Gyvenimas

2021.11.25 08:28

Archajišką pirtį įsirengę Pabedinskai pasidalijo geros vantos paslaptimis ir pirties procedūrų nauda

LRT TELEVIZIJOS laida „Gyventi kaime gera“, LRT.lt2021.11.25 08:28

Kvailiausias dalykas pirtyje – užsidėti kepurę, užlenkti jos kraštus į viršų ir manyti, kad ji saugo, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyventi kaime gera“ pažymi pirtininkas Aridas, įsirengęs savo svajonių pirtį. Jo žmonai Rūtai pirtis pirmiausia reiškia kūno puoselėjimą. Tikina, po visiškai paprastos ir visiems prieinamos trynimosi kavos tirščiais pirtyje procedūros oda tampa it kūdikio.

Aridas ir Rūta Pabedinskai – užkietėję pirtininkai. Kai prieš du dešimtmečius abu svarstė, kur geriau įsikurti, ar mieste, ar kaime, būtent pirtis lėmė jų sprendimą. Į svetimas pirtis sako nebenorėję važinėti, buvo svarbu pirties teikiamais malonumais mėgautis šalia namų, tad nutarė statytis pirtį sau.

„Vaikystėje visą laiką buvo pirtis kaime, vaikas būdamas net nesusimąstydavau, kokią gerą pirtį turėjome. Kai čia atsikėlėme, namas buvo, beliko greitai statytis pirtį“, – pamena pirtininkas Aridas.

Sodybos šeimininkė Rūta priduria – atsikėlę turėjo svajonę pasistatyti pirtį, įsirengti maudynių vietą. Jai pirtis pirmiausia – maudymosi malonumai, kūno puoselėjimas ir kosmetinės procedūros, be to, poilsis ir bendravimas su šeima ir draugais.

Aridas prisipažįsta statydamas pirtį padaręs ir nemažai klaidų. Teko rekonstruoti gultus, keisti krosnį. Dabar pirtis tokia, kokios ir norėjo, sako vyras, tinkanti ne tik šeimininkams, bet ir svečiams. Arido pirtis garinė-dūminė, primena tokią, kokią turėdavo mūsų protėviai. O štai priepirtis – šiuolaikiškas.

Svajonių pirtį susikūręs Aridas dalijasi patarimais, kaip reikia rišti vantas, o kepurę užsidėti teisingai

„Priepirtis turi būti patogus, šiuolaikinis, o garinė gali būti archajiška. Dūminė pirtis vis tik pati maloniausia todėl, kad joje nieko nėra per daug, tiek, kiek reikia žmogui pajusti malonumą, atsipalaiduoti. To ir einame į pirtį“, – kalba pašnekovas.

Iš tikrųjų, jei vanoja neprofesionalas, nemokantis vanoti, tai gali būti labai skaudi procedūra.

R. Pabedinskienė

Žmonės dažnai teiraujasi, kokia temperatūra turėtų būti pirtyje. Aridas sako, kad tai priklauso nuo to, ką ketinate veikti. Jei norite tik pasėdėti ir sušilti, tiktų aukštesnė, apie 80 laipsnių temperatūra, o jei ruošiatės vanotis, šiek tiek žemesnė, 60–70 laipsnių temperatūra. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį ir į drėgmę.

„Teoriškai lengva įvardyti skaičius, bet realybėje kiekviena pirtis turi savo charakterį, mikroklimatą, kurį reikia sukurti“, – priduria Aridas.

Tad nuo ko prasideda pirties procedūros? Aridas tikina, kad pirmiausia reikia teisingai nuleisti garą.

„Kai žmogus guli ant gulto, dažnai garas būna aukščiau žmogaus, todėl reikia mokėti tą garą nuleisti ant žmogaus. Pirmas vanojimo judesys – garo nuleidimas. Žmogus turi nepajusti karščio, jis turi pajusti šilto oro dvelksmą, kuris apgaubia kūną“, – aiškina Aridas.

Apie vanojimo malonumus Aridas gali pasakoti be galo. Visgi svarbiausias vantos privalumas, anot pirtininko, – geras viso kūno masažas. Bet kokios vantos netinka, o ir tas, kuris vanoja, turi gerai išmanyti savo darbą.

„Vanojimas yra masažas. Jeigu einate į masažo namus, jus masažuoja rankomis, o pirtyje pirtininkas tą padaro su vantomis. Mes naudojame ne vieną dvi, o šešias aštuonias vantas, suteikiame visą kompleksą pojūčių“, – sako vyras.

Rūta pasakoja nesanti iš žmonių, kurie pakeltų didelį karštį, bet ji jau puikiai prisitaikė pirties malonumus prie savęs: žino, kiek gali pirtyje pabūti, kiek kartų užeiti, ką naudoti. Pasak pašnekovės, ją vantomis vanoja tik vyras ir tai – švelnus vanojimas. „Dažnai girdžiu iš moterų: bijau karščio ir vanojimo. Iš tikrųjų, jei vanoja neprofesionalas, nemokantis vanoti, tai gali būti labai skaudi procedūra“, – pažymi ji.

Aridas sako, jog šakeles vantoms geriausia skinti pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje, svarbu nepražiopsoti ir skinti, kol lapai jauni. Pačios populiariausios ir dažniausiai naudojamos beržų, ąžuolų ar klevų, liepų vantos, tačiau, jei norite egzotikos, galite rinktis kadagio vantas, tikina pirtininkas.

„Tradiciškai į pirtį visi atsineš ąžuolinę ar beržinę vantą. Tai vantos, kurias naudojame kontaktui su kūnu. Liepa gali būti ir kontaktui su kūnu, ir garui nuleisti. Klevinė vanta dažniausiai būna vėduoklė. Tai natūrali, pati paprasčiausia vanta, kuria galima ir nuleisti garą, ir liesti žmogų“, – pasakoja jis.

Jeigu jums nesiseka gerai surišti vantos, Aridas parodė, kaip reiktų ją paprastai ir greitai paruošti žiemai.

„Kad vanta žiemą nemestų lapų, būtų minkšta, kvapni ir idealiai tiktų pirtininko procedūroms, ji turėtų atitikti tam tikrus reikalavimus. Kotas turi būti švarus, neilgas, kiekvienas pirtininkas darosi pagal savo ranką. Lapai turi būti švelnūs, šakelės neturi kyšoti į visas puses. Vanta turi būti kompaktiška, tada ji bus patogi ir saugi.

Kai sudedame šakas, virvele surišame aukščiausioje vietoje prie lapų. Atsakingas momentas – pajudinti kotą, kad šakelės sugultų, neliktų tarpų. Nustatome, koks mūsų delno dydis, ir vėl aprišame virvute. Kotas nebejuda. Padarykite ir kaspiną, kad būtų galima pakabinti ir džiovinti“, – pasakoja žinovas.

Kvailiausias dalykas – užsidėjus pirties kepurę ją užlankstyti į viršų. Ji neatlieka jokios funkcijos.

A. Pabedinskas

Dar vienas svarbus pirties atributas – kepurė. Aridas sako, kad ji reikalinga ne dėl grožio. Kepurę pirtininkas pataria dėvėti visiems, mat ji apsaugo mūsų galvą nuo perkaitimo.

„Ji turi būti varpelio formos, kad būtų stogelis aplink mūsų ausis, veidą, uždengtų sprandą. Kvailiausias dalykas – užsidėjus pirties kepurę ją užlankstyti į viršų. Ji neatlieka jokios funkcijos, ji turi saugoti ir saugoja labai paprastai: karštis leidžiasi iš viršaus ir kaip nuo namo stogo užsisuka, tiesiai nepakliūva, nedegina ausų, veido, sprando“, – komentuoja Aridas.

Po kavos tirščių procedūros – kūdikio švelnumo oda

Pirties kosmetines procedūras ypač vertina moterys. Rūta pasakoja, kad pirtyje galima ne tik nusiprausti, bet ir atjauninti odą.

„Asmeniškai man patinka prausimas muilo putomis ir kai prausia vanta. Yra tokių pirties procedūrų, kaip šveitimasis druska. Tai tradicinė procedūra, bet labai maloni, ypač jeigu druska būna pagerinta, su prieskoniais. Tas prieskonis gali būti ir pipiras, bet gali būti ir apelsinas, įtarkuota citrinos žievelė. Kūnas ir nusivalo, ir atsigauna.

Kita tradicinė procedūra – trynimasis kavos tirščiais. Po tokios procedūros kūno oda yra kaip kūdikio. Tai be galo didelis malonumas, o svarbiausia – labai paprastas, visiems prieinamas“, – tvirtina sodybos šeimininkė.

Aridas ir Rūta sako pirtyje niekada nevartojantys alkoholio, nepataria to daryti ir svečiams. Geriau mėgautis gardžia arbata. Ją iš žolelių sutuoktiniai ruošia patys. Anot Arido, geriau rinktis arbatą be kofeino. Jis parodė, kaip greitai ir paprastai ją pasiruošti žiemai.

„Gaurometis tinka visam pirties laikotarpiui. Aš jį ruošiuosi pats. Reikia pririnkti lapelių. Kai lapeliai truputį pavysta, juos reikia sutrinti, kad pradėtų bėgti sultys. Tada reikia dėti į stiklainį. Turime pridėti stiklainį iki viršaus ir uždaryti, palikti dviem trims dienoms, priklausomai nuo temperatūros ir ką norime turėti. Po to arbatą išimame iš stiklainio, sudedame ant stalo ir supjaustome peiliu į smulkias daleles. Tai, ką supjaustėme, reikia išdžiovinti“, – kalba pirtininkas.

Aridas ir Rūta tikina, kad pirties malonumais galima mėgautis tiek vasarą, tiek žiemą. Na, o jei norite aštrių pojūčių, žiemą iš pirties išbėkite į lauką ir išsitrinkite sniegu. Tikrai neperšalsite, sako pirtininkas, tik svarbu po sniego procedūros vėl sugrįžti ir pasišildyti pirtyje.

Plačiau – lapkričio 14 d. laidos „Gyventi kaime gera“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Svajonių pirtį susikūręs Aridas dalijasi patarimais, kaip reikia rišti vantas, o kepurę užsidėti teisingai
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt