Gyvenimas

2021.10.24 20:16

Kodėl būdami alkani tampame pikti ir kaip pažaboti nevaldomą apetitą

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.10.24 20:16

Valgymas, kaip tvarkymasis su neigiamomis emocijomis, – veiksminga strategija: jei ji neveiktų, žmonės jos nenaudotų. Deja, ilgalaikėje perspektyvoje sumokame didelę kainą, o rezultatas mūsų netenkina, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ teigia psichologė Rūta Suchockaitė. Ji sako, kad būdas suprasti, jaučiame fiziologinį ar emocinį alkį, – prieš kiekvieną valgymą atlikti keturių žingsnių praktiką.

Kas bendro tarp kunkuliuojančio ugnikalnio ir alkano žmogaus? Prie abiejų geriau nesiartinti. Nepavalgę tampame pykti, nervingi, kabinėjamės prie smulkmenų, bet kodėl? Kas darosi mūsų kūne, kad dėl alkio tampame pykti, ir kaip pažaboti nevaldomą apetitą?

„Įsivaizduokite, kad pavalgėte. Mūsų smegenys gauna pakankamai gliukozės, vadinasi, yra pamaitintos, nuotaika gera. Praėjus porai valandų gliukozės kiekis mažėja, gera nuotaika taip pat slopsta. Tampame nebe tokie mieli, kokie buvome, pradedame kabinėtis prie žmonių. Jeigu laiku nepavalgome, kas nutinka? Gliukozė išnyksta, sumažėja kartu su gera nuotaika. Štai, kaip alkis susijęs su pykčiu“, – aiškina profesorė Jurgita Plisienė.

Gydytoja sako, kad nėra ko stebėtis, jog alkanas žmogus yra piktas. Ji pati, kad alkana netaptų pikta, niekada iš namų neišeina be maišelio riešutų rankinėje.

Emocijų vedamas valgymas: specialistė aiškina, kaip atskirti alkį nuo nerimo keliamo noro valgyti

Būti alkanam nėra gerai, tačiau nemažai žmonių kenčia nuo atvirkštinio varianto – emocinio persivalgymo. Laidos vedėja mano, kad savo emocijas yra bandę „suvalgyti“ kone visi, kai kišo į save viską, kas buvo po ranka.

„Kartais mus maistas džiugina, o kartais būna didžiausias priešas. Kas iš jūsų valgo iš nerimo, o po to save kaltina? Manau, kad tai patyrė beveik visi“, – sako J. Plisienė.

Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos praktikė, sąmoningo valgymo programos mokytoja R. Suchockaitė tvirtina, kad sveiko santykio su maistu pagrindas – nustoti kovoti su emociniu valgymu. Bet kodėl taip sunku pažaboti emocinį valgymą?

Tai iš tikrųjų viena iš strategijų todėl, kad tai veikia. Jeigu neveiktų, žmonės nesitvarkytų su emocijomis per maistą. Tai tikrai veikia, bet labai trumpalaikėje perspektyvoje. Jeigu mes žiūrime į ateitį, turime susimokėti didelę kainą.

R. Suchockaitė

„Emocinis valgymas, visų pirma, yra valgymas dėl psichologinių priežasčių. Natūraliai valgome dėl fiziologinių priežasčių, tam, kad patenkintume savo fiziologinį alkį, norime papildyti kuru savo organizmą. Bet neretai valgome ne dėl to, kad mums reikia kuro, o dėl to, kad nusiramintume. Tai tvarkymosi su emocijomis būdas“, – pasakoja pašnekovė.

Bet maistą siejame su emocijomis ne šiaip sau, užtenka pažiūrėti, kaip elgiasi mūsų močiutės, kai anūkus lepina skaniais patiekalais, tėvai, kai vaikus už gerą elgesį apdovanoja saldainiais. R. Suchockaitė atkreipia dėmesį, kad tokiu būdu močiutės ir mamos rodo meilę, tačiau galbūt taip išmokstame tokiu būdu tenkinti savo poreikius.

„Gali būti, kad mes susiformavome tokius įsitikinimus, taisykles, jog maistas yra vienas iš tvarkymosi su emocijomis būdų. Tai iš tikrųjų viena iš strategijų todėl, kad tai veikia. Jeigu neveiktų, žmonės to nedarytų, nesitvarkytų su emocijomis per maistą. Tai tikrai veikia, bet labai trumpalaikėje perspektyvoje. Jeigu mes žiūrime į ateitį, turime susimokėti didelę kainą už tokį tvarkymosi su emocijomis būdą. Ir ta pasekmė mūsų dažniausiai netenkina“, – teigia ji.

Jeigu norime susikurti sveiką santykį su maistu, svarbu nustoti kovoti su emociniu valgymu, tiesiog būtina keisti požiūrį, tačiau ne tik į maistą, bet ir į santykį su savimi, savo emocijomis, elgesiu.

„Geriau save pažinkite: koks poreikis po tuo slepiasi? Tada galime galvoti, ką pasirinkti, kaip su ta emocija tvarkytis. Tai gali būti ir maistas, ir daug kitų dalykų“, – kalba R. Suchockaitė.

Juk vis tiek privalome pasirinkti, ką valgyti. Įsivaizduokite dvi lėkštes: vienoje jų – gausybė pyragėlių, kitoje – vaisių ir daržovių. Pastarosios lėkštės turinys – tai kuras, kurio reikia organizmui, o pyragėliai kitoje lėkštėje gali patenkinti emocinį poreikį. Tad turite du pasirinkimus. Jeigu jaučiate, kad esate alkanas, kiekviena jūsų kūno ląstelė šaukia: „duok man kuro“, ką renkatės?

„Reikėtų atsirinkti, ko organizmui reikia. Kai esame alkani ir suprantame, kad mūsų organizmui reikia kuro, stengiamės į save dėti sveiką maistą, daržoves: brokolius, pomidorus ir t. t. Jeigu mums reikia kuro ir valgome kurą, organizme visos mūsų ląstelės būna pamaitintos. Jeigu malšiname savo emocinį poreikį, mes neturime nieko, nes šitas maistas mūsų tiesiog nepamaitina, nepatenkina to poreikio. Galime kimšti, ką norime, bet tai nepatenkina mūsų organizmo poreikių“, – aiškina J. Plisienė.

Tam, kad suprastume, koks veržiasi poreikis, pirmiausia reikia pažinti, kokia užplūdo emocija. Jeigu tai nerimas, galbūt jaučiate poreikį nusiraminti, jeigu tai liūdesys, galbūt tikrasis poreikis yra giluminis – besąlyginis priėmimas, meilė, jeigu tai nuobodulys, valgote iš nuobodulio, galbūt poreikis – žaismingumas, spontaniškumas.

„Vienas iš būdų suprasti, ar mano ląstelėms reikalingas kuras, ar visgi tai kažkokia emocija, emocinis poreikis, kurį galiu rinktis tenkinti galbūt kitaip, tai mokytis sąmoningumo, sąmoningo santykio su iškilusiais impulsais, su savimi, savo kūnu, emocijomis ir poreikiais.

Prieš kiekvieną valgymą galime stabtelėti ir atlikti keturių žingsnių praktiką. Pirmas žingsnis – sustoti. Kai man kyla impulsas, pajaučiu, kad jis kyla, ne darau tai, kas man įprasta, o stabteliu. Antru žingsniu atkreipiu dėmesį į savo kūną, į savo kūno fizinius pojūčius: kaip jaučiasi mano pečiai, pilvas, kojos, rankos, kokie pojūčiai fiziniame kūne?

Trečiu žingsniu perkeliu savo dėmesį ir patyrinėju, kokios manyje yra emocijos šią akimirką, kaip aš dabar jaučiuosi. Gal tai nerimas, pyktis? Pabandau atsekti ir įsivardinti sau tą emociją, nes dauguma žmonių to neužfiksuoja, ties tuo nesustoja. Ketvirtas žingsnis – perkeliu dėmesį į savo pasirinkimą. Tad kūnas, emocijos ir mano pasirinkimas. Ar man reikia kuro? Jeigu taip, tada ką aš renkuosi iš turimo maisto: ar brokolį, ar pyragaitį? Kai padarysite tuos keturis žingsnius, po truputėlį išsijungs natūralus automatizmas“, – pasakoja sąmoningo valgymo mokytoja.

Kaip kovoti su emociniu valgymu?

– Įsitikinti, ar tikrai to norite, net 4 kartus

– Atskirti, ko jums reikia

Jeigu sustojate, pagalvojate, atliekate keturių žingsnių programą ir vis tiek apsisprendžiate, kad norite torto gabaliuko, suvalgykite jį, bet tai bus sąmoningas jūsų pasirinkimas, o ne impulsyvus veiksmas. Gal stabtelėję kitą kartą pasirinksite nebe gabalą torto, o dubenį salotų, apibendrina J. Plisienė.

Iš pradžių patyrinėjame riešutą akimis – jo struktūrą, spalvą. Stebime savo impulsą jį dėti į burną, bet to impulso netenkiname. Didiname emocinį atsparumą, kai pastebime, kas vyksta.

R. Suchockaitė

Meditacija valgant

Laidos pašnekovė R. Suchockaitė papasakojo, kaip valgyti dėmesingai. Kaip pavyzdį ji pateikė riešutą.

„Iš pradžių patyrinėjame riešutą vienu sensoriniu kanalu – akimis. Pasižiūrime, kaip jis atrodo, patyrinėjame jo struktūrą, spalvą. Truputį pasisotiname akimis ir stebime savo impulsą jį dėti į burną, bet to impulso netenkiname. Išbūname su viskuo, kas iškyla, – didiname emocinį atsparumą, kai pastebime, kas vyksta, ir išbūname su tuo.

Tada galime pauostyti riešutą, prisidėti jį prie vienos šnervės, prie kitos. Tada įsidedame į burną gabalėlį tokį, kokį apsispręsime: gal pusę, gal ketvirtį, gal visą. Stebime savo impulsus kramtyti, ryti, bet to nedarome, truputėlį jį palaikome burnoje, pajaučiame skonį, kai mes tą riešutą laikome burnoje, o ne kramtome. Tada galime perkąsti tą riešutą, galime jį lengvai, lėtai sukramtyti, patyrinėti, kokie skoniai atsiskleidžia. Pastebime savo impulsus ryti, įsisąmonindami visą skonių paletę galime labai lėtai, švelniai nuryti ir tuo pačiu pajausti, kad praturtinome savo kūną, kiekvieną savo ląstelę, kad tai virto mūsų kūnu“, – pasakoja psichologė.

Tai – it meditacija valgant. Valgykite tai, ką mėgstate, bet su meile ir saiku, o po kurio laiko pastebėsite teigiamus pokyčius ir jausitės kur kas geriau, tiki laidos vedėja.

Plačiau – spalio 16 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Emocijų vedamas valgymas: specialistė aiškina, kaip atskirti alkį nuo nerimo keliamo noro valgyti
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt