, naudos sveikatai galime ir nesulaukti. Ta pati taisyklė galioja ir, pavyzdžiui, laikantis dietos, kai vieną produktų grupę visiškai pakeičiame kita. Šioje situacijoje labiausiai tiktų laikytis principo „reikia visko, bet saikingai“. Reikia suprasti ir tai, kokio fiziologinio poveikio galime tikėtis, mėgindami sėdėjimą, stovėjimą ir vaikščiojimą derinti, rašoma straipsnyje.

Remiantis minėto praėjusiais metais atlikto didelės apimties tyrimo išvadomis, žmonėms, kurie darbe ir sėdi, ir stovi, ir juda, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis skiriasi priklausomai nuo lyties. Vyrams šis metodas minėtų ligų riziką mažina, tačiau moterims – didina.

rawpixelUnsplash nuotr.

Siūloma ir kitų sprendimų

A. Tayloro įsitikinimu, verčiau jau reguliariai išeiti pasivaikščioti, negu manyti, kad problemą padės išspręsti stovimasis stalas. Tai, žinoma, nereiškia, kad įmantrų baldą teks išmesti. Specialisto nuomone, užuot vien tik stovėjus arba vien tik sėdėjus, galima pamėginti šiuos du metodus suderinti, kaitaliojant juos ne rečiau kaip kas dvi valandas. Tai galima nesunkiai įgyvendinti įsigijus reguliuojamo aukščio stalą arba kitomis priemonėmis, kurios leistų modifikuoti esamą darbo vietą.

Naudojantis stovimuoju stalu, būtina įsitikinti, kad stalo paviršius ir kompiuterio ekranas būtų tinkamame aukštyje. Monitoriaus viršus turėtų būti akių lygyje, o stalo paviršius ir alkūnė turėtų sudaryti statų kampą. Svarbu atkreipti dėmesį ir į avalynę: ji turi būti visų pirma patogi – kitaip gali pradėti tinti kojos ir kankinti diskomfortas. Dirbti stovimą darbą avint aukštakulnius specialistai nerekomenduoja.

Pagaliau ne tiek svarbu, dirbate sėdėdami ar stovėdami, svarbiausia – retkarčiais atsitraukti nuo kompiuterio ir šiek tiek pramankštinti kojas, rašo C. Maldarelli. Suprantama, ne visuose biuruose tai daryti yra patogu, todėl nieko nuostabaus, kad verslininkai jau ir šioje situacijoje rado sprendimą: už 4 tūkst. dolerių dabar jau siūloma įsigyti biuro stalą su ėjimo arba bėgimo takeliu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.