Gyvenimas

2021.10.20 17:44

Netaisyklingai ne tik sėdime, bet ir stovime: vaikystėje neišspręstos problemos suaugus didės

LRT.lt2021.10.20 17:44

Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad netaisyklinga laikysena gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, tarp jų – ir stuburo ligas. Ekspertai pastebi, kad dėl užsitęsusio nuotolinio mokymosi vaikų laikysenos problemų itin padaugėjo, o laiku nesiimant priemonių gydymas tik sunkės. Suaugusiam žmogui laikysenos koregavimo procesas sudėtingas ir trunka daug metų, rašoma agentūros „Virtuozai“ pranešime žiniasklaidai.

Per pandemiją laikysenos problemų padaugėjo

Į priekį įdubę pečiai, pakumpusi nugara, įdubusi krūtinė, atsikišęs pilvas – tokia netaisyklinga laikysena vizualiai nepatraukli, bet svarbiausia – daro neigiamą įtaką raumenims ir kaulams. Kineziterapeutė, sveikatingumo klubo „Impuls“ trenerė Linė Baltakienė atkreipia dėmesį, kad per pandemiją laikysenos problemų padaugėjo, ypač – vaikams.

„Laikysenai didžiausią įtaką daro ilgalaikė netaisyklinga kūno padėtis. Moksleiviai per pamokas kasdien apie 6-8 valandas praleidžia sėdėdami. Po to dar kelias valandas vaikai sėdi atlikdami namų darbus. Mokykloje, tikėtina, mokytojai atkreipia dėmesį į vaikų laikyseną, primena, kad svarbu sėdėti ištiesus nugarą, nesikūprinti, nekryžiuoti kojų. Per karantiną, mokantis namuose, turbūt daugelis vaikų daug laiko praleido sėdėdami netaisyklingai, nes tėvams buvo sunku juos nuolat stebėti. Dalis vaikų namuose mokėsi sėdėdami ant netinkamos kėdės, prie netinkamo stalo. Apskritai, didžiąją laiko dalį per pandemiją dalis moksleivių praleido mažai judėdami, itin daug laiko netaisyklingai sėdėdami ar gulėdami“, – sako kineziterapeutė.

L. Baltakienė pataria atidžiau pasižiūrėti, ar vaikas stovi ir sėdi taisyklingai. Taisyklingas sėdėjimas – tiesia nugara, prigludusia prie kėdės atlošo, tiesiais pečiais, kojomis remiantis į grindis. L. Baltakienė taip pat atkreipia tėvų ir mokytojų dėmesį, kad svarbu – tinkama kėdė ir stalas.

„Jeigu stalas bus per aukštas – vaikui teks nuolat kelti pečius, jei per žemas – vaikas lenks pečius ir nugarą, kūprinsis. Dirbant su kompiuteriu svarbu, kad monitorius būtų vaiko akių lygyje”, – pataria kineziterapeutė.

Pasak sveikatingumo specialistės, vaikams reikia formuoti įprotį ne tik taisyklingai sėdėti, bet ir stovėti. „Taisyklinga stovėsena – kojomis pečių plotyje, tiesia nugara, neatkišant į priekį pilvo, nuleistais pečiais, tiesia galva, žiūrint į priekį“, – paaiškina L. Baltakienė.

Vaikystėje neišspręstos problemos suaugus didės

Netaisyklinga laikysena, jei problema nesprendžiama, gali tapti įvairių ligų priežastimi. Dažniausios netaisyklingos laikysenos pasekmės – įvairūs nugaros, kaklo skausmai, sunkesniais atvejais gresia stuburo iškrypimas, išvaržos.

Pasak trenerės, svarbu kuo anksčiau pastebėti netaisyklingą laikyseną. „Kuo greičiau pamatysime problemą ir imsimės ją spręsti, tuo paprasčiau ir greičiau pavyks padėti vaikui. Įtariant problemų, rekomenduojama kreiptis į specialistus – tiksliai vaiko būklę įvertina kineziterapeutai, kurie sudaro gydymo planą. Nustatoma, kokios yra silpnosios organizmo vietos, kurias reikia stiprinti“, – sako kineziterapeutė.

Pasak kineziterapeutės, netaisyklingos laikysenos vaikystėje pasekmės dažnai išryškėja žmogui suaugus. „Tuomet tenka ilgai, kartais net dešimtmetį, įvairiomis priemonėmis gydyti nugaros skausmus ir kitas ligas. Suaugusio žmogaus laikysena – jau susiformavusi, ją koreguoti daug sunkiau nei vaiko ar paauglio. Dažniausiai suaugusio žmogaus laikysenos visiškai sutvarkyti nebeįmanoma, galima ją tik ilgai dirbant pakoreguoti“, – perspėja L. Baltakienė.

Prevencija – fizinis aktyvumas

Pasak L. Baltakienės, kelis dešimtmečius gyvuojantis mitas iki šiol dalį gyventojų verčia manyti, kad tik kelios fizinės veiklos rūšys padeda išlaikyti sveiką laikyseną, pavyzdžiui, baseinas arba šokiai. Anot kineziterapeutės, svarbiausia – judėti, o fizinę veiklą reikėtų pasirinkti tokią, kuri teiktų džiaugsmo.

„Svarbu, kad popamokinėje veikloje atsirastų vietos ne tik protinių gebėjimų ir meniniam lavinimui, bet ir fiziniam kūno stiprinimui. Plaukimas, krepšinis, gimnastika, asmeninės treniruotės, kineziterapija, – tinka viskas, nieko negalėčiau išskirti, visos veiklos stiprina kūną“, – sako sveikatingumo specialistė.

Kineziterapeutė atkreipia dėmesį, kad konretaus valandų skaičiaus, kiek per savaitę vaikai turėtų judėti, neįmanoma nustatyti. „Visi vaikai skirtingi. Dalis vaikų – judraus būdo, daug juda ir be papildomo skatinimo, aktyviai sportuoja fizinio ugdymo pamokose ir gal jiems to gali ir pakakti. Kitiems vaikams reikia prisiversti judėti, tokiu atveju svarbu atrasti fizinę veiklą, kuri patiktų“, – sako trenerė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt