Gyvenimas

2022.01.14 16:01

Marius Čepulis. Apie garsiausiai baubiančius ir švilpiančius

Marius Čepulis, gamtos fotografas2022.01.14 16:01

Perskaitę pavadinimą, tikriausiai pulsit ieškoti vakar dienos refleksijų. Apie vakar kai kurių individų nepagarbų elgesį jau daug pripasakota ir prirašyta. Laisvė yra visokia ir, deja, turi savo kainą. Bet aš juk noriu visai ne apie tai kalbėti. Vakarykščiai baubliai ir švilpikai man pametėjo mintį parašyti apie tai, o kas gi gamtoje garsiausiai rėkia, baubia, švilpia?

Gyvūnų skleidžiamas garsas gamtoje yra viena iš komunikacijos priemonių, tačiau būdinga ne visoms gyvių grupėms ir tikrai nėra skirta protestams reikšti. Na, nebent kokia beždžionė įlipo ne į tą medį ir nuskynė ne tą vaisių.

Žviegiančių sraigių, sliekų, medūzų tikriausiai niekam neteko girdėt ir dar yra kelios grupės gyvių, kurie neturi kaip to garso leisti, o bendrauja daugiau kvapais, prisilietimais ar rega.

Pagrindinė balso funkcija – bendravimo, viliojimo, taip pat gyviai rėkia norėdami orientuotis, medžioti ar teritoriją žymėti. Jei trumpai, dažniausiai tam, kad prisiviliotų mergas ir pasiųstų konkurentus. Taip, teisingai, pasiųsti išraiškingiausiai moka tik dvikojai beždžionių giminaičiai.

Balsų aparatų yra visokių – nuo vienas į kitą brūžinamų organų iki sudėtingų paukščių, žmonių ar banginių balso aparatų. Tarp kitko, būtent banginiai tituluojami kaip garsiausiai rėkiantys. Žmogus, pavyzdžiui, gali spiegti iki 130 decibelų garsu, o mėlynasis banginis staugia it reaktyvinis lėktuvas – net 180 decibelų. Ir tai visiškai nėra keista, nes vandenyje garsas sklinda penkiskart greičiau ir pati geriausia komunikavimo priemonė po vandeniu yra būtent garsas.

Ūsuotieji banginiai gali išgirsti vienas kitą iš kelių šimtų kilometrų. Ir po vandeniu jie ne tik šnekasi, bendrauja bet ir orientuojasi vandenynų platybėse. Žinot, kad šikšnosparniai nuolat žviegia ultragarsu, kad suprastų, kas aplink dedasi – tą patį daro ir banginiai (tai vadinama echolokacija). Na ir patys garsiausi bei ištvermingiausi operos solistai irgi yra banginiai. Tiesa, tik kelios jų rūšys gali dainuoti ir jų viena dainelė gali trukti beveik parą.

Ar be banginių po vandeniu dar kas nors šneka? Taip. Žuvys. Visas vandenynas pilnas visokiausių keistų garsų, kuriuos gali skleisti tiek vėžiagyviai, su didžiule jėga kaukšėdami savo žnyplėmis, tiek žuvys, kurios burzgia it traktoriai, o vienos jų, gyvenančios Meksikos įlankoje, leidžiamus garsus žvejai net iš valties girdi. Taigi po vandeniu tikrai nėra tylu.

Turbūt originaliausias povandeninis garso skleidėjas, ir jei palygintumėm su kūno ilgiu – garsiausias, yra tokia blakė irkliukė. Jos patinai skleidžia beveik 100 decibelų garsą peniu. Taip, jūs teisingai perskaitėt. Šis padarėlis braukydamas savo vyrišką organą skleidžia didžiulį garsą (kurį visai neseniai įrašė mokslininkai ir kurio mes negalime išgirsti) tam, kad priviliotų damą. Tiesa, groti vyriškais organais nėra joks išradimas, tą daro ir viena kandžių rūšis, bet garsiausią vyrišką organą turi būtent ši blakutė.

