Gyvenimas

2021.11.24 13:46

Psichiatrė įspėja tėvus: per karantiną tarp paauglių suaktyvėjo virtualios patyčios

LRT.lt2021.11.24 13:46

Pastarieji pora metų daugumą įpratino gerokai daugiau nei anksčiau naudotis ekranais – ypač moksleivius, kurių didžioji dalis gyvenimo persikėlė į virtualią erdvę. Tai lėmė, kad elektroninėje erdvėje itin suaktyvėjo patyčios tarp paauglių, „Asmens sveikatos klinikos“ pranešime žiniasklaidai teigia vaikų ir paauglių psichiatrė Kamilė Plėšnytė-Čapkauskienė.

O tokias patyčias suaugusiems gerokai sunkiau pastebėti ir sukontroliuoti – užsitęsusios jos gali tapti ne tik paauglio menkos savivertės, bet ir socialinio nerimo suintensyvėjimo priežastimi.

Įsuka užburtas ratas

„Suintensyvėjęs naudojimasis socialiniais tinklais, kompiuteriniais žaidimais, ilgai trukusios nuotolinės pamokos – tokia darbotvarkė įtraukė paauglius į virtualų gyvenimą. Taip jie pamažu praranda sąryšį su realiais, aplinkoje esančiais, bendraamžiais, jaučiasi nepritampantys, nebegeba prisijungti prie grupės, stokoja kitų, platesnių, interesų. Tai ženkliai trukdo tolimesnę paauglių integraciją, tampa jų nuotaikos sutrikimo priežastimi“, – aiškina K. Plėšnytė-Čapkauskienė.

Psichikos sveikatos specialistės teigimu, susidaro užburtas ratas: norisi bendrauti, tačiau realiame gyvenime bendrauti neišeina – dėl to ilgėja virtualaus bendravimo laikas, o bandant jį mažinti didėja nerimas ir frustracija. Be to, paauglių psichinės būklės negerina ir mokykloje patiriamas spaudimas ir išsiskirti, ir pritapti vienu metu, turint gana konkrečią savo nuomonę.

„Paaugliams šis laikotarpis itin nelengvas. Dauguma jų ir taip kasdien susiduria su nemažai dirgiklių, nes yra impulsyvesni, linkę labiau rizikuoti, siekia būti priimti bendraamžių – dėl to kyla ir daug emocinių iššūkių, pasireiškiančių dažna nuotaikų kaita, sumažėjusia motyvacija mokytis, agresijos protrūkiais.

O apie savo išgyvenimus, ypač patyčias, mokykloje ar kitose aplinkose, paaugliai dažnai vengia pasakoti atviriau. Jie bijo būti atstumti, pasirodyti esą silpni, nepriimti, kartais – nesitiki pagalbos“, – dalinasi psichiatrė.

Svarbu laiku suteikti pagalbą

Pasak jos, laiku suteikti pagalbą paaugliui neretu atveju gali būti gyvybiškai svarbu. Depresija pasireiškia vienam iš keturių paauglių, o su ja gali atsirasti ir savižalos, suicidinių minčių.

„Paauglystė – tai laikas, kai formuojasi tapatumas. Dėl to dažnas paauglys sunkiai gali įvardinti, koks jis yra, ir kaip jis jaučiasi, kaip įsivaizduoja save. Tai yra normalu, jei pavyksta palaipsniui susitapatinti ir integruotis. Tačiau tai ne visada įvyksta sėkmingai, o tada gali kilti rimtų iššūkių.

Jei pats paauglys ar tėvai pastebi, kad jį vargina dažna nuotaikų kaita, yra užsitęsęs beprasmybės, liūdnumo jausmas, sumažėjusi motyvacija, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Būtina sureaguoti, jei paauglys visai atsitraukia, atsiriboja, sutrinka jo miegas ir išryškėja savižalos ar suicidinių minčių užuomazgų“, – pataria gydytoja.

Specialistės teigimu, tinkamiausia pagalba sunkumus išgyvenančiam paaugliui – kompleksinė. „Būtina, kad su emocijų, elgesio, nuotaikos ir nerimo sutrikimų turinčiais paaugliais kartu dirbtų vaikų psichiatras, psichologas ir socialinis darbuotojas.

Ne mažiau svarbu, kad paauglys galėtų su specialistu dirbti individualiai, bet ir pajustų bendrumą panašias problemas išgyvenančių paauglių grupėse. Taip pat, kad sulauktų palaikymo namuose iš suprantančių, kas su jų vaiku vyksta, tėvų“, – paaiškina gydytoja.

Tėvų indėlis būtinas

Vaikų ir paauglių psichiatrės K. Plėšnytės-Čapkauskienės teigimu, gydant įvairius paauglių psichikos sutrikimus, jų tėvų įsitraukimas būtinas, siekiant gydymo sėkmės.

„Tėvams dažnai sunku suprasti, kas ir kodėl vyksta su jų vaiku, kokie galimi gydymo būdai ir jų efektyvumas. Tad pirmiausia jiems skirtose grupėse suprantamai paaiškiname ir aptariame su jų vaikų diagnoze susijusias rekomendacijas.

Vyksta ir psichologo bei socialinio darbuotojo moderuojami tėvų savitarpio pagalbos užsiėmimai, kuriose jie gali tiesiog pasidalinti savo sunkumais su kitais panašias problemas išgyvenančiais tėvais. Labai svarbu tokiose situacijose jausti bendrystę“, – sako psichiatrė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt