Gyvenimas

2021.12.06 09:06

Prabangą į tvarumą papuošalų kūrėja iškeitė pamilusi keistuolį – daug ką naujiems namams rado šiukšlynuose

LRT PLIUS laida „Gyvenk kaip galima švariau“, LRT.lt2021.12.06 09:06

Vilija Šabunkaitė mėgo ir puoštis, ir puošti, ir pirkti, kol suvokė, kokia žemė užteršta. Moters požiūrį į supančią aplinką ir gyvenimą kardinaliai pakeitė nauji jausmai, kaip sako pati, keistuoliui, šviesuoliui – gamtos mylėtojui Saugirdui. LRT PLIUS laidoje „Gyvenk kaip galima švariau“ jiedu pasakoja, iš ko susikūrė savo paprastą buitį, kurioje jaučiasi kaip niekada gerai.

Išskirtinių papuošalų kūrėja bei menininkė anksčiau gana dažnai buvo matoma viešumoje. Ji lankydavosi įvairiuose vakarėliuose, ekstravagantiška išvaizda traukė aplinkinių dėmesį, o originaliais jos papuošalais džiaugėsi ir Lietuvos, ir užsienio garsenybės. Viena Vilijos sagė buvo padovanota net Lietuvoje viešėjusiai Didžiosios Britanijos karalienei. Kūrėja sako: ji mėgo ir puoštis, ir puošti, ir pirkti.

„Tikrai buvau vartotoja ir dabar truputį pavartoju, bet kaip save pateisinu? Pavartoju dėvėtų daiktų parduotuvėse, pervartoju. Vakarų civilizacija ugdo vartojimą, nėra lengva nuo jo paskui pabėgti. Tai atėjo labai sąmoningai, kai pradėjau suvokti, kad pasaulis teršiamas, šiukšlynai perpildyti“, – mintimis dalijasi ji.

Vilijos požiūrį į vartojimą, supančią aplinką ir apskritai gyvenimą kardinaliai pakeitė branda ir meilė. Kai sutiko trečiąjį savo vyrą Saugirdą Petrulį, ekstravagantiškos kūrėjos kasdienybėje įvyko daug revoliucijų. Visų pirma, ji, tikra miestietė, išsikėlė gyventi į kaimą ir prisitaikė prie itin paprastos buities.

„Vyras pats padarė baldelius, dujinė – dėvėta, krosnį iš senų koklių irgi padarė pats vyras. Štai – viena kėdė kainavo 5 eurus“, – rodo moteris.

Prabangą mėgusi menininkė Šabunkaitė vyro dėka atrado tvarumą: nauji pirkiniai ir laimė neturi nieko bendro

Kitą kartą pro konteinerį važiuoju – o, geros durys. Sustojau, vaikas sako: nedaryk, mama, gėdos. Sakau: jeigu nepadedi, lipk iš mašinos ir eik pėsčias. Ir padeda įkelti į mašiną.

V. Šabunkaitė

Įsikūrusi arčiau gamtos Vilija nurimo ir suprato: nauji daiktai ir tikra laimė neturi nieko bendro. „Kada širdis nurimsta, tai ir to vartojimo... Čia kaip su valgymu, persivalgymu, tai – psichologiniai dalykai. Jeigu žmogus jaučiasi psichologiškai nesaugus, jis nori tą nesaugumą, neramumą kompensuoti pirkdamas, vartodamas, kiti vartoja alkoholį, narkotikus. Kai gyveni gamtoje, siela nurimsta, visko reikia mažiau“, – aiškina Vilija.

Savo draugus bei kūrybos gerbėjus ji neseniai pakvietė į naujausių paveikslų parodą. Darbai – šviesūs, lengvi, spalvingi, netikėtai gimę per karantinus. Menininkė sako, kad kurti netrukdė net tai, jog tapyti teko šiek tiek ekstremaliomis sąlygomis, – priepirtyje. Naujosios jos kūrybos dirbtuvės – vis dar statomos. Tai užtruko, nes medžiagų šeimininkai stengiasi nepirkti.

„Mano vyras – labai galvotas žmogus. Daug ką susiradome šiukšlynuose, pavyzdžiui, lentų, daug ką pirkome padėvėtus“, – teigia moteris.

Trečiąjį vyrą Vilija vadina keistuoliu, šviesuoliu ir labai protingu žmogumi. Tai jis išmokė džiaugtis tuo, ką turi, branginti ne daiktus, o įspūdžius bei akimirkas ir pirmiausia galvoti ne apie patogumus, bet apie darną su gamta.

„Vyras – tikras kaimietis, mano šviesuolis, guru, kaip aš jį vadinu. Jis be kaimo neįsivaizduoja gyvenimo. Dėl to vyro po truputį, mažais žingsneliais ir perėjau į tą kaimą“, – sako pašnekovė.

Buvo laikas, kai Vilija dievino Vilnių. Paskui gyveno Ukmergėje. Tačiau tikrai niekada neįsivaizdavo, kad gali būti laiminga toliau nuo civilizacijos triukšmo. Juolab kad tada, kai atsikraustė į šią sodybą, čia buvo tik brūzgynai, šabakštynai ir nieko gražaus.

Kūrėja sako, kad pradžioje posūkį į tvarų vartojimą šiek tiek nulėmė ir kuklus statyboms skirtas biudžetas. Taigi jiedu su vyru nusprendė: namus kurs iš to, ką padovanos kiti žmonės arba ką pavyks rasti statybinių atliekų sąvartynuose.

„Ką galima panaudoti, aš būtinai naudoju. Kam man pirkti, jei iš lentos senus vinis ištraukiu ir galiu vėl juos prikalti? O tas dar tarnaus, amžių užteks, nes nesupuvęs. Sausai laikyk – viskas veikia“, – tikina Saugirdas.

Nei Vilija, nei Saugirdas niekada nesigėdijo, kad pamatę prie konteinerio gerą daiktą jį parsitempdavo namo. Svarbiausia judviejų užduotimi tapo ne pirkti, o panaudoti tai, kas nebereikalinga kitiems.

„Kitą kartą pro konteinerį važiuoju – o, geros durys. Sustojau, vaikas sako: nedaryk, mama, gėdos. Sakau: jeigu nepadedi, lipk iš mašinos ir eik pėsčias. Ir padeda įkelti į mašiną.

Mūsų – geri konteineriai. Aplink nėra daugiabučių, niekas nemato, kas ką atneša. Mikrorajone baudą gautum, jei kokias duris išneštum. O čia randi: vieną fotelį, antrą parvežėme šunims gulėti. Kilimukas susuktas stovi, švarus. Pasiėmiau, išsivaliau. Sakau: išmetė grynai kaip žinodami, kad reikia mūsų koridoriui“, – pasakoja Vilija.

Žemė užteršta – ir mes užteršti, nes mes – tos žemės dalis.

V. Šabunkaitė

Tvariam gyvenimui ir atsakingam vartojimui Viliją įkvėpė ne tik vyras, bet ir jos dukros. Viena gyvena Australijoje, kita – Anglijoje. Ten atliekų rūšiavimas bei ekologiški produktai – ypač vertinami.

„Mano abi vyresnės dukros labai už ekologiją, prieš vartojimą. Prekės – ekologiškos, maistas – organinis, pačios gaminasi beveik visą maistą, perka iš ekologinių ūkių. Gal prieš kokius 7 metus, kai atsisakiau mėsos, pradėjau gilintis. Viskas susieta. Ir mūsų sveikata: žemė užteršta – ir mes užteršti, nes mes – tos žemės dalis“, – sako Vilija.

Ankstyvą pavasarį dilgėlių bei garšvų kokteiliai – šios poros kasdienybė. O paskui pasipila visų rūšių daržovės. Jas šio kiemo šeimininkas augina pagal biodinaminės žemdirbystės principus.

Gyvendama gamtos ritmu Vilija įsitikino: ekologiškos daržovės brangios tik tuomet, jei jas augina kas nors kitas, o sėdami, ravėdami bei sodindami patys per mėnesį abu galėtų išgyventi už kelis šimtus eurų.

„Vyras laiko vištų, turime savo kiaušinių, priaugina daug daržovių, konservuoja, verda, jam reikia to proceso. Aš to nelabai darau, bet jeigu dabar užsidarytų parduotuvės, tai tikrai turėtume kaip pragyventi kurį laiką“, – pažymi laidos herojė.

Menininkė tvirtai žino: šiais laikais žmonės tikrai labai sureikšmina maistą. Per daug valgo, per daug perka, paskui išmeta ir taip dar labiau kenkia ne tik sau, bet ir planetai. Pati Vilija – jau senokai vegetarė. Vienintelė jos nuodėmė – balta žuvis. O patys skaniausi dalykai – ne tik labai sveiki, ekologiški, bet dar ir beveik nieko nekainuojantys, pavyzdžiui, grybai. Tik patiriantis stresą ir nuolat lekiantis žmogus apie tai nesusimąsto, nes neturi laiko.

Gyventi taip, kaip Vilija ir Saugirdas, – didelė prabanga. Jie beveik niekada neskuba, nesinervina, kad kiti gyvena geriau. Gal turi mažiau nei dauguma, tačiau paprasta ir prasminga savo būtimi jiedu labai patenkinti. O pajutę, kad stinga jėgų, skuba ne į vaistinę, ne į polikliniką, bet į gamtą.

„Visą vasarą miegojau lauke, kol labai stipriai manęs nesulijo. Ką supratau, kad miegojimas lauke – tikrai ne tas pats, kas prie atviro lango. Tai didžiulė fantastika – tik išlipus iš lovos užlipti ant žolės“, – šypsosi Vilija.

Naujausi menininkės kūriniai – tokie pat šviesūs, kaip ir jos kasdienybė. Išmokusi pasitikėti savimi ji kada nori tapo, kada nori rašo, o kada nori kuria papuošalus. Vilija tiki: minčių laisvė bei galimybė puikiausiai suderinti poreikius ir galimybes – taip pat savotiška ekologija.

„Pagalvojau – gal reikia patapyti ant drobių, niekada nebandžiau. Vaikystėje piešdavau popierines lėles ir papaišiau truputį. Žiūriu, kad visai neblogai sekasi. Aišku, aš ne profesionalė, jokių tapybos technikų nežinojau, paišiau, kaip sakant, kas „ant dūšios“. Visi pradėjo: oi, kokie gražūs angelai, gal kokią knygelę... Taip ir gimė ta knygelė. Aš negaliu niekam paklusti, iliustruoti kažkieno pageidavimu būtų sudėtinga, tai pati ir tekstus parašiau“, – pasakoja kūrėja.

Plačiau – lapkričio 13 d. laidos „Gyvenk kaip galima švariau“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Prabangą mėgusi menininkė Šabunkaitė vyro dėka atrado tvarumą: nauji pirkiniai ir laimė neturi nieko bendro
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt