Gyvenimas

2022.01.14 08:00

Dietistė Kurpienė: dietos visada baigiasi ties ta pačia suskilusia gelda ir gilina emocinio valgymo problemą

LRT TELEVIZIJOS laida „Stilius“, LRT.lt2022.01.14 08:00

Nutarus kaip išsigelbėjimo laikytis „stebuklingos“ dietos dietistė Vaida Kurpienė kviečia visada savęs paklausti: o kas po to? Anot LRT TELEVIZIJOS laidos „Stilius“ pašnekovės, dietos visada baigiasi ties ta pačia suskilusia gelda, negana to, gilina emocinio valgymo problemą. Kas tikrai keičia gyvenimą ir figūrą – nauji įpročiai, tačiau neužsibrėžkite tikslų amžiams: neapibrėžtumas trukdys juos pasiekti.

Po didžiųjų švenčių maratono dažnas imasi sąskaitų suvedinėjimo – su maistu ir savimi, o savijauta po ilgų ir gausių sėdėjimų prie stalo būna prasta. Todėl dietistės, jau šeštą tiražą leidžiamos knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorės V. Kurpienės patarimai ir pastebėjimai sunkiu pošventiniu metu kaip niekad naudingi.

„Dar prieš šventes daugelis žmonių duoda sau įžadus, ką darys kitais metais arba ko nedarys, sako: nuo Naujųjų metų pradėsiu sportuoti, sveikai valgyti, skirti sau dėmesio. Atsibunda sausio 1 dieną – sporto klubai uždaryti, pilna maisto nuo vakarėlio, savijauta nelabai gera, nes daug išsimiegojus, gerai pavalgius kitą dieną būna tingu, norisi tik televizorių žiūrėti... Nauji metai prasidėjo, bet nieko negali daryti. O vėliau kaip ir pasimiršta“, – tipinį pavyzdį nupasakoja pašnekovė.

Kavinėje vartydama meniu ir rinkdamasi, ką valgys pietums, V. Kurpienė tikina: kiekvienoje situacijoje reikia rinktis geriausia, kas tuo metu įmanoma, nes tobulai greičiausiai nepavyks. Tuo tarpu dažnam, jei nepavyksta pradėti idealiai, nuo sausio 1-osios ar kitos suplanuotos dienos, ateina nusivylimas ir planai atidedami.

„Net yra toks juokelis: sakiau, kad pradėsiu nuo Naujųjų, bet nesakiau, nuo kurių. Bet atidėliojimas turi labai aiškias priežastis. Mes dažnai atidėliojame todėl, kad mums baisu. Iš tiesų, jeigu, tarkime, apie sveiką mitybą galvojame labai abstrakčiai, tuomet atrodo, kad reikės keisti viską. Jeigu mūsų smegenims užduotis neaiški, neaiškumas kelia baimę. Tai visiškai natūralus jausmas ir tada stengiamės tai nustumti toliau. Tada trukdo darbas, šeima, nes nenori taip valgyti, kolegos, kurie ir vėl prikepė keksiukų, parduotuvių akcijos, kurios siūlo pirkti du už vieno kainą...“ – kalba ji.

Dietistė Vaida Kurpienė įspėja: streso ir emocijų slopnimas maistu tik didina vidinę tuštumą

Savaitė po Naujųjų – pats metas imti daryti tai, ką buvote nusprendę, įsitikinusi V. Kurpienė. Prieš dešimtį metų dietistei pačiai teko keisti gyvenimo būdą, dėl sveikatos problemų numesti daug antsvorio. Vėliau baigti dietetikos mokslai, nuolat organizuojamos lieknėjimo grupės ir sukaupta patirtis parodė, kas svarbu žmogui, norinčiam pakeisti mitybos įpročius. V. Kurpienės sudaryta mokymo sistema turi keletą labai svarbių akcentų: pirmiausia – jokių abstrakčių frazių, tik konkrečios ir labai aiškios taisyklės.

Jeigu aš suvalgysiu pusę bandelės, tai jau būsiu šaunuolis, nes tai – 50 procentų geriau, nei buvo. Pamirškite apie tai, kad reikia keisti viską, nes tada nepasikeis niekas.

„Sveikai maitinsiuosi.“ O ką tai reiškia? Kiekvienam tai labai skirtingas dalykas. „Pradėsiu nuo to, kad iš savo meniu „išravėsiu“ bandeles, sūrelius ir saldžius jogurtus, paliksiu tik du užkandžius, kurie būtų vertingi ir skanūs.“ Tarkime, priešpiečiams – sezoninis vaisius, o pavakariams – nedidelė saujelė, bet ne maišelis riešutų, sėklų.

Kai dar vaikščiojau į biurą, sekmadienį susidėdavau viską penkioms darbo dienoms ir nusinešdavau vienu kartu. Dažniausiai darbuose yra šaldytuvai, galima susidėti vaisius, jei reikia. Apatiniame stalčiuje visada turėdavau penkias porcijas riešutų ir labai skanaus šokolado“, – savo patirtimi dalijasi dietistė.

Dar viena maža, nesunki ir labai konkreti užduotis – prie pietų ar vakarienės suvalgyti po pusę lėkštės daržovių arba bulvių košės garnyrą pakeisti daržovėmis.

„Kai nusistatome tikslą, turime jį „pasimatuoti“. Pirmiausia jį užsirašykite – tai labai svarbu, o kai rašote, pajauskite, ar tai jums tinka. Tai kaip su rūbu – kitą kartą, kai perki naują, net nežvilgteli į veidrodį ir jauti, kad gerai jame jautiesi. Ar aš esu tikra, kad artimiausias dvi savaites man pavyks tą įgyvendinti? Jeigu galvojate: „Tiek tai tikrai galiu“, vadinasi, tai yra tikslas, nuo kurio galite pradėti. Jeigu aš suvalgysiu pusę bandelės, tai jau būsiu šaunuolis, nes tai – 50 procentų geriau, nei buvo. Pamirškite apie tai, kad reikia keisti viską, nes tada nepasikeis niekas“, – sako V. Kurpienė.

Naujamečius pažadus dažnas atidėlioja ir dar dėl vienos baimės – gąsdina tai, kad pasikeisti reikės visam gyvenimui. Todėl, pasak dietistės, antra taisyklė – savo tikslus aiškiai įvardyti laike, geriau – trumpoje perspektyvoje.

„Pradžioje, ypač jei esame linkę atidėlioti, geriau apsibrėžti trumpesnį laiką. „Pasimatavę“ galėsime sakyti: man atrodo, galėsiu tai padaryti. Kai yra konkretu, apibrėžta laike, o ne metams ar trims mėnesiams, yra iki mėnesio, tada galėsiu pasižiūrėti, ką man tai davė“, – naudą paaiškina pašnekovė.

Trečia taisyklė – matuoti, ką pradėti pokyčiai duoda, ir tuo pasidžiaugti. Svertis – tik kas savaitę, cholesterolį matuoti kas kelis mėnesius, o energiją vertinti pagal dešimtbalę sistemą. Būtina pasižymėti, kaip jautėtės prieš pokyčius ir kaip juos pradėję.

„Kai matome rezultatą, tai yra pats geriausias motyvatorius, koks gali būti. Nes išorinis motyvatorius – išgirsta laida, perskaityta knyga – tik tam tikram laikui duoda impulsą, bet tas impulsas su laiku blėsta. Pats geriausias impulsas, kuris veikia ilgiausią laiką, yra mūsų pačių patirtis ir pamatytas rezultatas“, – tikina ji.

Kuo daugiau laikomasi dietų, tuo labiau linkstama į emocinį valgymą

Savo sveikos mitybos mokymuose V. Kurpienė vis daugiau dėmesio skiria emociniam valgymui. Tai – šių dienų bėda, valgymas, susijęs ne su fiziologiniu alkiu, o su psichologinėmis problemomis ir nemokėjimu įveikti streso bei įtampos.

„Dauguma vertina emocinį valgymą, kai valgo iš pykčio arba liūdesio, bet gali būti iš nuobodulio. Labai dažnai žmonės valgo savaitgalį, sako: darbo dienomis tvarka, bet savaitgaliais labai daug valgau. Sustoji nuo to bėgimo, tai ką veikti? Einu, pavalgysiu – valgymas yra kaip užsiėmimas. Tai irgi yra emocinis valgymas. Kitoks emocinis valgymas – iš džiaugsmo. Jeigu kažkas gero mūsų gyvenime įvyksta, ką sakome? Einame atšvęsti, o tai dažniausiai būna susiję arba su maistu, arba su gėrimais, arba su viskuo“, – pasakoja žinovė.

Jau dvejus metus trunkanti pandemija ir į gyvenimą atėjęs stresas bei nerimas dėl rytojaus irgi stipriai paveikė mitybos įpročius. Situaciją paaštrina tai, kad daug daugiau laiko leidžiame namuose. Daugelio namai įrengti taip, kad virtuvė ir svetainė yra vienoje patalpoje. Taip išeina, kad kone visą laiką sėdime virtuvėje, – kai kurie pradėjo labai daug valgyti.

Kokia baisi streso įtaka žmogaus mitybai ir požiūriui į save, V. Kurpienė žino iš asmeninės patirties. Laukdamasi dukrytės ji sužinojo, kad anyta serga nepagydoma liga. Dieną naktį teko slaugyti ligonę, prasidėjo ir finansinė krizė, grėsė būti atleistai iš darbo. Moteriai tada visai nerūpėjo, nei kiek sveria, nei ką valgo, nei kaip atrodo.

„Dažnai esame išmokyti, kai mums negera siekti maisto. Kai buvau maža, tikrai buvo situacijų, kai vaikas verkia, o jam duoda ką nors skanaus, kad nustotų verkti. Taip yra išmokoma, kad kai tau liūdna, tu ką nors užkąsk ir tau bus geriau.

Aš pati buvau emocinė valgytoja. Net nežinau, ar žodis „buvau“ yra tinkamas. Kai kyla didelis stresas, tikrai norisi saldaus, riebaus, sūraus, dar geriau – sluoksniuoti tuos dalykus. Tai yra natūralu, nes visi šie trys skoniai būdami burnoje skatina dopamino išsiskyrimą. Tai yra hormonas – mes patiriame malonumą. Jeigu visi tie trys skoniai būna kartu arba vienas po kito, dopamino išsiskiria daugiau“, – komentuoja pašnekovė.

Kuo daugiau žmogus yra laikęsis dietų, tuo labiau jis linkęs į emocinį valgymą, nes atsiranda įvairių su maistu susijusių baimių, persivalgymas.

Tik pamažu pakeitus mitybą ir išsiugdžius naujus įpročius ištirpo ir 24 kilogramai antsvorio, ir blogos emocijos, todėl specialistė įspėja: streso ir emocijų slopinimas maistu tik gilina tuštumą viduje ir veda į depresiją. Nekokia išeitis yra ir dietos, nors po švenčių internete itin suaktyvėja naujų, stebuklingų, visas problemas galinčių išspręsti dietų paieškos.

„Kokią dietą bebūtumėte suradę, visada sakau: užduokite sau klausimą, kiek ilgai tame galėsite išbūti. Dažniausiai jos būna labai ribotos. Kai tik nustoji to laikytis, grįžti prie savo senų įpročių ir lieki prie tos pačios suskilusios geldos. Jeigu tai galėsite daryti savaitę dvi, mėnesį ar tris, klausimas: o kas po to? Ir kuo daugiau žmogus yra laikęsis tokių dietų, tuo labiau jis linkęs į emocinį valgymą, nes atsiranda įvairių su maistu susijusių baimių, persivalgymas“, – kalba V. Kurpienė.

Graužatis dar niekam nepadėjo sulieknėti, kartoja dietistė. Užtat yra nemažai metodikų, kaip lengviau pradėti pokyčius.

„Pirmiausia reikia pradėti matyti, ką mes darome. Tam, kad pradėtum matyti, filmuoti savęs visą parą nereikia, bet labai paprastas dalykas – tik prabudus fiksuoti kiekvieną kąsnį, kurį suvalgau. Tik tada, kai tai matome, galime pradėti keisti“, – atkreipia dėmesį ji.

Kartais užtenka maistą pakeisti raminančiu užsiėmimu: mezgimu, pasivaikščiojimu, pagulėjimu vonioje ar tiesiog kvėpavimo pratimais, kuriuos praktikuoja pati V. Kurpienė. Gilaus kvėpavimo pratimai, tikina, per kelias minutes gali labai sumažinti stresinę būseną. Bet visai nesvarbu, koks tai bus veiksmas, – svarbu, kad veiktų atpalaiduojančiai. Labai tinka, kai veikla užima rankas, tuomet ir valgyti sudėtingiau. Tokius veiksmus vėlgi reikėtų užsirašyti ir pasikabinti ant šaldytuvo.

„Naujųjų metų įžadai gali būti pradėti vykdyti bet kada ir juos visada daug lengviau įgyvendinti, jeigu labai konkrečiai nusistatome, ką darysime. Ko nedarysime, siūlau net negalvoti, nes kuo daugiau apie tai galvosime, tuo bus sunkiau kažką padaryti.

Ir jeigu jums dar atrodo, kad bus lengviau kovą ar balandį, tai pagalvokite, kiek metų taip galvojate? Tikėtina, daug metų. Nustokite atidėlioti, o galvokite, ką galite padaryti šiandien, kad ir mažą dalyką, – kad ir suvalgyti vieną morką per dieną“, – mintimis dalijasi dietistė.

Plačiau – sausio 8 d. laidos „Stilius“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Dietistė Vaida Kurpienė įspėja: streso ir emocijų slopnimas maistu tik didina vidinę tuštumą
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt