Gyvenimas

2021.12.02 13:16

Vaikas Kalėdoms prašo naminio gyvūnėlio? Atsakomybė už augintinio gerovę teks tėvams

LRT.lt2021.12.02 13:16

Nors augintinio dažniausiai norisi vaikams, visgi sprendimą įsigyti gyvūną priima suaugusieji. Nepilnametis formaliai negali būti gyvūno savininkas. Vadinasi, ne vaikams, kurie prašo šuniuko ar kačiuko, o būtent suaugusiesiems tenka atsakomybė ir už augintinio gerovę, ir už jo aplinkiniams padarytą žalą, rašoma VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ panešime žiniasklaidai.

Tėvai atsako ir už vaikus, ir už naminius gyvūnus

Gyvūnas – ne dovana, o didžiulis tėvams tenkantis įsipareigojimas ir atsakomybė. Net jei vaikas laikosi prieškalėdinių pažadų ir kantriai vedžioja augintinį į lauką, nutikus nelaimei, kurios kaltininkas – vaiko nesuvaldytas šuo, už padarinius bus atsakingi tėvai. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus vaikui vedžioti gyvūną nėra draudžiama, tačiau ir už vaikus, ir už augintinius atsako jo tėvai.

Kokių nelaimių gali nutikti? Pasitaiko atvejų, kai vaikas tiesiog nenulaiko šuns ir šis užpuola kitą gyvūną, žmogų ar išbėga į judrią gatvę, taip sukeldamas eismo įvykį.

Visais šiais atvejais, kai nukenčia kitų žmonių ar gyvūnų sveikata bei turtas, o nukentėjusieji kreipiasi į teismą, už padarytą žalą atsako vaiko tėvai, kurie yra juridiniai gyvūno savininkai.

„Tėvai, leidžiantys vaikams vedžioti šunis be suaugusiųjų palydos, turėtų įvertinti jų fizines ir psichologines galimybes bei turėti omenyje, kad gali tekti atsakyti už padarytą žalą, pavyzdžiui, sumokėti piniginę kompensaciją už šuns suplėšytus drabužius ar atlyginti gydymo išlaidas, jei tokių būtų dėl šuns įkandimų.

Jei dėl gyvūno sukelto eismo įvykio nustatomi sunkūs kūno sužalojimai ar mirtis, greičiausiai, būtų keliama byla dėl netyčinio sužalojimo ar neatsargaus gyvybės atėmimo. Tad į gyvūną reikia žiūrėti ne kaip į pramogą ar didelio vaiko noro išpildymą, bet kaip į didelę atsakomybę, prisiimamą tiek už gyvūną ir supančią aplinką, tiek ir už vaiką, kurio gyvenimas sulig gyvūno atsiradimu taip pat pasikeis labiau, nei jis pats įsivaizduoja“, – sako Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė.

Sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį gali tik suaugusieji

Kadangi pagal Lietuvos civilinį kodeksą gyvūnas laikomas daiktu ar turtu, panašiai kaip namas ar automobilis, jis įgyjamas sudarant sandorį – pirkimo–pardavimo arba dovanojimo.

„Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, nepilnamečiai iki 14 metų negali savarankiškai sudaryti sandorio, išskyrus smulkius buitinius sandorius, tokius kaip autobuso bilieto įsigijimas ir panašius. Gyvūno įsigijimas, nepriklausomai nuo jo dydžio ar kainos, negalėtų būti laikomas smulkiu sandoriu.

Tad sudaryti pirkimo–pardavimo ar dovanojimo sandorį ir įsigyti gyvūną, kai vaikui dar nesukako 14 metų, gali tik suaugusieji“, – paaiškina advokatė Evelina Nevulienė.

Nepilnametis nuo 14 iki 18 metų galėtų įsigyti augintinį, tačiau tam reikalingas tėvų sutikimas. Tokio amžiaus vaikas galėtų būti registruojamas gyvūno savininku, tačiau tik su rašytiniu tėvų sutikimu.

„Visgi ir tuomet, kadangi augintis yra turtas, o visą nepilnamečio vardu turimą turtą valdo ir uzufrukto teise disponuoja tėvai, tai ir atsakomybė už vaiko vardu registruotą augintinį tektų tėvams“, – sako advokatė.

Pagal Civilinį kodeksą, atsakomybė priklauso nuo vaiko amžiaus. Pavyzdžiui, už nepilnamečio iki 14 metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai. Nepilnametis nuo 14 iki 18 metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar globėjai.

„O štai nuo 16 metų jau yra taikoma administracinė atsakomybė, todėl jei 16 metų ir vyresnis gyventojas pažeistų gyvūno laikymo ar jo gerovės sąlygas, arba jam priklausantis ar vedžiojamas augintinis pridarytų žalos aplinkiniams, atsakomybė būtų taikoma ir jam“, – vardija E. Nevulienė.

Įsigydami gyvūną patikrinkite, ar yra mikroschema

Artėjant didžiosioms metų šventėms, kai nemažai tėvų sužinos, kad didžiausia vaikų svajonė – augintinis, B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė ragina nesivadovauti emocijomis, neskubėti ir tinkamai įvertinti savo galimybes.

„Juk iš tikrųjų ne vaikas, o tėvai taps ir faktiniais, ir juridiniais gyvūno šeimininkais. Ir jei sprendimas – teigiamas, gyvūnėlio atkeliavimui į namus reikia pasiruošti, o šventinė karštinė – anaiptol ne pats tinkamiausias metas papildomiems rūpesčiams su gyvūnu, kurių neišvengiamai bus“, – sako GGI vadovė.

O štai VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė primena, kad pagal nuo šių metų gegužės galiojančią tvarką kiekvienas naujam savininkui perduodamas, t. y. parduodamas ar dovanojamas, gyvūnas – šuo, katė ar šeškas – privalo būti paženklintas mikroschema.

„Mikroschema nepažymėto gyvūno pardavimas, dovanojimas ir jo įsigijimas laikomi administraciniu nusižengimu. Gyvūną parduodantys ar dovanojantys bei jį įsigyjantys asmenys turi sudaryti gyvūno perdavimo dokumentą, kuriame turi būti nurodomas konkretus pagal mikroschemą identifikuojamas gyvūnas“, – tvirtina B. Kymantaitė.

Patikrinti, ar gyvūnas ženklintas ir registruotas Gyvūnų augintinių registre, pagal mikroschemai priskirtą numerį galima čia. Ar gyvūnas turi mikroschemą, galima patikrinti specialiu skaitytuvu, kurį turi dauguma veterinarijos gydyklų.

„Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančius įstatymus, visų pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki 2022 m. gegužės 1 dienos“, – primena GATO vadovė.

Informacija paruošta Elenos Nikonovaitės-Dumpienės iš VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt