Gyvenimas

2021.12.03 16:01

Marius Čepulis. Žiemai prasidėjus

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.12.03 16:01

Ši gruodžio pradžia labai viltingai nuteikė žiemos išsiilgusius, o iš kitos pusės, kai kam ta žiema jau spėjo ir pabosti. Vairuotojai dvi dienas sustoję gatvėje veizėjo į stebuklą, kuris vadinasi sniegas, ir iš džiaugsmo lamdė vienas kito mašinas, pėstieji vėl prisiminė, koks smagumas yra paslydus susilaužyti kokią galūnę. Na, viskas kaip ir priklauso – kiekvienais metais pirmasis sniegas yra nacionalinė šventė (gal reiktų nedarbo dieną padaryti, vis viena iki darbo per kamščius niekas nenuvažiuoja).

Štai čia mes nelabai nuo gyvūnų ir skiriamės. Jiems irgi pirmasis sniegas yra stebuklas. Įsivaizduokit, gyvenat sau tamsiame pilkame miške, jūsų niekas nemato, vaikštot nepalikdami pėdų ir vieną rytą op, visur balta balta, kur dairais, ir jau taip lengvai nepasislėpsi.

Seni žmonės sako, kad per pirmą sniegą žvėrys niekur nevaikšto, nes bijo savo pėdsakus palikti. Išties, jei pastebėtumėt gyvūnų aktyvumą iškritus pirmam sniegui ir po keleto dienų, tikrai pamatytų didžiulį skirtumą.

Atrodo, kad žvėrims reikia priprasti prie naujo pakloto, naujos šviesos. Nors, kad visiškai nekrutėtų, žinoma, nebūna. Ir tikrai nebijo palikti pėdsakų. Žvėrys pėdsakus visų pirma mato nosimi, o ne akimis. Čia tik mums, kurie nosies seniai nebenaudoja grobiui surasti, atsiveria visos paslaptys ir mes pamatom kiek daug aplink tos gyvybės yra. Vėlgi, žinoma, jei nevaikštom po mišką nosis į telefonus įbedę.

Tai kas šiuo metu vyksta miškuose ir laukuose? Dar rudenį susimetę į būrelius šiuo metu jau beragiai stirninai su stirnaitėm vis dažniau pastebimi besimaitinantys pievose ir laukuose. Yra tokių, kurie čia kiaurą dieną praleidžia. Čia maisto daugiau ir saugiau, nes pagrindiniai jų priešai – vilkai ir lūšys – pamiškėse laksto. Kol daug sniego nėra, prisikasti iki žolės jokia problema, o ir šakelės, atžalėlės, medelių žievė yra labai skani. Svarbu, kad guolį būtų galima sausai įsirengti (kad nemiegotų sniege).

Labiausiai sniegu šiuo metu džiaugiasi baltieji kiškiai ir žebenkštys su šermuonėliais – nu nefaina būti baltam, kai aplink pilka ir esi matomas iš toliausiai.

Jei miške atsistotumėt ir tyliai tyliai pastovėtumėt, tai išgirstumėt, kaip krenta briedžių ragai. Šie barzdylos ragus pradeda mesti dar lapkritį, bet būtent gruodis yra tas metas, kai daugiau nei pusė briedžių palieka panašūs į briedes.

Jų gražesni giminaičiai elniai savo karūnas pasidės ant žemės tik už gerų poros mėnesių. O šiuo metu elniai kaip ir stirnos laksto būreliais, tik bernai su bernais, mergos su vaikais ir jaunuoliais. Ir skirtingai nuo stirnų ir danielių, atviron vieton išlenda tik sutemus.

O va šernams šventė. Vakarais ir naktimis iš miško tankmės jau pradeda sklisti garsus šnirpštimas, kriuksėjimas, kriokimas, žviegimas. Mat šiuo metu prasideda kiaulių ruja. Kuiliai vis intensyviau sakais trinasi kailį, kad jo nepramuštų konkurento iltys, ir baisiausiai žviegdami stos kovon dėl gražiausių kiaulaičių.

O gražiausios kiaulaitės aktyviai pažymėjusios teritoriją laukia laimėjusių riterių. Vienam būryje dažniausiai vienu metu surujoja visos panos, matyt, kad patinams būtų patogiau. Vyresni patinai išgina jaunus bernelius, gal kad tie nematytų, ką anie išdarinės, ir jaunuolius galima pamatyti atskirai besibastančius.

Barsukai, usūriniai šunes, meškos (tos, kurios buvo pas mus), ežiai, šikšnosparniai jau parpia žiemos miegu, bet tikrai ne visi. Dar ir vienas kitas storarūris barsukas iškiša nosį, ir lašinių prisiauginęs usūrinis pasiblaško palei tvenkinius ir štai ežį visai neseniai pabudusį rado. Bet jei šaltukas spustels, užmigs ir tie nenuoramos.

O ką paukščiai? Vis dar yra neišskridusių žąsų, gulbių, varnėnų, pempių. Bet ir jie, matyt, artimiausiu metu pasislinks į besniegę zoną. Ir toliau iš šiaurės pas mus būriais lekia svirbeliai, vis daugiau matom sniegenų, laukuose paprastus suopius pakeičia apželtakojai tūbuotieji peliautojai.

O miškuose tūsina zylių, bukučių, lipučių ir genių būreliai, ieškodami užsilikusių pasislėpusių vabzdžių. Tik jų ir kėkštų su krankliais balsai ir begirdėti miegančiuose šiluose ir giriose.

Tai gražaus savaitgalio. Išeikit paskaityti baltųjų miško knygų ir pabandykit sužinoti, kas jose įrašus paliko.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt