Gyvenimas

2021.10.15 16:02

Marius Čepulis. Kodėl niekas negelbėja gyvūnų?

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.10.15 16:02

Gyvūnų gelbėjimas yra gyvūnų reikalas – su šia fraze turbūt susiduria kiekvienas, kuris sugalvoja padaryti reikalingą arba nereikalingą (netrukus apie tai plačiau) darbą išgelbėdamas laukinį gyvį. Beglobiais šunimis ir katėmis rūpinasi savivaldybės, jos organizuoja laikinąją globą, gražinimą savininkams (neužmirškit ta proga pažymėti savo augintinio mikroschema). O va ką daryti, radus sužeistą laukinį gyvūną (dažniausiai tai būna paukštis), kurių traumų specialistų Lietuvoje yra vos keli?

Net ir patyrusios gamtosauginės organizacijos pasimeta ir kažkodėl nori sužeistą pelėdą įkišti į zoologijos sodą, nors turėtų žinoti, kad tuo šiuo metu gali ir privalo užsiimti viena organizacija – Gyvūnų globėjų asociacija (GGA). Bet pradėkim nuo pradžių.

Visų pirma gamtoje, natūralioje aplinkoje, surastų sužeistų gyvūnų jūs privalot NEGELBĖTI. Taip, galit mane apšaukti beširdžiu šikniumi (širdį turiu, šikną irgi), tačiau MES NEGALIME KIŠTIS Į NATŪRALIUS PROCESUS.

Ne mūsų reikalas yra gelbėti miške, pievose, ežeruose sužeistus ar, pavyzdžiui, neišskridusius žiemoti gyvius. Jau nekalbu apie tokius dalykus, kaip pelėdų jauniklių, atsidūrusių ant žemės, tempimas visokioms gyvūnų organizacijoms.

O kieno tada reikalas? Ten gyvenančių plėšrūnų – pelėdų, erelių, kranklių, kiaunių, lapių, vilkų, lūšių ar tų 3 šiuo metu lakstančių meškų (pelėdų jaunikliai patys savimi pasirūpina). Jie vieninteliai turi licenciją gelbėti neprisitaikiusius, žioplus, sužeistus, senus, sergančius. Už tai jie gauną atlygį – maistą. Kodėl jūs norite daryti darbą už juos ir dar atimti iš jų uždarbį? Ar reiktų gelbėt pelkėj įstrigusį briedį? Ar reiktų namo tįsti sužeista kojele kiškelį? Ar reiktų gaudyti ir tvartan grūsti žiemoti neišskridusį gandrą? Ne.

Nuo to, kad jūs juos išgelbėsit, bus geriau tik jums, gamtai visiškai nusispjaut, nes ten dėsniai paprasti ir aiškūs, prisidirbai – tau šakės. Ir tai niekaip neveiks tų gyvūnų populiacijų, bet pablogins plėšrūnų ir visų skaidytojų būklę.

Kitas reikalas, jei gyvūnas patenka į urbanizuotą aplinką ir ten susižeidžia (atsitrenkia, įsipainioja ir pan.). Visų pirma reikia blaiviai įvertinti, ar jis tikrai sužeistas, ar tikrai gulbė prišalusi prie ledo (sveikas paukštis prišalti negali). Jei paukštis atsitrenkė į langą, niekam skambinti nereikia (tiesiog palikit jį šiltai atviroje vietoje, kur nepasiekia katės). Paukštis arba atsigaus, arba ne.

Joks specialistas jam tokiu atveju nepadės. Jei įsitikinot, kad gyvūnas sužeistas, tada reikia skambinti bendru pagalbos numeriu arba tiesiai į gyvūnų globėjų asociaciją. Aplinkos apsaugos departamentas turi su jais sudaręs sutartį ir jie privalo jus visų pirma pakonsultuoti bei įvertinę situaciją priimti laukinius sužeistus gyvūnus.

Kaip puikiai suvokiat, viena organizacija su keliais žmonėmis niekaip negali susitvarkyti su visomis užklausomis ir visiems padėti, todėl, natūralu, kad kyla nepasitenkinimas. Ši organizacija turi partnerius „Nuarą“, Vilniaus Buivydiškių veterinarinę kliniką ir klinikas kituose regionuose, tad gali paprašyti pristatyti sužeistą gyvūną tiesiai ten.

Žinoma, jei gyvūnas didesnis, jei jis tupi vandeny, jei jis guli ant ledo, tada be savanorių ar ugniagesių neapsieisit. Svarbu, kad specialistai taip pat įvertina padėtį, ar gyvūno sugavimas nepablogins situacijos ir ar gaudymo metu jis nežus nuo patirto streso (tai viena dažniausių mirties priežasčių) ar neišgyvens vėlesnės operacijos.

Ką daryti radus ruoniuką pajūryje? Skambinti į Lietuvos jūrų muziejų.

Ką daryti radus invazinę rūšį? Jei yra galimybė, atiduoti į GGA, kur jis privalės būti užmigdytas.

Ką daryti partrenkus medžiojamų gyvūnų sąraše esantį padarą ar radus jį ant kelio partrenktą ne gyvenvietėse? Skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Paimti tokį gyvūną gali tik medžiotojai.

Taip pat kartais laukinių gyvūnų gelbėjimu užsiima ir augintinių prieglaudos ar kitos su globa susijusios organizacijos, kurios išsilaiko tik iš jūsų aukų. Kur žiūri valstybė? Kodėl valstybei nusispjaut į vargšus gyvūnus? Kodėl niekas nėra daroma? Kodėl zoologijos sodas nesugeba priimti pelėdos?

Kad valstybei visiškai nerūpi, negalima sakyti, nes vien šiemet gyvūnų gelbėjimams, gydimui ir reabilitacijai skirta daugiau nei 140 000 Eur. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Aplinkos ministerija įgyvendina bendrą projektą – „Laukinių gyvūnų globos centro“ statybas. Jos prasidės ant dienų. Tikiuosi jis smarkiai pagerins padėtį, sukoordinuos visų organizacijų veiklą, išspręs specialistų problemą ir nebeliks nežinančių, ką daryt su raiša gulbe miesto centre.

Kodėl zoologijos sodas nepriėmė vargšės pelėdos? Zoologijos sodas yra priėmęs, išgydęs, reabilitavęs ir paleidęs į laisvę (jei negali paleisti, pasilieka pas save ar randa naujus namus) daugybę gyvių, nuo briedžio iki strazduko, nors tai nėra tikslinė zoosodo užduotis.

Tačiau reikia atsiminti, kad yra gyvūnų laikymo, priėmimo, karantinavimo taisyklės. Laukinis gyvūnas visų pirma turi atsidurti karantino patalpose, nes gali kelti grėsmę laikomiems gyvūnams. O šiuo metu vyksta rekonstrukcija, laikyti gyvūnus nėra vietų, naujos karantino ir veterinarinės patalpos skirtos vietiniams gyvūnams, kurie čia gyvens kol rekonstrukcija pasibaigs ar išgis. Yra minčių, kad zoosodas ateityje prisidėtų prie laukinių gyvūnų gelbėjimo, bet ne dabar. Jis turi pasikeisti ir pasiruošti. O pelėda šiuo atveju privalo pasirūpinti GGA.

Tikiuosi nors kiek pasidarė aiškiau. Valstybei rūpi gyvūnai, daromi žingsniai, kad situacija gerėtų (pripažinkim, laikas tam nėra pats nuostabiausias), todėl labai daug kas priklauso nuo jūsų.

Visų pirma reikia suprasti, kad gyvūnus gamtoje gelbėja plėšrūnai – tai jų darbas. O antra, kad pas visus aplinkosaugininkai ar gelbėtojai nesulakstys, tad jei yra galimybė kažkur mieste sužeistą gyvį pristatyti patiems, būtų didelė pagalba.

Taip pat kiekvienas iš mūsų gali prisidėti, kad tų sužeistų gyvūnų būtų kažkiek mažiau: nešerti vandens paukščių bei žvėrių, užklijuoti langus ir vitrinas plėšrių paukščių siluetais ar vertikaliomis linijomis, daugiau (jei tik įmanoma) naudotis viešuoju transportu, neleisti be skambaliukų (arba išvis neleisti) kačių laukan, nešiukšlinti, surinkti šiukšles, žvejams stengtis surinkti nutrauktus valus.

Na ir gal jau kitąmet, atsiradus moderniam gyvūnų globos centrui situacija pasikeis į gerąją pusę. Gražaus savaitgalio.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt