Gyvenimas

2021.11.28 19:12

Ką daryti gavus įspėjimą apie oro užterštumą, vėtrą, radiaciją, o kas turi būti sudėta išgyvenimo kuprinėje?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.11.28 19:12

Neignoruokite pranešimų apie ekstremalias padėtis – grėsmę gali kelti ir tai, ko nematote. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ ekspertas papasakojo, ką būtina žinoti gavus pranešimą apie šalia įvykusį gaisrą, artėjančią vėtrą ar padidėjusią radiaciją. Anot jo, reikėtų visada turėti suruoštą išgyvenimo kuprinę. Įdomu tai, kad į ją rekomenduojama įsidėti ir šeimos nuotrauką, ir net šokolado.

Gyvenimas gali pasikeisti akimirksniu, ypač kai kalbame apie sveikatą ir baisias ligas. Tačiau ar pagalvojate, kaip staigiai apversti mūsų gyvenimus gali kad ir pasikeitusios oro sąlygos? Per paskutiniuosius 50 metų ekstremalių oro nulemtų nelaimių padaugėjo net 5 kartus. Tai pražudė mažiausiai 2 milijonus žmonių. Kai vėl telefonas praneš apie ekstremalias sąlygas lauke ar kitokį galimą pavojų, būkite tam pasiruošę, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

Gaisrai ir oro užterštumas

Viena didžiausių pastarojo meto ekologinių nelaimių Lietuvoje – 2019-ųjų spalį kilęs gaisras Alytuje. Dešimt dienų trukęs gaisras sukėlė milžiniškų padarinių, nuostoliai skaičiuojami nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų. Degančios padangos į orą išskyrė sveikatai itin pavojingų medžiagų, kurios išplito po Alytaus apylinkes. Dėl oro taršos buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o gyventojai gavo pranešimus be reikalo jokiu būdu neiti į lauką.

Dėl aplinkos užterštumo apylinkėse esantys gyvulininkystės ūkiai negalėjo realizuoti savo produkcijos. Anot specialistų, šio gaisro padariniai sveikatai su niekuo nepalyginami, nes padangų išskiriamos medžiagos padarė ilgalaikę žalą žmogaus sveikatai. Dirvožemyje nusėdę kancerogenai irgi sukels ilgalaikę taršą.

Panašius pranešimus būti atsargiems, neiti į lauką ir jokiu būdu neatidaryti langų dėl didelės taršos gyventojai gavo ir prieš gerą mėnesį Kauno rajono Ramučių kaime užsiliepsnojus autoservisui. Degant automobiliams, vilkikams, motociklams į aplinką pateko milžiniškas teršalų kiekis. Nuo tokių nelaimių neapsaugotas niekas, o specialistai kuo skubiau informuoja gyventojus apie pavojingą padėtį. Bet ar tikrai gavę tokį pranešimą žinotumėte, ką daryti? Ar galite būti ramus, kad jei rytoj gausite tokį pranešimą, būsite pasiruošęs?

Klauskite daktaro. Ekstremalių padėčių keliama grėsmė sveikatai: ką daryti gavus įspėjimą?

Kaip pasiruošti tokioms situacijoms puikiai žino ir kitus to moko Ugniagesių gelbėtojų mokyklos viršininko pavaduotojas Vaidotas Dievulis. Apie neseniai kilusius gaisrus ir jų sukeltus pavojus jis sako taip: „Yra žmonių, kurie įsivaizduoja, kad gaisro dūmai yra visiškai nepavojingi, o iš tikrųjų, kalbant grynai apie dūmus, ypač jeigu dega nenatūralios medžiagos: lakai, dažai, padangos, jie yra ne tik suodini, juodi, bet ir labai nuodingi, todėl žmonės turi reaguoti į gautus pranešimus.“

Net jeigu žmogus evakuojasi iš degančio namo, turi eiti per dūmus, visada rekomenduojama užsidengti drėgna servetėle. Ji yra visai neblogas izoliatorius.

V. Dievulis

Pasitelkusios šiuolaikines priemones tarnybos gali informuoti gyventojus apie gresiantį pavojų, o svarbiausia – tik tuos, kurie yra pavojingoje zonoje. Automatiškai teikiamos rekomendacijos, kaip elgtis, kad pavojus būtų sumažintas. Kalbant apie per gaisrus išskiriamus dūmus, negalima nepaminėti ir svarbaus faktoriaus – vėjo, kuris gali pakeisti dūmų judėjimo kryptį, į pavojaus zoną įtraukti daugiau gyventojų.

„Pati saugiausia priemonė apskritai neiti į lauką, bet jeigu vis dėlto esame lauke arba mums reikia išeiti, visos parankinės priemonės sudaro tam tikrą filtrą. Kuo storesnė, kuo tankesnė, kuo profesionalesnė medžiaga, tuo geriau, dar geriau – respiratorius“, – pasakoja pašnekovas.

Tačiau net ir namuose gali būti ne taip ir saugu. Nauji šiuolaikiniai namai paprastai yra ypač sandarūs, tačiau seniau buvo statomi ne tokie izoliuoti namai. Pro nesandarų namą į vidų gali patekti kenksmingų medžiagų, o jos ten ir lieka.

„Jeigu mes liekame namuose, tai vis tiek labai šaunus veiksmas, kadangi tai kaip kevalas, kur dūmai nepapuola. Jeigu kalbame apie naujos kartos AA++ klasės namus, kur nepatenka net paprastas oras, iš pricipo ten saugumas labai didelis, bet reikėtų įvertinti, kad juose būna vadinamoji rekuperacinė sistema, kuri gali imti orą iš lauko ir leisti į namus. Tuo metu ją reikia išjungti“, – pataria V. Dievulis.

Visada galvokite logiškai: ką daryti, kad į vidų niekas nepatektų? Senos kartos namuose galite kad ir lipnia juosta ar bet kokia kita parankine priemone, medžiaga užsandarinti angas, pro kurias gali patekti oras. Bėda ta, kad tokių vietų gali būti daugiau nei tik ventiliacinės angos, o, pavyzdžiui, gali būti ir nesandarūs langai. Atminkite: jei nesandarioms vietoms uždengti naudojate medžiagas, geriau jas sudrėkinkite. Medžiaga vis tiek yra šiek tiek laidi tam tikroms medžiagoms, pavyzdžiui, dujoms, o drėgmė dar labiau sumažina dalelių praeinamumą, bet lipni juosta – visiškai nelaidi dujoms.

„Net jeigu žmogus evakuojasi iš degančio namo, turi eiti per dūmus, visada rekomenduojama užsidengti drėgna servetėle. Ji yra visai neblogas izoliatorius“, – priduria jis.

Vėtros

Nors Lietuvoje šėlstančių taifūnų ar cunamių nebūna, tie, kurie savo akimis matė stipriausių uraganų ir vėtrų šėlsmą Lietuvoje, siaubingas akimirkas įsiminė visam gyvenimui. Klimatologai pastebi, kad gamtos stichijų Lietuvoje nepadaugėjo, tačiau jos tapo kur kas pavojingesnės ir stipresnės nei anksčiau: laužomi medžiai, niokojamas gyventojų turtas, plėšiami stogai, nutraukomi elektros laidai, netgi žūstantys žmonės.

Gamtos stichijų žala gali būti neįkainojama. Ar pamenate pajūrį siaubusį uraganą Anatolijų? Vėjo gūsiai išlaužė miško kvartalus, apie pusketvirto tūkstančio kubinių metrų medienos. Vėjo greitis tuomet viršijo 40 metrų per sekundę, o Baltijos bangos siekė net 6 metrų aukštį. Tąkart be elektros liko iki pusantro tūkstančio gyventojų. Kiekvienais metais girdime pranešimų apie audrų padarytus nuostolius, o baisiausia – apie nusineštas gyvybes. Ar esate pasiruošę atlaikyti tokias gamtos stichijas?

Vėtrų nesuvaldysime, bet galime joms pasiruošti. Pirma gera naujiena – dėl nuolat orų situaciją stebinčių tarnybų mes visada žinome, kad vėtra keliauja link Lietuvos. Ruošiantis vėtrai visada reikia pagalvoti: jeigu bus didelis vėjas, kažką gali išlaužti, nunešti, į kiemą, į namus atnešti kokį daiktą, sužeisti juo žmogų.

„Pirmiausia per vėtrą nevaikštome lauke, jau būdami namie mes šaunuoliai. Jeigu nestovime prie lango ir nežiūrime, tai vėl gerai, kadangi kažkas vis dėlto gali atskristi. Jeigu kalbame apie ilgalaikį pasiruošimą, ypač jeigu kalbame apie naminius gyvūnus, gyvulius: karves, vištas, reikia jais pasirūpinti, nepalikti lauke. Be abejo, visada labai pravartu apeiti aplink namą ir pasižiūrėti, galbūt kažkas nepritvirtinta, galbūt stovi kokios kėdės ar kiti lengvi daiktai, kuriuos vėjas gali pakelti“, – aiškina V. Dievulis.

Vėtra nėra ta stichinė nelaimė, kuri užtruks kelias savaites ar daugiau, bet vis tiek turime įvertinti tai, jog dėl sukeltų padarinių gali nutrūkti tiekimas, tad būtų gerai pasirūpinti atsargomis. Daugiau informacijos apie pasiruošimą ekstremalioms situacijoms skelbiama internetinėje svetainėje www.lt72.lt. Svetainei panaudota skaitmenų kombinacija 72 nėra atsitiktinė: jeigu atsitinka globali nelaimė, kiekvienas žmogus turėtų būti aprūpinęs save 72 valandoms.

Rekomenduojama visuomet su savimi turėti ir sukrautą išvykimo krepšį. Išgyvenimo kuprinės turinys turėtų atrodyti taip: ryšio priemonė, kaip telefonas ar planšetė, jos baterijos, žibintuvėlis, dokumentai, grynieji pinigai, miegmaišis ir pagalvė, degtukai, negendantis maistas, vanduo (bent 2 litrai vienam žmogui), medikamentai, užrašų knygutė ir tušinukas, apsaugos priemonės. Įdomu tai, kad rekomenduojama turėti ir šeimos nuotrauką, šokolado.

„Yra tikimybė, kad vieni šeimos nariai bus namie, kiti išvažiuos iš kito taško, negalės grįžti. Prisiminimai ir geros emocijos duoda labai gerą impulsą, žmogus daug racionaliau galvoja ir viskas būna daug šauniau.

Visada rekomenduojama, kad tokiame krepšyje būtų kažkoks labai jums asmeniškai malonus dalykėlis, kad kai jūs atliksite kažkokį veiksmą, turėtumėte save kuo apdovanoti, suteikti malonumą. Dažniausiai, pasirodo, tai yra šokoladas. Žmogus, suvalgęs šokolado, iš karto jaučiasi laimingesnis“, – komentuoja ekspertas.

A. Unikauskas priduria: daug svarbiau vanduo negu maistas. Aišku, reikia ir to, ir to, bet gyvybiškai vandens reikės tikrai labiau negu maisto. Pavyzdžiui, jeigu tris paras prabūsite be maisto, nieko neatsitiks, išskyrus žmones, sergančius lėtinėmis ligomis, bet jeigu tris paras neturėsite vandens, bus blogai.

Visada rekomenduojama eiti į rūsį, nes rūsyje sienos bus dar storesnės, bus žemės sluoksnis ir automatiškai apšvitą sumažinsime iki minimumo, gal net iki nulio.

V. Dievulis

Radiacija

Daugelis dar pamena Černobylio atominės elektrinės tragediją. Dėl radiacijos žmonės dar ilgai jautė padarinius. „Greenpeace“ duomenimis, radiacija nusinešė tūkstančius gyvybių. Tūkstančiai vaikų Europoje gimė su apsigimimais, dar tūkstančiams diagnozuotas skydliaukės vėžys, tačiau dėl informacijos trūkumo tikslių duomenų nėra.

Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad tie, kurie dirbo nelaimės vietoje net ne iš karto, o kiek vėliau, nuo 1987–1990-ųjų, gavo tiek radiacijos, kiek normaliomis sąlygomis žmogus gautų per maždaug keturis dešimtmečius.

Šiame amžiuje pasaulį sudrebino dar viena branduolinė tragedija – Fukušimos atominės elektrinės avarija Japonijoje. Radiacija neatpažįstamai pakeitė aplinką apie elektrinę: neliko daugybės paukščių ir žinduolių rūšių, savo namus buvo priversti palikti daugiau nei pusantro šimto tūkstančio žmonių, o jų sveikata iki šiol stebima.

O štai dabar visai šalia Lietuvos – Baltarusijos atominė jėgainė. Valstybės institucijos parengė planus, pagal kuriuos būtų vykdoma gyventojų apsauga, rizikos zonose gyvenantiems žmonėms buvo dalijamos jodo tabletės, tačiau specialistai įspėja: būtina patiems rūpintis savo saugumu ir žinoti, kaip elgtis tokios nelaimės atveju. Ar galite ramia sąžine pasakyti, kad tikrai žinotumėte, kaip apsaugoti save ir savo šeimą?

Apsauga nuo radiacijos – trijų auksinių žodžių taisyklė: laikas, atstumas, ekranas. Radiacija pavojinga žmogui, tad kuo trumpiau būsite toje zonoje, kurioje didelis užterštumas, tuo žala bus mažesnė. Kitas dalykas, kuo būsite toliau nuo nelaimės vietos, tuo bus mažesnė apšvita, dėl to yra saugiau.

„Ir mums reikia kažkokio barjero, kad ta radiacija kuo mažiau mus paveiktų. Turbūt visi girdėjote, kad geriausiai nuo radiacijos apsaugo švinas. Jeigu įvyko nelaimė, rekomenduojama likti namuose, nes tos betoninės ar netgi medinės sienos iš karto sulaiko, o jeigu rekomendacijas paskaitytumėte dar atidžiau, tai visada rekomenduojama eiti į rūsį, nes rūsyje sienos bus dar storesnės, bus žemės sluoksnis ir automatiškai apšvitą sumažinsime iki minimumo, gal net iki nulio“, – tvirtina V. Dievulis.

Įvykus atominei nelaimei nuo įvykio vietos arčiausiai gyvenančius žmones gali tekti evakuoti, taip pat gali prireikti išgerti kalio jodido tablečių, tačiau profesorius A. Unikauskas primena, kad jų jokiu būdu negalima vartoti iš anksto.

„Ekstremalios situacijos dėl to taip ir vadinamos, nes turbūt visiškai joms pasirengti neįmanoma, bet padarykime tai, kas mūsų rankose: turėkime reikalingų atsargų ir būtiniausių daiktų, apsaugokime save ir savo šeimą. Nenumokite ranka į pranešimus jūsų telefonuose, geriau pasinaudokite specialistų rekomendacijomis ir pasiruoškite galimiems pavojams“, – ragina laidos vedėjas.

Plačiau – lapkričio 20 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Klauskite daktaro. Ekstremalių padėčių keliama grėsmė sveikatai: ką daryti gavus įspėjimą?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt