Gyvenimas

2021.10.21 09:00

Vos kilometras nuo greitkelio Vilnius–Kaunas Reda puoselėja pasaulinio lygio sodą – primena Nyderlandus

Ieva Žigaitė, LRT.lt2021.10.21 09:00

Kodėl to, kas yra Nyderlanduose, negalėtų būti Lietuvoje? Tokios minties įkvėpta kraštovaizdžio dizainerė Reda Kazokevičienė įkūrė didžiulį sodą, rengia atvirų durų dienas ir tikina – lietuviai tokie patys žingeidus kaip ir olandai, siekiantys grožio ir mylintys žemę bei augalus.

Vos kilometras nuo Vilniaus-Kauno greitkelio ir prieš akis atsiveria sodai, siūlantys skirtingą vaizdą, į kurią pusę bepasisuktum. Gervių sodai – taip juos pavadino įkūrėja, kraštovaizdžio dizainerė R. Kazokevičienė, čia sudėjusi kelių dešimčių metų patirtį augalininkystėje, įspūdžius iš kelionių po užsienio sodus ir ryžtą. Jei žydinčių sodų kultūra, publikai atveriant net ir privačių lauko erdvių duris, puoselėjama Nyderlanduose ir kitur, kodėl tai negali vykti ir Lietuvoje?

Kraštovaizdžio dizainerė Lietuvoje kuria pasaulines sodų tradicijas: nėra sezono, kuriuo augalai nebūtų gražūs

Pirmą kartą R. Kazokevičienė Nyderlandų Keukenhofo tulpių parke apsilankė 1995 m. Pamena stiprų įspūdį ir gerąja prasme sukrėtimą pamačius, kad gėlėmis šaliai sukuriama didelė šventė: „Tikrai labai uždegė, pamačiau, kaip galima švęsti, kaip galima sėdėti savo balkonėliuose, savo kiemeliuose su vaišėmis ir stebėti eisenas. Esu parsivežusi ir savo galvoje turiu daug gerų pavyzdžių bei stengiuosi juos įgyvendinti.“

Pašnekovė šypsosi jau turbūt gimdama atsinešusi meilę augalams. Nuo mažų dienų jos palangės buvo apkrautos augalais bei daigeliais ir nors vėliau įgijo dailininkės specialybę, iš karto po studijų pradėjo dirbti sodininkystės srityje, kuri, teigia, išmokė būti gamtoje, ją stebėti ir suprasti. Beje, į minėtas Nyderlandų gėlių šventes kraštovaizdžio dizainerė stengiasi vis sugrįžti, o Lietuvoje atviro sodo tradicijai kurti reikėjo žemės – po šešerių metų paieškų ją rado, nors ir labai apleistą bei pareikalavusią daug darbo ir fizinių jėgų.

R. Kazokevičienė čia įkūrė keturių stilistikų sodus. Natūralistinį įkvėpė olandų dizainerio Pieto Oudolfo kūryba. Pamena, širdis pradėjo spurdėti vienoje sodininkystės parodoje vos pamačius knygą su jo darbais. Tokių želdinių įkvėpimas – natūralios pievos, o panašūs vaizdai sode sukuriami pasitelkus veislinius augalus.

Formaliajame sode pašnekovė iš tujų formuoja gyvatvores ir kuria vadinamuosius žaliuosius kambarius. Tikina, kad pasimatytų sumanymas, reikia dar dvejų, trejų metų augalams ūgtelti.

Po sklypo vertybe – 200 m. ir senesniais ąžuolais – įkurtas pavėsio baltasis sodas. R. Kazokevičienė paaiškina, kad senų medžių pavėsyje puikiai atrodo baltos ir pilkos spalvų augalai – jie prašviesina erdvę.

Tolimiausiame sklypo kampe kuriamas japoniškas sodas, tokį pašnekovė vadina pirmąja jos sodų meile, reikalaujančia neišsemiamos galybės žinių ir taisyklių. Kaip pavyzdį. R. Kazokevičienė įvardija į arbatos sodą vedantį vingiuotą ir akmenuotą, rodos, nepatogų eiti taką: „Jis toks tam, kad atėjęs žmogus susikoncentruotų į tai, kas vyksta čia ir dabar, kad žiūrėtų po kojomis ir atidžiai dėtų koją ant akmens, kad pamirštų darbus, tai, kas buvo prieš kelias minutes ir mintimis būtų čia, sode.“

Takas nuveda prie vandens indo, iš jo pasemtu vandeniu simboliškai prasiskalaujama burna, nusiprausiamas veidas. Sodo įkūrėjos teigimu, tai reikalinga norint įeiti į arbatos ceremoniją apsivalius ir su šviesiomis mintimis.

Japoniškas – jauniausias Gervių soduose. Pušims ir sumedėjusiems augalams, pasak kraštovaizdžio dizainerės, paaugti reikia dar trejų – penkerių metų, nepaisant to, kai kuriuos lankytojus šis sodas sužavi labiausiai: „Atvažiuoja šeimos ir moteris sako – man gražiausias kampelis yra natūralistiniame sode, o vyras sako – man labai patiko japoniškas sodas. Kiekvieno širdžiai stengiausi, kad stilistikos būtų įvairiems metų laikams.“

Sezono pradžioje, ankstyvą pavasarį, vasaros pradžioje natūralistiniame sode jo įkūrėja žavisi besikalančiais daigais ir jų augimo jėga. Tiesa, tikina, jog tuo metu vizualiai šis sodas dar nebūna išraiškingas. Tačiau būtent tuo laikotarpiu jau galima grožėtis azalijų ir rododendrų žydėjimu japoniškame, taip pat – česnakų žiedais baltajame sode.

Nėra sezono, kuriuo augalai nebūtų gražūs, teigia pašnekovė ir rudenį atkreipia dėmesį į jų architektūrą, formą, tekstūrą, be to, grožisi ir krūmais jau be lapų: „Gamta šimtu procentu graži visada: ir kai sniegas stovi, ir kai kalasi pirmieji pumpurai, ir pačiame žydėjime, ir kai nužydi. Sėkladėžės yra nepaprastai įdomūs gamtos kūriniai, reikia tik kitokio priėjimo, žiūrėti ne iš toliau, o prieiti arčiau, pastebėti. Vėl nauja pradžia, kai išbyra sėklos, kažkas dygsta, tai yra fantastika, labai labai geras jausmas.“

Savo svajonę – surengti atvirų durų dienas – R. Kazokevičienė pirmą kartą įgyvendino prie trejus metus. Tikėjosi sulaukti tik kolegų, tačiau pamačiusi nemažą susidomėjimą suprato – tokios tradicijos išties reikalingos ir Lietuvoje: „Kai matai, kad išsipildė tavo svajonė, kai matai, kaip tavo sode renkasi žmonės, sėdi ant suolų, užkandžiauja, geria arbatą, tai per nugarą nueina malonūs šiurpuliukai, kad štai tavo idėja yra reikalinga. Reikalinga žmonėms, kad tai veža, kad tai veikia, kad nebuvo tik pačiai sau susigalvotas kūrinys, o kad to reikia visiems, daugumai žmonių.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt