Gyvenimas

2021.12.01 07:46

Psichologė – apie porų santykių subtilybes: galbūt skyrybų gausa rodo, jog turime daug galimybių keistis

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2021.12.01 07:46

Anksčiau žmonės gyveno kur kas monotoniškesnį gyvenimą: visą laiką leido vienoje vietoje, dirbo tuos pačius darbus, ten ir numirė. Šiandien gyvename visiškai kitaip: keliaujame, mokomės, keičiame profesijas, tad sparčiau ir dažniau keičiamės ir patys. LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ psichologė Miglė Motiejūnė pažymi: tai yra natūralu, kad pasikeitus pačiam gali keistis ar nutrūkti ir santykis su kitu.

„Skyrybos nėra užkrečiamos“, – į gausiai byrančias žinomų žmonių santuokas reaguoja psichologė, tačiau priduria, kad stebėdami kitų žmonių skyrybas susimąstome, ar patys esame laimingi savo santykiuose.

Vilniaus kolegijos lektorė teigia, kad statistiškai skyrybų pastaruosius ketverius metus mažėja (tiesa, kaip ir santuokų), tik visuomenei susidaro įspūdis, neva porų išsiskiria labai daug, kai viena po kitos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose nuaidi garsių porų skyrybos.

Apie santykių iššūkius ir dažniausiai pasikartojančias klaidas LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ pašnekovę kalbina vedėja Guoda Pečiulytė.


Monogamija

Kalbant apie santykius ir ypač apie santuoką, reikia pasakyti, kad mūsų kultūra – monogamiška. Tačiau neretai išgirstame kitaip manantį specialistą, kad tai nėra labai natūralu, tai – tik kultūrinių, net ekonominių dalykų pasufleruota taisyklė. Anot M. Motiejūnės, mes ir kultūriškai, ir vertybiškai esame labai prisirišę prie santuokos, kaip tik dviejų žmonių santykio, supratimo.

„Mes linkę tikėti, kad žmogus sutvertas būti dviejų žmonių jungtyje. Sakyčiau, kad ne kitaip mąstantys sako, jog monogamija yra ne visai tai, ką kiekviena pora turėtų išgyventi, bet tam teiginiui truputį svorio duoda tyrimai. Žmonės visai puikiai jaučiasi ir tie santykiai būna visiškai tvirti, kai sąjungą sudaro nebūtinai du žmonės, bet, pavyzdžiui, trys ir įvairių lyčių. Mums tiesiog sunku būti su šita mintimi, nes ji nepatogi, ji purto mūsų vertybes ir supratimą apie santykius.

Galvojame, kad kartu turi būti du žmonės, o ne trys, tai lyg negali sudaryti santuokos, bet jeigu remtumės į neurofiziologiją, tai, kaip žmogus sukurtas, mes linkę ieškoti kitų santykių. Vienas žmogus ne visada sugeba išpildyti visus mūsų poreikius. Yra daug tyrimų, kurie rodo, kad sąjungos, kuriose yra ne du žmonės, o trys ar daugiau, gali būti“, – pasakoja psichologė.

M. Motiejūnė sutinka, kad platesnis santykių supratimas galėtų išgelbėti daug porų sąjungų. Mintis, jog turime prisirišti prie vieno žmogaus, būti su juo visą gyvenimą, mus gerokai apriboja.

Pažintis 21 amžiuje

Pažinties formos 21 a. yra visai kitokios nei buvo 20 a. Per kelis dešimtmečius viskas labai pasikeitė: mūsų tėvai nesusipažindavo vieni su kitais per pažinčių programėles, o šiandien tai – visiškai įprasta. Ar tai, kaip, kur susitinki žmogų, gali nulemti santykių sėkmę? Neretai tikinama, kad per pažinčių platformas susirasti žmogų, su kuriuo galėtumei sukurti tvirtus santykius, vargiai įmanoma. M. Motiejūnė su tokia mintimi nesutinka.

„Tyrimai rodo, kad santuokos ir susikuria, ir būna ilgalaikės. Tik per programėles procesas tarytumei paprastesnis. Sakau „tarytumei“, nes iš tikrųjų tai apsunkina procesą. Programėlė leidžia pasirinkti iš labai daug variantų, svarstome, renkamės, lyginame... Bet jeigu santykį pavyksta sukurti, jis tikrai gali trukti ilgai, tam nėra jokių kliūčių. Juk mes renkamės žmogų pagal panašius kriterijus, nesvarbu, kokiu būdu tai darome“, – kalba pašnekovė.

„Meilė trunka trejus metus“

Kai kas sako, kad tai nėra tik knygos pavadinimas, tai – tam tikras ribinis laikotarpis, po kurio gali įvykti lūžis. Pasak psichologės, ilgalaikis santykis (o trejų metų trukmės santykis yra toks) neabejotinai susiduria su tam tikrais iššūkiais, tačiau iššūkių gali kilti nebūtinai praėjus būtent tiek metų. Netikėtumą santykių pradžioje po kiek laiko pakeičia buitis ir kasdienybė, tyrimai rodo, kad ilgainiui poroje sumažėja intymumo, o tai gali tapti problema.

„Jei įprastai seksas buvo tai, dėl ko stengtis nereikėdavo, aistra atsirasdavo savaime, tai po trejų metų gali reikėti apie tai galvoti, rūpintis intymumu, kurti tas akimirkas. Bet yra ir kitų stresorių, su kuriais pora susiduria. Rutina pradeda mus keisti: gal mažiau prisitaikome, nebenusileidžiame... Tačiau nebūtinai treji metai yra lūžio taškas“, – pasakoja M. Motiejūnė.

Santykiai ir vaikai

Vaikai santykiams yra tikrai didelis iššūkis, deja, būna, kad tampa ir skyrybų priežastimi. Viena, kad žmonės nei mokykloje, nei kur kitur nėra ruošiami turėti vaikų, kad trūksta elementarių žinių, kita, kad vaikas – neprognozuojamas naujas žmogus, kuris atsiranda šeimoje ir tampa didžiuliu stresoriumi.

Vaikui augant jis tampa ir santykio centru. „Vyras ir žmona pasislepia po tėčiu ir mama, kas gerokai griauna santykį, nes labiau rūpinamasi vaiko gerove“, – pabrėžia psichologė.

Vis tik pastebima, kad poroms daug lengviau su tuo išbūti, jeigu pavyksta pasiskirstyti krūviu, pavyksta palaikyti, padėti vienas kitam. Daug sunkiau tada, kai už viską atsakingas tik vienas žmogus.

Šiame kontekste svarbus dar vienas dalykas: „Šiandien stengiamės visur būti tobuli, perfekcionistai tiek darbe, tiek buityje, tiek augindami vaikus. Tai, kad norime būti tobula mama ar tobulu tėčiu, įtempia ir sukuria dar daugiau streso. Dėl to vaiko atėjimas į šeimą gali būti viena iš priežasčių, dėl ko santykis išyra. Šiam stresoriui pora ne visada būna pasiruošusi.“

Mes tikime, kad santuoka suteikia saugumą, bet techniškai tai saugumo nesuteikia, gal tik mus pristabdo nuo tam tikrų sprendimų. Ir tai nebūtinai reiškia laimę.

Santuoka

„Teigti, kad žmonės, kurie susituokia, išgyvena ilgiau, kažin ar galėtume. Tai nėra pagrindinis dalykas, kuris lemia santykio trukmę, bet kad siejame santuoką su saugumu, tai tikrai taip, o ir verta nepamesti teisinio aspekto, nes jis tam turi labai daug įtakos. Juk išsiskirti pasidaro labai sudėtinga, bandoma geriau pagalvoti prieš išsiskiriant.

Kita vertus, manome, kad santuoka mus apsaugos, bet jeigu kalbėtume apie įvairias santykių krizes, pavyzdžiui, neištikimybę, nuo to santuoka neapsaugo. Mes tikime, kad santuoka suteikia saugumą, bet techniškai tai saugumo nesuteikia, gal tik mus pristabdo nuo tam tikrų sprendimų. Ir tai nebūtinai reiškia laimę“, – komentuoja M. Motiejūnė.

Tos pačios lyties asmenų santykiai ir šeimos

Neretai įprasta manyti, kad vienalytes poras sudarę asmenys yra hedonistai, tai žmonės, kurie neturi vaikų, o kadangi Lietuvoje tokios poros pagal įstatymus negali susituokti, tai ir jų santykiai nėra nei tokie tvirti, nei ilgalaikiai, tokie žmonės kur kas dažniau keičia partnerius.

Psichologė atkreipia dėmesį, kad tyrimų apie LGBTQ+ bendruomenės santykius, jų ilgalaikiškumą yra labai daug, tik ne visi juos mokame skaityti, o ir nesistengiame tam skirti laiko. Šie tyrimai rodo, kad santykiai yra ilgalaikiai nepriklausomai nuo to, koks žmogaus lyties tapatumas, kokios lyties partnerį žmogus pasirinko. Tyrimai rodo ir tai, kad LGBTQ+ auginamų vaikų psichologinė sveikata ir gerovė niekuo nenusileidžia nuo vaikų, auginamų heteroseksualiose šeimose, o kartais – net lenkia.

„Mitai, kurie sklando, kad LGBTQ+ žmonės nesugeba išlaikyti santykių, yra pernelyg susikoncentravę į seksą, yra labiau mūsų fantazijos ir įsitikinimai, nes mes nepažįstame šitų žmonių ir ne visada norime pažinti“, – kalba pašnekovė.

Skyrybos

Kai kurie santykiai, santuokos, deja, baigiasi skyrybomis. Lietuvoje išsiskiriama itin dažnai. Ar mes – itin impulsyvūs? M. Motiejūnės teigimu, nors ir mažėjantys, bet nemaži skyrybų skaičiai galėtų rodyti kai ką kita.

„Tai kalba apie tai, kad keičiasi supratimas, kas yra santykis, kas yra buvimas kartu, ko mums reikia, norisi. Pavyzdžiui, mano pačios senelė, prosenelė gyveno viename miestelyje visą savo gyvenimą, dirbo tuos pačius darbus, ten ir numirė. Niekas jų gyvenime kardinaliai nesikeitė.

Jeigu kalbėtume apie šiandieną, patiriame daug daugiau pokyčių. Turime galimybių keliauti, mokytis, keisti savo profesiją ir tą darome. Tai rodo, kad mes, kaip žmonės, labai keičiamės, dėl to išbūti santykyje visą savo gyvenimą yra tikrai nemažas iššūkis. Natūralu, kad santykių kelionė nutrūksta, kai kaip žmonės pasikeičiame. Būtų naivu tikėtis, kad visą gyvenimą keisimės ta pačia kryptimi. Gali būti, kad skyrybos rodo būtent tai, – kad mes sukame skirtingais keliais, nes keičiamės gyvenimo eigoje“, – aiškina psichologė.

Visas pokalbis – lapkričio 15 d. laidos „Tuzinas“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt