Gyvenimas

2021.11.28 10:53

Neeilinės vedybos 16 a. Vilniuje – atvykėlis jaunikis, ypatingas žiedas ir ūžesys visame mieste

Raimonda Ragauskienė2021.11.28 10:53

1562 metų spalio pradžioje Vilniuje nugriaudėjo karališkos vestuvės – tuometinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos valdovo Žygimanto Augusto sesuo Kotryna Jogailaitė (1526–1583) ištekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono III Vazos (1537–1592).

Tai buvo išskirtinė šventė, nes jaunikis, nepaisydamas nusistovėjusių tradicijų, pats atvyko į ceremoniją svečioje šalyje. Ir visos LDK ir Lenkijos valdovų išrinktosios, išskyrus Barborą Radvilaitę bei Oną Jogailaitę, 16 a. tuoktis vyko į Krokuvą.

Vilniuje Kotryna ir Jonas apsikeitė žiedais su išgraviruota fraze „Nemo nisi mors“ (Niekas, išskyrus mirtį). Pasižadėję vienas kitam dalytis džiaugsmais ir rūpesčiais, sutuoktiniai negalėjo nė įsivaizduoti, kokie išbandymai jų laukia. Nepaisant kelių metų nelaisvės ir ne kartą kilusio pavojaus gyvybei, abu liko ištikimi Vilniuje duotai priesaikai.

Politinė sąjunga dėl Livonijos

Kaip anuomet buvo įprasta, santuoka tarp Jogailaičių ir Vazų atstovų sudaryta siekiant politinių tikslų – ja mėginta spręsti kilusį tarptautinį konfliktą. Mat 16 a. viduryje į kovą dėl Livonijos įsitraukė LDK su Lenkija, Maskvos Didžioji Kunigaikštystė, Skandinavijos šalys, Prūsija ir Šventoji Romos imperija.

Žygimantas Augustas pasitelkė dviejų seserų – Onos ir Kotrynos – ištekinimo planą. Ona sutiko, kad pirma ištekėtų jaunesnė sesuo, tad tuo metu vedybų pasiūlymai iš esmės buvo skirti vien Kotrynai. Tai buvo graži moteris – istorikai praminė ją Naująja Elena.

Pasinaudoti santuoka su Kotryna Jogailaite siekė Maskva ir Švedija. Derybos dėl Kotrynos ištekinimo vyko Vilniuje, kur ji gyveno nuo 1556 iki 1562 metų. Tapęs našliu oficialią delegaciją į Vilnių 1560 m. rugsėjį atsiuntė Maskvos caras Ivanas IV, bet derybos, Kotrynos laimei, dėl politinių motyvų nutrūko. 1561 m. pavasarį, kai maskvėnai atnaujino karo veiksmus Livonijoje, paaiškėjo, kad pasiūlymų turi ir Švedija.

Nemaža Livonijos dalis buvo prijungta prie LDK autonominės provincijos teisėmis, dėl to Suomijos kunigaikštis Jonas III Vaza (jis buvo Švedijos karaliaus brolis), gavęs Žygimanto Augusto leidimą vesti Kotryną Jogailaitę, būtų įsitvirtinęs Livonijoje.

Derybos Kaune, nuotaka Vilniuje

Įgyvendinti planą pavyko tik iš antro karto, nors Jonas III Vaza, laikydamasis iš anksto suderėtų sąlygų, Žygimantui Augustui jau buvo paskolinęs sutartą pinigų sumą. Pirmąkart vedyboms pasipriešino Švedijos karalius, bet 1562 m. Jonas III Vaza su dar didesne paskola atvyko į Lietuvą derėtis dėl vedybų.

Žygimantas Augustas su palyda svečią pasitiko šalia Kauno, pievoje prie Neries. Joną III Vazą lydėjo 120 raitelių, 12 drabantų (asmens sargybinių), septyni trimitininkai, būgnininkas ir keturi pažai. Po sveikinimo kalbų visi nujojo į Rotušės aikštę, kur aplinkiniuose namuose svečiams buvo paruošti kambariai.

Derybos truko porą dienų. Po jų, apsikeitus dovanomis, Žygimantas Augustas išvyko į Vilnių, ten atsiklausė Kotrynos nuomonės ir pranešė, kad ji sutinka tapti Suomijos kunigaikščio žmona.

Nustatyta ir vestuvių data – 1562 metų spalio ketvirtoji.

Iš Valdovų rūmų į katedrą

Šventiniai renginiai Vilniuje prasidėjo iki jungtuvių likus dviem paroms – 1562 m. spalio 2-ąją. Jie įtraukė miesto sostinės gyventojus ir priviliojo šimtus įtakingų svečių – pirmiausia lenkų ir lietuvių didikų. Į šventę atvyko ir Prūsijos kunigaikštis su palyda. Vestuvės vyko pagal karališkoms jungtuvėms būdingą ceremonialą ir truko savaitę.

Spalio 2-ąją Jonas III Vaza iškilmingai įžengė į Vilnių. Jaunikį dar už miesto pasitiko Žygimantas Augustas, lydymas net 6 tūkstančių puošnių raitelių su rinktiniais žirgais. Suomijos kunigaikščio svitoje buvo 300 raitelių. Po iškilmingų sveikinimų visi nujojo į Valdovų rūmus, kur spalio 3 dieną pasirašyta vedybų sutartis.

Oficialūs renginiai bažnyčioje trukdavo ilgai ir visus gerokai išvargindavo. Žinoma, kad per pirmąsias Žygimanto Augusto vestuves su Elžbieta Habsburgaite uošvis Žygimantas Senasis kelis kartus kreipėsi į marčią – siūlė „nusiimti karūną, jei ji per sunki, ir padėti į šalį“.

Jono III Vazos ir Kotrynos Jogailaitės vestuvės vyko katedroje, jaunuosius sutuokė Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius.

Po ceremonijos visi šventės dalyviai grįžo į pilį, kur, kaip rašė Florencijos pasiuntinys, „buvo surengtas prabangiausias banketas“. Kunigaikštis „visą dieną linksminosi, o vakare jam atiduota žmona“. Pasak kito vestuvių liudininko, Jonui ir Kotrynai pilyje skirti patys geriausi kambariai. Tačiau prie lovos jų laukė dar vienas ritualas: aukštas Lenkijos Karūnos pareigūnas pasakė ilgą lotynišką prakalbą, į kurią jaunasis privalėjo atsakyti „puošniais lotyniškais žodžiais“.

Tiesa, miegamajame porą pasitiko ne tik lotyniškai kalbantis didikas, bet ir skanumynai: cukrumi gausiai apibarstyti marcipaniniai ir cinamoniniai pyragai bei vynas.

Šventė visam Vilniui

Vestuvių proga miestas ūžė. Anot amžininkų, „visą savaitę truko tos vestuvės, šokiai, lenktynės, vokiški ir husariški turnyrai, ten pat buvo muzikuojama ir visaip garbingai pramogaujama“. Turnyruose pasitaikė „tokių didelių susidūrimų“, kad jų dalyviai ir „patys rimtai susižeisdavo, ir savo žirgus užmušdavo“.

Spalio 8 d. rūmuose surašytas Suomijos kunigaikštienės Kotrynos Jogailaitės kraitis. Vien iš Vilniaus į Suomiją išvežtos brangenybės buvo vertos daugiau kaip 107 tūkst. talerių. Panašiai tiek įvertintas kunigaikštienės išgabentas sidabras, apranga, žirgai, vežimai ir kiti daiktai. Mainais Suomijos kunigaikštis žmonai užrašė 3 tūkst. auksinų kasmečių pajamų iš Abo prefektūros ir kito nekilnojamojo turto.

Po įtemptos šventinės savaitės kunigaikščių pora paliko Vilnių. Žygimantas Augustas palydėjo jaunavedžius ir papietavo su jais už miesto pastatytoje palapinėje. Galutinis brolio ir sesers atsisveikinimas, pasak mačiusiųjų, neapsiėjo be ašarų.

Nors 36 metų Kotryna ištekėjo už 11 metų jaunesnio kunigaikščio, jų gyvenimas santuokoje buvo laimingas. Sutuoktinius ypač suartino ketveri nelaisvėje praleisti metai, kai jie buvo įkalinti Gripsholmo tvirtovėje Švedijoje. Jonas III Vaza popiežiaus pasiuntiniui prisipažino, kad buvo ištikimas Kotrynai Jogailaitei visus jų santuokos metus. Šalia Stokholmo jis jai 1576 m. padovanojo Drotningholmo („karalienės salos“) rūmus.

LDK istorija. „Niekas, išskyrus mirtį“: neeilinės vedybos Vilniuje

Pasakojimas parengtas bendradarbiaujant LRT ir Vilniaus universitetui ruošiantis minėti Vilniaus 700 metų jubiliejų. Daugiau istorijų skirtų Vilniaus ir LDK istorijai rasite portale www.ldkistorija.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt