Gyvenimas

2018.02.18 19:29

Vaikų darželiuose pataikaujama skoniui, bet daroma žala sveikatai

LRT Radijo laida „Paraštės“, LRT.lt2018.02.18 19:29

Vaikų darželių valgiaraščiuose vyrauja gausa, riebumas ir saldumas. Tai – pataikavimas skoniui ir žala sveikatai, LRT RADIJUI sako gydytoja dietologė Edita Gavelienė. Kaip teigia ji, tokia tendencija žalinga, nes maistas turi ne tik užkišti skrandį, bet ir suteikti galimybę visavertiškai judėti kūnui, veikti smegenims, nedaryti vaiko hiperaktyvaus ar pilnesnio.

– Kokia turi būti vaikų mityba? Kiek apskritai svarbi mityba?

– Maistas turi būti kokybiškas. Kai kas sako – va, tremtyje žmonės išgyveno maitindamiesi labai skurdžiai. Bet mes gyvename dabar ir iš praeities turėtume imti geruosius dalykus. Taigi šiandieninės žinios suteikia galimybę valgyti taip, kad organizmas gautų visas medžiagas, kurių reikia, kad vaikai augtų sveiki.

Dabartiniai vaikai turi gauti sveiką maistą, o tėvai privalo žinoti, kas vaikams yra naudingiausia. Vis dėlto vienas pagrindinių veiksnių, renkantis maisto produktus, yra skonis ir kaina. Žmonių, kurie renkasi maistą galvodami apie įtaką sveikatai, yra vos daugiau nei 20 proc.

Tai perduodama ir vaikams, jie nesupažindinami su kai kuriomis maisto produktų grupėmis, jų racione mažiau daržovių, vaisių.

Pasirodo, kad darželių sudarytuose valgiaraščiuose vyrauja gausa, riebumas, saldumas. Tai – pataikavimas skoniui ir žala sveikatai. Bet juk maistas turi ne tik užkišti skrandį, bet ir suteikti galimybę visavertiškai judėti kūnui, veikti smegenims, nedaryti vaiko hiperaktyvaus ar pilnesnio.

– Ar kaina visada parodo ir maisto kokybę?

– Be abejo, ne visuomet. Bet tai svarbus veiksnys. Yra tekę dalyvauti įvairiuose projektuose, kai buvo bandoma įvertinti, ar įmanoma už pensiją nusipirkti produktų visaverčiam racionui. Paaiškėjo, kad labai pigūs produktai nėra žalingi sveikatai, bet ypač svarbu, kaip tas produktas bus paruoštas. Be to, kartais kokybiško produkto užtenka mažiau, o nekokybiško reikia daugiau.

– Paminėjote hiperaktyvumą. Kokie maisto produktai jį skatina?

– Yra nemažai veiksnių, skatinančių vaikų hiperaktyvumą, bet šiuolaikiniame pasaulyje hiperaktyvių vaikų daugėja. Viena priežastis – vaikai gauna per daug greitai įsisavinamų angliavandenių. Kitaip tariant, cukraus ir produktų, kuriuose yra pridėtinio cukraus.

– Vaikų darželiuose įprasta patiekti manų košę. Kas apie ją žinoma?

– Košė košei nelygu. Tai gali būti puikus patiekalas, bet gali būti ir sugadintas. Pačios manų kruopos – rupiau maltos kvietinės kruopos ir jų maistingumas nėra didelis. Tačiau galima pagaminti taip, kad ir maistinė vertė padidėtų, pavyzdžiui, įmaišyti vaisių.

Kita vertus, net ir paprasta manų košė gali būti valgiaraštyje, bet ne kas antrą ar kas trečią dieną. Svarbiausia kuo įvairesnis racionas, nes tik maisto produktų įvairovė užtikrina, kad vaikai gaus visų reikalingų medžiagų.

Sudarius rekomendacijas, koks turi būti maistas, darželių personalas laikosi nuostatos, kad vaikai nevalgys. Taip, vaikai – specifinė grupė. Pirmiausia jie renkasi žinomą maistą, todėl, jei namuose jie nevalgo paprikų, salierų, be abejo, darželyje bus sudėtingiau.

Kitas aspektas – darželyje yra vaikų kolektyvas. Vienas vaikas, lyderis, pasako mintį – tuoj visi pasigauna. Buvo bandyta patiekti sveiką trintą daržovių sriubą. Vienas pakomentavo „koštų Šreko vėmalų nevalgysiu“, o visa grupė pasigavo.

– Kuo turi išsiskirti vaikų mityba?

– Analizuojant valgiaraščius, matyti bendra tendencija: ir vaikai, ir suaugusieji gauna per daug blogųjų riebalų, per mažai aliejų, daržovių ir vaisių. Kopūstai, morkos, burokėliai – puikios daržovės. Jos gali būti ir troškinamos, ir patiekiamos šviežios. Kažkodėl žmonės įsivaizduoja, kad vaisiai turi būti tik egzotiški, bet racione reikia ir obuolių, ir kriaušių.

– Kodėl vaikai taip mėgsta pieniškas dešreles?

– Jiems tinka dešrelių skonis, jos lengvai sukramtomos, patogios paimti. Kai Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad raudona mėsa ir perdirbti mėsos produktai didina riziką susirgti vėžiu,  imta diskutuoti – o kas yra dešrelė? Juk tai tas pats perdirbtas mėsos produktas. O ir PSO, ir Europos Komisija pateikusios rekomendacijas, kaip dažnai galima vartoti tokius maisto produktus. Tarkim, raudona mėsa rekomenduojama kartą per savaitę, perdirbti produktai – 2–3 kartus per mėnesį.

– Kaip darželiuose vertinama vegetariška mityba?

– Valdiškame darželyje negali būti vegetarinio maitinimo, nes vyriausybės nuostata vegetarinis vaikų maitinimas nėra sveikatą užtikrinantis maitinimo būdas. Nors ir valstybiniame darželyje gali būti sudarytas vegetariškas valgiaraštis, jei vaikas alergiškas gyvūninės kilmės produktams. Lietuvoje yra privačių darželių, siūlančių vegetariškus patiekalus. Bet jie privalo užtikrinti, kad vaikai su maistu gaus visų reikalingų medžiagų.