Vandens paviršiuje dar kurkia ir varlės. Pasaulyje yra kvaksinčių net iki 100 dcb garsu (kai keliasdešimt jų koncertuoja). Lietuvoje garsiausios ir triukšmingiausios yra žaliosios kūdrinės varlės bei medvarlės. Iš kelių šimtų metrų galima girdėti jų patinukų dainas. Kūmutės balsas, nors nėra labai garsus, aidi labai toli.

Gerai, persikelkim sausumon. Nors daug vabzdžių leidžia įvairius garsus, bet specialius aparatus turi ir garsiausiai griežia cikados.

Šiaip jų garsas būna apie 80 decibelų, bet kai kurios gali vilioti pateles ir didesniu, net 105 decibelų garsu. Palyginimui, vakar prie Seimo triukšmas galėjo siekti 90 -110 decibelų. Mūsuose labai retai cikadas išgirsit ir garsiausiai groja žalieji žiogai. Primenu, kad garsą jie išgauna trindami sparnus.

Paukščiai kaip ir banginiai – negali nedainuoti. Tik kelios rūšys yra tylenės. Turbūt nieko neišgirsit iš grifo, gandras tik snapu pakalens (nors tikrai garsiai). Na, ir gulbė nebylė ne visai nebyliai mykia, purpia ir kitokius tylius garsus skleidžia. Garsiausiai rėkia pačios įvairiausios papūgos.

Gerus balsus turi tiek kakadu, tiek aros, net ir mažų banguotųjų papūgėlių būrys gali kelti milžinišką triukšmą. Povo žviegimą galima išgirst iš kelių kilometrų. O įrašytas garsiausiai rėkiantis it sirena paukštis yra Brazilijoj gyvenantis baltasis varpininkas. Jo metališkas spiegimas siekė net 125 decibelus.

Mūsuose turbūt patys didžiausi triukšmadariai yra gervės. Jų balsus galima išgirsti iš toliausiai, o tupint šalia klykaujančių gervių norisi ausines užsidėt. Bet tylu nebūna ir kovų bei kirų kolonijose.

Tiesa, ar gieda tik patinai, o patelės tyli? Ne, daugelio paukščių giesmininkų patelės taip pat traukia giesmes. Tai labiau būdinga tropikų sparnuočiams, kur abu poros nariai saugo teritoriją. Bet ir vidutinėse platumose yra gražiai giedančių damų. Tik patino giesmė paprastai būna ir ilgesnė, ir įmantresnė.

O ką sausumos žvėrys? Nuolat ir garsiai rėkia šikšnosparniai (tik mes jų negirdim). Turbūt iš raguotųjų garsiausias arijas baubia taurieji elniai.

Jiems tikrai nenusileidžia vilkai. Kaip tik šiuo metu yra geras laikas bėgti klausytis jų dainų. Na ir nenuostabu, kad garsiausiai šaukia beždžionės. Ne, ne tos beplaukės, nors vakar ir galėjo taip pasirodyti. Garsiausiai staugia Pietų Amerikos staugūnai. Sako, kad jų staugimas gali viršyti net 140 decibelus. Visa laimė, kad jie miega penkiolika valandų per parą.

O kaip su švilpikais? Švilpauti moka nedaug gyvių ir dažniausiai jų keliami garsai primena švilpesį. Vienas amerikietiško drugelio sfinkso vikšras suerzintas geba išleisti per kūno šonus garsą, panašų į švilpimą. Gražiai švilpauja varnėnai bei tokios mūsų miškų vištos – jerubės. Bet niekas neprilygsta juodagalvių sniegenų švilpavimų sugebėjimams.

Iš žvėrių mes švilpaujam geriausiai, bet ir pelės bei jūrų kiaulytės garsus galima prilyginti švilpimui, nors tai labiau cypimas. Yra tokie gyvūnėliai, dažniausiai gyvenantys kalnuose – švilpikai. Vadinčiau juos spiegikais. Nes realiai jie tikrai labai garsiai spiegia sopranu. Ir dar visai neblogai švilpauja delfinai.

Tai tiek apie baubiančius ir švilpaujančius gyvūnijos pasaulio atstovus. Linkiu ištrūkti iš namų ir kokioj pelkėj pabandyti vilkų dainų pasiklausyti.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt