Gyvenimas

2021.11.23 21:19

Kodėl žmonės jaučiasi apsimetėliais ir kaip tai užkerta kelią į sėkmę?

LRT.lt2021.11.23 21:19

Daugiau kaip prieš 40 metų psichoterapeutės Pauline Clance ir Suzanne Imes pastebėjo, kad daugelis jų nemažai gyvenime pasiekusių klienčių nesijaučia nusipelniusios tokios sėkmės. Šis modelis psichoterapeutėms pasirodė mįslingas – moterys buvo pasiekusios aukštą akademinį ir profesinį lygį, bet laikė save nemokšomis. Jos buvo įsitikinusios, kad tiek pasiekė vien dėl to, jog kiti pervertino jų sugebėjimus, ir nerimavo, kad ši „apgaulė“ kažkada neišvengiamai išaiškės.

Psichoterapeutėms pasirodė mįslingas modelis, kai moterys buvo pasiekusios aukštą akademinį ir profesinį lygį, tačiau laikė save nemokšomis. Jos buvo įsitikinusios, kad tiek pasiekė vien dėl to, jog kiti pervertino jų sugebėjimus, ir nerimavo, kad ši „apgaulė“ kažkada neišvengiamai išaiškės.

P. Clance ir S. Imes šiuos pojūčius pavadino „apgaulės reiškiniu“ – polinkiu nelaikyti pasiektos sėkmės užtarnauta, baiminantis, kad apsimetinėjimas kada nors iškils aikštėn. Po pirmosios P. Clance ir S. Imes publikacijos susidomėjimas apgaulės reiškiniu išplito akademiniuose sluoksniuose, o vėliau ir toli už jų ribų.

Vėlesni tyrimai patvirtino pradinius teiginius, kad apgaulės reiškinys yra susijęs su lytimi – moterys vidutiniškai dažniau jaučiasi apsišaukėlėmis nei vyrai. Kiti tyrimai parodė, kad apsimetinėjimo pojūtį dažnai lydi polinkis į depresiją ir nerimą, o tai iliustruoja šio reiškinio svarbą psichologinei gerovei, rašoma „Psychology today“.

Daugelis mokslininkų, įskaitant ir pagrindinius apgaulės reiškinio tyrinėtojus, įžvelgė asmeninio šių jausmų valdymo naudą – dalijimosi su šiuo pojūčiu susijusia patirtimi su kitais, lūkesčių koregavimo, siekiant būti pozityvesniais, pagyrimų ir komplimentų iš kitų priėmimo. Nors ir gerų ketinimų vedinos, šios rekomendacijos kartu su tyrimais, analizuojančiais šio reiškinio sąsajas su asmenybės bruožais, apibūdino jį labiau kaip asmeninę bėdą. Tačiau greičiausiai taip nėra.

Naujausi tyrimai nukreipė dėmesį nuo individo į aplinką ir kontekstus, kurie greičiausiai ir lemia apsimetinėjimo pojūtį. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad šis pojūtis buvo labiau būdingas afroamerikiečiams koledžo studentams, dažniau patyrusiems rasinę diskriminaciją. Kitas tyrimas atskleidė, kad apsišaukėliais dažniau jaučiasi dėl lyties stigmatizuojami asmenys. Abiejuose šiuose tyrimuose buvo keliama hipotezė, kad apgaulės reiškinio atveju pagrindinis vaidmuo tenka aplinkai.

Buvo manoma, kad tam tikra darbo vietos kultūra – net ir ne itin neigiama – gali paskatinti moteris suabejoti savo sugebėjimais ir sėkme.

Kuriuose kontekstuose greičiausiai pasireiškia apgaulės fenomenas? Manyta, kad aplinka, kurioje vertinamas talentas, t. y. nuo išsilavinimo nepriklausantys intelektualiniai gabumai, gali paskatinti moteris suabejoti savo gebėjimais. Svarbu pažymėti tai, kad tokios koreliacijos tikėtasi dėl aplinkos kultūrinių stereotipų, kuomet talentingais kur kas dažniau laikomi vyrai, o ne moterys.

Savo tyrimu psichoterapeutės siekė išsiaiškinti kontekstinius apgaulės reiškinio pagrindus. Tuo tikslu apklausė daugiau nei 4 tūkst. JAV valstybinių ir privačių universitetų absolventų, doktorantų ir dėstytojų. Paprašė akademikų papasakoti su apsimetinėjimu susijusias patirtis. Tiriamųjų taip pat buvo prašoma įvertinti, kiek jų atstovaujamoje srityje vertinamas talentas.

Jie turėjo pasirinkti, pavyzdžiui, tokius atsakymus: „Asmeniškai aš manau, kad jei norite kažko pasiekti mano disciplinoje, vien sunkaus darbo neužteks; reikia turėti įgimtą dovaną ar talentą“. Galiausiai akademikai turėjo nurodyti savo poziciją universitete (pvz., absolventas, doktorantas ar dėstytojas), lytį, rasę ir etninę kilmę.

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, šiame moterys taip pat teigė dažniau išgyvenančios apsimetinėjimo pojūtį nei vyrai. Tačiau svarbiausia tai, kad šis skirtumas ryškiai svyravo, priklausomai nuo tiriamųjų atstovaujamos srities orientacijos į intelektą: lyčių skirtumai apgaulės reiškinio tyrime buvo ryškesni tose srityse, kurios, kaip manoma, yra orientuotos į talentą, o ne sunkų darbą siekiant sėkmės.

Pažymėtina, kad moterų apsimetinėjimo pojūtis didėjo, didėjant orientacijai į talentą, tuo tarpu vyrų atveju tokia koreliacija nebuvo stebima.

Svarstyta, ar galėtų apsimetinėjimo pojūtis priklausyti nuo akademikų tapatybių samplaikos. Kitaip tariant, tyrėjos išanalizavo sąsajas tarp mokslo sričių intelektualinės orientacijos ir apsimetinėjimo pojūčio, atsižvelgdamos į akademikų lytį ir rasę/etninę priklausomybę, daugiausia dėmesio skirdamos tam, ar tiriami akademikai yra nepakankamai atstovaujamos mažumos (NAM) atstovai (t. y. juodaodžiai ar afroamerikiečiai, ispanakalbiai ar lotynoamerikiečiai, Amerikos indėnai ar Aliaskos čiabuviai, havajiečiai ar kilę iš kitų Ramiojo vandenyno salų).

Imtis buvo suskirstyta į keturias grupes: NAM moterys, NAM vyrai, baltosios ir (arba) azijietės moterys ir baltieji ir (arba) azijiečiai vyrai. Vienoje iš šių keturių grupių apsimetinėjimo pojūtis srityse, kur vertinamas talentas, buvo itin ryškus. Tai – NAM moterys. Ši išvada patvirtina ankstesnius svarstymus, kad dėl dvigubos stigmatizacijos spalvotoms moterims apsimetinėjimo pojūtis yra labiau būdingas.

Tiriant kontekstinius apgaulės reiškinio pagrindus, norėta suprasti, kaip tai gali paveikti žmogaus savijautą darbo vietoje – kokiais būdais apsimetinėjimo pojūtis gali pakenkti ilgalaikei akademikų sėkmei?

Imtyje išryškėjo tai, kad akademikai, kurie teigė patiriantys stipresnį apsimetinėjimo pojūtį, dažniau nurodė nesijaučiantys savo rogėse, kitaip tariant, jie nejautė tokio stipraus ryšio su kitais savo akademinės bendruomenės nariais.

Kaip rašoma tyrime, apsišaukėliais besijaučiantys tiriamieji taip pat dažniau teigė esantys neužtikrinti dėl savo gebėjimo sėkmingai dirbti pasirinktoje srityje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad priklausymas bendruomenei ir savęs įprasminimas yra du pagrindiniai su atkaklumu, kryptingumu ir našumu susiję psichologiniai procesai, manoma, kad apsimetinėjimo pojūtis iš tikrųjų gali užkirsti jį patiriantiems asmenims kelią į sėkmę.

Manoma, kad yra dvi pagrindinės moterų patiriamo apsimetinėjimo pojūčio priežastys: talentą vertinantis kontekstas ir neigiami stereotipai, ginčijantys moterų intelektinius gebėjimus. Taigi, ką reikėtų pakeisti į talentą orientuotose srityse, kad būtų galima apsaugoti moteris (ypač iš nepakankamai atstovaujamų grupių) nuo šių neigiamų stereotipų?

Pastarojo meto tyrimai rodo, kad į talentą orientuotai aplinkai būdingų elementų, tokių kaip ypatingas pasitikėjimas savimi ir negailestinga konkurencija, poveikio mažinimas teigiamai atsiliepia moterų psichologinei gerovei.

Apskritai šios išvados turi reikšmingų teorinių ir praktinių pasekmių. Teoriškai manoma, kad toks apgaulės fenomeno tyrimo metodas yra tinkamas atsakas į vis dažniau pasigirstančius raginimus spręsti kontekstinę reiškinio kilmę.

Praktiškai tikimasi, kad šis tyrimas atkreips dėmesį į tai, kokią kainą už savo sėkmę moka į talentą orientuotose srityse dirbantys žmonės. Siekiant, kad moterys, ypač iš nepakankamai atstovaujamų grupių, neabejotų savo gebėjimais, į talentą orientuotose srityse reikėtų perdėlioti akcentus, susijusius su tuo, kokios savybės padeda pasiekti sėkmę.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt