Gyvenimas

2021.12.07 19:00

Produktai be cukraus, glitimo ar laktozės, bet juose galima rasti tai, ko nėra įprastuose gaminiuose

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.12.07 19:00

Didieji maisto gamintojai dažniausiai nėra suinteresuoti savo klientų sveikata, jie tik pastebi, kokių produktų norite ir ieškote, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ sako profesorė Jurgita Plisienė. Nesileiskite apgaunami – ir produktuose be laktozės yra cukraus, o gaminiuose cukrų pakeičiantys saldikliai – ne ką mažiau žalingi sveikatai. Jie net siejami su nutukimu, nes dėl jų prarandamas saikas.

Be cukraus, be laktozės, be glitimo ir dar daugiau įvairiausių „be“. Ar šie užrašai tikrai mums sako, kad produktai – sveikatai palankesni? O gal viliojantys užrašai tėra rinkodaros triukai?

„Tiesa ta, kad didieji maisto gamintojai dažniausiai nėra suinteresuoti savo klientų sveikata, jie pastebi, kad būtent tokių produktų jūs norite ir ieškote“, – patikina J. Plisienė.

Sveiko maisto technologė, maisto saugos ir kokybės specialistė, lektorė ir leidinių apie sveiką mitybą autorė Raminta Bogušienė maisto pramonėje praleido ne vienus metus ir ją puikiai pažįsta iš vidaus. Ji žino, kad didieji maisto gamintojai technologus samdo tam, kad būtų sukurta kuo daugiau pigios, skonio ir kvapo stipriklių prisotintos produkcijos. R. Bogušienė iš patirties žino ir tai, kad nereikia tikėti viskuo, kas užrašyta ant produkto etiketės, o žodis „be“ tikrai nėra garantas, kad produktas sveikas.

Rinkodaros triukai jus gali įtikinti nebūtais dalykais vien tik tam, kad už produktą sumokėtumėte brangiau, tačiau išleista didesnė pinigų suma visai nereiškia, kad valgote sveikiau. Deja, neretai valgote tik dar labiau perdirbtą maistą, apie kurio poveikį sveikatai reikia žinoti.

Didžiausios maisto pramonės paslaptys: ar pirkdami sveiką maistą iš tikrųjų sveikai maitinamės?

Žmonės dažnai perka produktus, kurie jiems atrodo sveikesni, bet laidos viešnia pažymi: kas parašyta priekinėje etiketėje, tėra rinkodarinė informacija, kuria siekiama privilioti vartotoją. Ji visus kviečia renkantis maisto produktus atgręžti kitą jo pusę ir įdėmiai perskaityti tai, kas parašyta mažomis raidelėmis. Tačiau verta pasižiūrėti ne tik į sudedamųjų dalių sąrašą, sako ji, – daug ką parodo ir maistinė, energinė vertės.

Jeigu vartojame cukrų, jį jaučiame liežuvio viršūne. Jeigu vartojame saldiklius, pradedame jausti cukrų visu paviršiumi. Organizmas nebesupranta, ar jau gavo pakankamai saldumo.

J. Plisienė

Jei produktas be cukraus, greičiausiai jame yra sveikatai žalingų saldiklių

Lentynoje matote du gėrimus. Vienas – su cukrumi, kitas – be cukraus. Kurį rinktumėtės jūs?

„Visi bijo cukraus, tad maisto pramonė sako: prašau, mes irgi galime pagaminti saldžiai, bet su cukraus alternatyva, tai yra saldikliais“, – kalba pašnekovė.

Tačiau saldikliai nebūtinai yra sveikiau ir ne cukrus yra didysis blogis, bet jo perteklius. Anot R. Bogušienės, dar nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų saldiklių nekenksmingumą.

„Jeigu vartojame cukrų, jį jaučiame liežuvio viršūne. Cukraus skonį jaučiame tik liežuvio galiuku, nes ten yra pagrindiniai saldumo receptoriai. Jeigu vartojame saldiklius, visa tai išsibalansuoja, mes pradedame jausti cukrų visu paviršiumi. Receptoriai pradeda šokti savo šokį ir organizmas nebesupranta, ar jau gavo pakankamai saldumo, smegenys gauna neteisingus impulsus“, – pasakoja J. Plisienė.

R. Bogušienė sako, kad vartodami maisto produktus su saldikliais valgome saldžiai, bet energijos ir maistinių medžiagų visiškai negauname. Nenuostabu, kad organizmas sako: skonį pajutau, bet negavau energijos. „Vienas po kito moksliniai tyrimai tai sieja su pertekliniu kūno svoriu, netgi nutukimu dėl to, kad žmogus praranda saiką“, – teigia sveiko maisto technologė.

Tad jeigu gėrimas su saldikliais, galime suvartoti jo perteklių. Kyla rizika ne tik dėl per didelio kūno svorio, bet tai gali žalingai veikti netgi mūsų mikrobiotą, kuri šiomis dienomis siejama su daugeliu ligų. Tokio gėrimo maistinė ir energinė vertės lygios nuliams.

Tačiau ar vietoje jo geriau rinktis gėrimą su cukrumi? Ne, nes išgėrę stiklinę tokio gėrimo būsite suvartoję dienos pridėtinio cukraus normą. Tiesiog rinkitės vandenį, pataria R. Bogušienė.

„Pats blogiausias cukrus yra tas, kurį išgeriame, nes išgėręs negalvoji, kad suvalgei torto gabaliuką, tau atrodo, kad atsigėrei vandens“, – sako ji.

Neapsigaukite ir rinkdamiesi „sveikesnius“ batonėlius. „Negalvokite, kad suvalgę liekninantį batonėlį, labai dažnai proteininį, sotumas išliks ilgiau ar kad gausite daug vertingų maistinių medžiagų. Dažnu atveju cukrus būna pirma sudėtinė dalis arba cukrus būna pakeistas saldikliais.

Atkreipkite dėmesį į dar vieną dalyką: suvalgote batonėlį, galbūt ir su nesintetiniais saldikliais, natūralios kilmės, bet ar neišpūtė pilvo, ar nesutriko virškinimo sistema? Atsigręžkite į save, nes jūsų organizmas tikrai pasakys, ar buvo gera sudėtis, ar ne“, – tikina pašnekovė.

Beglitiminę duoną turėtų rinktis tik žmonės, kurie iš tikrųjų turi tam tikrų sveikatos sutrikimų.

R. Bogušienė

Duonoje be glitimo – daug perdirbtų ingredientų

Glitimas yra baltymas, kurio yra tam tikruose grūduose. Bet ne glitimas yra blogai. Blogai yra nuolat vartojamos bandelės, gausiai valgomi rafinuoti, neekologiški, su cheminėmis medžiagomis užauginti produktai, taip sako R. Bogušienė.

„Tai yra didesnis blogis, dėl to rinkimės duoną, kuri užauginta ekologiškai, kuri natūraliai rauginta. Gali būti netgi be cukraus arba turėti iki 5 gramų 100-e gramų cukraus, iki 1 gramo druskos ir skaidulinių medžiagų, kad sotumo jausmas išliktų ilgiau.

Beglitiminę duoną turėtų rinktis tik žmonės, kurie iš tikrųjų turi tam tikrų sveikatos sutrikimų. Jeigu pasižiūrėtumėte į beglitiminės duonos sudėtį, tikrai galima rasti margariną, rafinuotų riebalų, įvairių maisto priedų ir tokių komponentų, kurių normalioje lietuviškoje duonoje nesame sutikę“, – teigia lektorė.

Įdomu pažvelgti ir į kainas: pavyzdžiui, ekologiška viso grūdo ruginė duona atsieina apie 4 eurus už kilogramą, tuo tarpu beglitiminės duonos kaina siekia ir 18 eurų už kilogramą.

Produktai be laktozės nėra sveikesni

Produktuose be laktozės irgi bus cukraus. Anot R. Bogušienės, labai dažnai žmonės nustemba tai pastebėję ar sužinoję. Visi pieno produktai turi cukraus, ypač natūralūs, nes laktozė ir yra cukrus.

„Geras pasirinkimas, jeigu žmogus neturi nustatyto laktozės netoleravimo arba nejaučia jokių simptomų, yra rauginti pieno produktai“, – kalba žinovė.

Tad jeigu nėra jokių laktozės netoleravimo požymių, pirkti produktus be laktozės yra beprasmiška. Jeigu problema paaiškėja, rinkitės alternatyvą – belaktozinius, bet nesaldintus produktus. Būtent jiems teikite pirmenybę, kaip ir, pavyzdžiui, netoleruodami glitimo rinkitės tą duoną ar tuos grūdinės kilmės produktus, kuriuose riebalai yra palankesni sveikatai ir kuriuose nėra cukraus pertekliaus.

„Jeigu esate sveikas, jums šie užrašai visai neaktualūs. Tai tėra gamintojų triukas, kad patikėtumėte, jog produktas sveikesnis ir naudingesnis. Norite sveikatai palankesnio maisto? Kuo beviliotų produkto reklama ar kas bebūtų parašyta ant pakuotės priekio, teks skaityti tikrąją produkto sudėtį etiketėje. Būkite budrūs ir nesileiskite apgaunami“, – sako J. Plisienė.

Plačiau – gruodžio 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Didžiausios maisto pramonės paslaptys: ar pirkdami sveiką maistą iš tikrųjų sveikai maitinamės?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt