Gyvenimas

2021.11.03 07:33

Dzūkijoje savo gaminamais sūriais garsėjanti Gražina papasakojo, kaip namuose pasigaminti mocarelos

Eimantė Juršėnaitė, LRT.lt2021.11.03 07:33

Dzūkijoje savo gaminamais sūriais garsėjančios Gražinos Auguvienės darbą įvertino ir užsieniečiai – prancūzai namo vežėsi pagal prancūzišką metodą brandintų sūrių, o italai pasigardžiuodami kirto mocarelą. Būtent pastarosios, anot šeimininkės, galima nesudėtingai pasigaminti ir namuose – tereikia poros sudėtinių dalių ir šiek tiek kantrybės. Ji detaliai papasakojo, kaip mocarelos tipo sūrio pasigaminti savo virtuvėje.

Į Didžiasalio kaimą, nuo Druskininkų nutolusį apie 12 km, neretai užsuka vietiniai ir turistai – čia įsikūręs Augų ūkis garsėja savo gaminamais sūriais. Juos su meile gamina G. Auguvienė, šeimininkauti kaime pradėjusi prieš daugiau nei du dešimtmečius, kai iš vieno garsiausių šalies kurortų persikėlė į vyro tėviškę.

„Jau turėjome du mažus vaikus, taigi reikėjo kaip nors suktis“, – pasakoja Gražina. Iš pradžių ji gamino varškės sūrius ir jais prekiavo mieste, tačiau daugiau nei prieš dešimtmetį nusprendė pramokti ir kitokių sūrių gamybos, taigi pradėjo lankyti įvairius mokymus, sūrio gamybos paslapčių sužinoti keliavo net į Prancūziją.

„Parduotuvėlė kieme atsirado, kai paprašiau vyro suręsti nedidelį namuką, kur galėčiau sūrius gaminti ir rengti edukacijas. Jis tik žybt ir pastatė per mėnesį. Čia tilpo maždaug 25 žmonės. Didesnio ir neprašiau – galvojau, ar tikrai čia kam įdomu, kad moteriškė gamina sūrius, ar daug čia kas važiuos žiūrėti.

Tačiau jau po kelerių metų trobelės nebepakako – teko atnaujinti vieną iš senųjų ūkio pastatų, nes iki pandemijos čia atvažiuodavo ir 70 žmonių. Teko pasukti galvą, kur jie visi tilptų“, – prisimena G. Auguvienė. Dabar mažajame pastate veikia krautuvėlė ir glaudžiasi apie 600 karvių – įvairiausių suvenyrų, kurių šeimininkams atveža lauktuvių.

Tikrų karvių ūkyje gyvena devynios, taip pat yra keli žirgai. „Čia darbuojamės keturiese: aš, vyras ir dukra su žentu. Visą pieną, kurį duoda mūsų karvės, paverčiame sūriais ir iš to gyvename“, – sako šeimininkė. Ji tikina, kad šeiminis tandemas puikiai pasidalija darbais, tad daugiau darbuotojų nesamdo. „Su metais norisi viską daryti kuo kokybiškiau, o kai viską padarai pats, gali būti tikras, jog viskas atlikta gerai. Juolab kad neturime tikslo pagaminti tiek, kad nuo sūrių lentynos lūžtų“, – priduria Gražina.

Pasak jos, gyvenimas kaime primena rojų, čia – tavo dangus, tavo žolė, tavo upelis, paukščiai ar miškas. „Mieste taip nebūna, dažnas net nuosavo kiemo neturi“, – sako ji. Tiesa, moteris teigia, kad norint gyventi kaime reikia pasukti galvą: „Kai bobutė džiaugiasi, kad gauna pensiją ir gali išlaikyti dvi karves, nėra gerai, gerai yra tada, kai dvi karvės gali išlaikyti bobutę.“ Taigi Augai darbuojasi iš peties, ne tik sūrius gamina, bet ir rengia užsiėmimus su žirgais, kviečia į edukacijas ir jau svajoja apie naujas atrakcijas turistams.

Tiesa, šeimininkė sako, kad šeima ir dabar nesiskundžia: „Mums visko pakanka: turime namą – ne vila, bet geras, turime automobilį – ne „Lexus“, bet važiuoja, o kai norisi pakeisti aplinką, vieni kitus išleidžiame paatostogauti užsienyje. O dar ir sūrių visokiausių turime.“

Šiandien Gražina gamina saldaus pieno, varškės, fermentinius ir pagal prancūzišką metodą brandintus sūrius – iš viso 21 skirtingo skonio. „Sūriai – mano, taigi, kaip noriu, taip ir darau, – juokiasi G. Auguvienė. – Pagalvoju, kad reikėtų gaminti su česnaku, ir pagaminu. Paragauju, jei patinka, pasiūlau ir kitiems. Šauna į galvą – įdedu žolelių, aitriųjų paprikų, bazilikų, džiovintų baravykų... Ko tik nesugalvoju. Juk gaminti sūrį yra menas, o jį gaminantis žmogus – menininkas. Niekada nežinai, kas išėjo, kol paragauji.“

Daugybę metų įvairius sūrius gaminanti šeimininkė šypsosi, kad net ir tos pačios rūšies sūris kaskart išeina vis kitoks – jo skonis priklauso ne tik nuo paruošimo būdo ar priedų, bet ir nuo to, ką rupšnoja karvės. „Vieną dieną vienokios žolės priėda, kitą dieną – kitokios, o šaltuoju sezonu – šieną ar pašarus. Pieno skonis priklauso nuo daugybės dalykų, todėl ir sūrio skonis vis kitoks“, – atskleidžia G. Auguvienė.

Čia atvažiavę vaikai dažniausiai gali pasižvalgyti po ūkį ir paragauti varškės sūrio, o suaugusieji degustuoja pagal prancūzišką metodą brandintų sūrių. Šie kartais brandinami savaitėmis ar mėnesiais.

„Tokių sūrių nepakuojame, laikome rūsyje, kuriame yra tinkama temperatūra ir drėgmė. Su brandintu sūriu reikia elgtis kaip su vyru – tenka kas antrą dieną jį glostyti, pakalbinti. Jei sūrio neglostai – sugenda, jei vyro neglostai – pas kitą išeina. Taigi sūrį reikia mylėti kaip nuosavą vyrą“, – juokauja G. Auguvienė.

Regis, jos glostymai veikia – į Augų ūkį užsuka ir turistų iš Kinijos, Japonijos, Norvegijos, Italijos ir kitų kraštų, taip pat iš Prancūzijos, iš kur atkeliavo brandinimo metodas. „Prancūzai pirko sūrių ir namo vežėsi. Sakė „parfait“, vadinasi, gal patiko“, – šypsosi G. Auguvienė.

Moteris šypsosi, kad dabar pagaminti sūrį jai – vienas juokas, tačiau tam prireikė ilgų metų praktikos. Lankytojams pasakojanti, kaip gimsta sūriai, ir portalui LRT.lt ji sutiko papasakoti, kaip namuose pasigaminti mocarelos tipo sūrį. „Negalime jo vadinti mocarela, nes Italijoje jis dažniausiai gaminamas iš buivolių pieno, tačiau mano karvių pienas yra gana riebus, kad iš jo išeitų skanus mocarelos tipo sūris“, – patikslina Gražina.

Pagaminti geram sūriui, anot jos, svarbiausia turėti gero, kokybiško pieno ir reikalingo raugo, fermentų. „Jų galima įsigyti specializuotose parduotuvėse. Mocarelai reikia vienokio raugo, goudos tipo sūriui – kitokio“, – primena ji.

Namuose pasigaminti kai kurių rūšių sūrio gali būti sudėtinga, tačiau mocarelos tipo – tikrai įmanoma. G. Auguvienė papasakojo, kaip tai padaryti.

– Naudokite kokybišką pieną, geriausia – ne pasterizuotą. Atšaldykite jį iki 7 laipsnių, tuomet sušildykite iki 34 laipsnių. Pagal tai, kiek pieno naudosite, ant pakuotės bus nurodyta, kiek sūrio ar fermento reikės. Taigi pirmiausia į 34 laipsnių pieną suberkite mocarelai tinkamą raugą, palaikykite pusvalandį.

– Tada dėkite fermentą ir palaikykite dar 45 min.

– Išeina panašios į želę konsistencijos masė, kurią reikia supjaustyti skersai ir išilgai ir palaukti apie valandą, kol ant dugno nusės varškė. Tada mocarelą reikės pakaitinti. Tokio tipo sūris yra tampomas, tad jį ištampykite ir suformuokite bumbulus.

– Tokią mocarelą galima valgyti iš karto, tačiau skaniausia – pasūdytame vandenyje pastovėjusi porą valandų.

„Ir nepamirškite, kad sūrio skonis priklauso nuo to, kiek meilės ir gerų emocijų jį gamindami sudedate. Juk kai vyras meiliai paprašo išvirti sriubikės, verdate su meile, o kai įsakmiai dėbteli „išvirsi šiandien sriubos, ar ne?“, tai ir sriuba nekokia būna. Taip ir sūris – kai darai su meile, jis daug skanesnis“, – priduria G. Auguvienė. Beje, ir italai įvertino šeimininkės iš Dzūkijos talentą – Augų ūkyje gamintą mocarelą pagyrė ir sukirto pasigardžiuodami.

Ir žmonėms ji sako kasdien gaminanti su meile. „Kitaip ir būti negali. Juk toks darbas yra tam tikras įsipareigojimas. Jei jau pradeda gaminti sūrius ir jais prekiauji, sūrio šaldytuve turi būti kasdien. Taigi, jei nori imtis panašios veiklos, turi ją arba labai mėgti, arba būti labai kvailas. Mes savo darbą mylime“, – šypsosi išlydėdama G. Auguvienė.

Lėtąjį turizmą Lietuvoje atranda vis daugiau žmonių, kuriems svarbus ne tik galutinis tikslas, bet ir visas procesas – lėtai, be nuolatinio bėgimo, atrandant, išgirstant ir išbandant vis ką nors naujo, leidžiantis į lėtą pažintį su unikaliomis vietomis ir patirtimis. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ vietos turistams siūlo atrasti lėtąjį turizmą, tad surengė ir pažintinę kelionę žurnalistams, įtakos turiniui tai neturėjo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt