Gyvenimas

2018.01.15 19:37

„Blue Monday“: psichologai patarė, ką daryti liūdniausią metų dieną

LRT TELEVIZIJOS laida „Laba diena, Lietuva“, LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2018.01.15 19:37

Šventės baigėsi, skolos liko, vasara toli, atlyginimo dar reikia palaukti, saulės mažai, šalta, naujamečių pažadų laikytis nepavyko, o dar ir pastebėjote, kad sąskaita ištuštėjusi, o liemuo – papilnėjęs? Jei tokios ir panašios mintys sukasi ir jūsų galvoje, galima pasiguosti, kad taip jaučiasi ne vienas, nes šiandien – sausio 15-ąją – liūdniausia metų diena.

Sausio 15-oji – liūdniausia šių metų diena, angliškai vadinama „blue monday“, kai žmonės, pasak psichologų, jaučiasi labiausiai prislėgti. Paprastai toks titulas suteikiamas trečiajam sausio pirmadieniui, bet tiksli liūdniausios dienos data apskaičiuojama pagal brito Cliffo Arnallo išvestą nelaimingumo formulę. Ją sudaro 6 elementai: šaltas oras ir tamsa, skolos, laikas, praėjęs po Kalėdų, laikas, praėjęs nuo sau duotų ir nevykdytų naujametinių pažadų, menka motyvacija bei jausmas, kad reikia nedelsiant padėtį keisti, tik nežinia, kaip. 

„Šventės baigėsi, dar tamsu ir galime palyginti, kas buvo prieš mėnesį – gruodžio 15-oji. Irgi buvo tamsu, švenčių dar nebuvo, bet buvo laukimo jausmas. Lieka laukti tiktai šiltos vasaros ir šviesesnio pavasario. <...> Yra ir kita priežastis, reikia paminėti ir ją – kad pinigai jau išleisti ir vis mažiau ir mažiau žmonių ateina į parduotuves“, – sako psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis.

„Rudeninė depresija, kaip žinome, susijusi su tuo, kad yra tamsu. Tamsu, žmonės mažiau išeina, mažiau būna gatvėje, lauke, mažiau būna gamtoje, mažiau bendrauja vieni su kitais. Tas oras toks nemalonus, negera lauke, nešilta. Bet kitas momentas – pošventinė depresija dar susijusi su tuo, kad šventės jau baigėsi, o atostogos – labai negreitai, taigi žmogui nusimato labai ilgas tarpas iki to laiko, kai jis galės vėl būti laimingas“, – išvadą daro psichologė psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.

Gruodį visi būna labai užsiėmę, o metų pradžioje energija tarsi „nusėda“, aplinka ima erzinti ir laiką dažniausiai leidžiame užsidarę namuose, nespinduliuodami nei gera nuotaika, nei optimizmu. Psichologė G. Petronienė slogias nuotaikas sieja ir su dažno metų sandūroje sau išsikeltais tikslais bei pažadais keistis. Esą sausio viduryje daugiau kaip pusė žmonių jau būna patyrę, kad įgyvendinti troškimus nelengva, ir nuleidžia rankas. Specialistė primena, kad geriausia per mėnesį kelti sau vieną tikslą ir tik tada imtis kito.

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas rodo, kad būtent sausį daugiau kaip ketvirtadalis britų labiausiai jaučiasi vieniši, o tamsūs, niūrūs ir šalti rytai slegia 87 procentus žmonių. Tačiau laimingiausių šalių sąraše įsitvirtinusios Skandinavijos valstybės, į kurias nuolat žvalgomės ir norime lygiuotis, įsikūrusios klimato zonoje, kur dar šalčiau ir tamsiau negu Lietuvoje, o gyventojams nuotaikos tai negadina. Psichologo G. Navaičio teigimu, mes pernelyg įpratę iš musės daryti dramblį ir tarsi perleidžiame atsakomybę už savo būseną – orui, valdžiai ar kitiems žmonėms.

„Mes tarsi sakome, kad kiti gali tvarkyti mūsų gyvenimą. Tai tiesiog reikėtų gal dažniau prisiminti, kad už savo nuotaiką, už savo jausmus mes irgi esame atsakingi ir galime pasirinkti – arba būti liūdni ir nelaimingi, arba įgyti įprotį bent iš ryto nusišypsoti veidrodžiui ir pasakyti jam keletą komplimentų“, – sako G. Navaitis.

„Gali pagalvoti, apie ką aš svajojau? Galbūt norėjau kažkokį filmą pamatyti ir nepamačiau, gal galiu jo paieškoti? Galbūt galiu dar kažkokį labai malonų dalyką tiesiog nuveikti? Galbūt tiesiog pagulėti, pamiegoti tuo žiemos miegu. Galima taip apibendrinti, kad arba priimi tą nuotaiką ir netrauki savęs, kad būtinai turiu būti toks pats linksmas kaip per šventes ar kažkoks naujas ir pasikeitęs, arba iš tikrųjų jau tada susikaupi ir valingai imi kažką keisti“, – sako G. Petronienė.

Daugiau apie tai – Giedrės Baltrušytės reportaže.