Gyvenimas

2021.10.17 22:30

Saujos česnakų ar imbiero neišgelbės – anot profesorės, imunitetas stiprėja tik persirgus ligomis ar pasiskiepijus

LRT RADIJO laida „Tuzinas“, LRT.lt2021.10.17 22:30

Nėra tokio maisto, kuris imtų ir apsaugotų nuo ligų, kaip ir papildų, teigia imunologijos mokslų daktarė prof. Vita Pašukonienė. LRT RADIJO laidos „Tuzinas“ pašnekovė apie papildus, į kuriuos tikrai ne retas sudeda daug vilčių, sako taip: „Jie paplonins piniginę, apkraus inkstus, o realios naudos tikrai neduos.“


Kaip veikia imuninė sistema?

Koks imuninės sistemos veikimo principas: ar ji nuolat veikia, ar tik nuolat stebi, o gal nuolat snaudžia, įsijungia tik tada, kai kas nors užpuola? Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja, biomedicinos mokslų daktarė prof. V. Pašukonienė pažymi, kad imunitetas yra viena iš organizmo sistemų, kuri niekada nesnaudžia. Tai sistema, kuri dirba ar budi nuolatos.

„Geriausiai veikianti imuninė sistema yra ta, apie kurią nieko nežinome: ligos mūsų nepuola arba mes greitai pasveikstame, jei infekcija labai didelė. Tai rodo, kad imuninė sistema tikrai subalansuota, veikia taip, kaip reikia. Tik tada, kai prasideda problemos, galime pradėti ieškoti, ar tai bendros organizmo problemos, ar įgimtos imuninės sistemos problemos“, – pasakoja ji.

Kas lemia imuniteto stiprumą?

Kas nulemia imuniteto balansą, jo stiprumą? Imunitetas – tai sąvoka, kuri apibrėžia mūsų atsparumą, tai ne vien imuninės sistemos reakcijos, sako profesorė. Tiesa, mūsų atsparumą ligoms lemia ir odos, gleivinių būklė, amžius, maisto kokybė, poilsis, stresas – labai daug įvairių faktorių.

Aplinkoje yra milijardai mikrobų, mes negyvename sterilioje aplinkoje, tačiau suserga tik kai kurie, be to, serga įvairiai: vieni stipriau, kiti silpniau.

„Paprastai stiprumą vertiname taip: jeigu aš dažnai sergu, vadinasi, mano imuninė sistema silpna. Tai tikrai nėra patvirtinta, nes gali būti ne silpna imuninė sistema, o tiesiog mes nemokame jos prižiūrėti, subalansuoti. Dalis imuninės sistemos balanso reakcijų yra įgimtos, dalis – įgytos, kurias įgyjame tik kontakto metu“, – aiškina V. Pašukonienė.

Įdomu tai, kad imuninė sistema reaguoja ir puldama, ir slopindama. Balansas tarp slopinimo ir puolimo taip pat turi būti išlaikytas.

„Ne visi esame vienodai sveiki, ne visi turime vienodą genetiką. Jeigu esame linkę į autoimunines ligas, kai imuninė sistema pati reaguoja į tam tikras savas molekules ar ląsteles, stipri imuninė sistema mums kaip tik gali sukelti ligą. Pavyzdžiui, kai po gripo, didelės infekcijos, stipri imuninė sistema gali sukelti ir išsėtinę sklerozę, nes prasideda autoimuninės reakcijos. Vadinasi, tam tikrais atvejais mums ją reikia ir slopinti“, – komentuoja profesorė.

Kas gali imuninę sistemą stiprinti, tai vienintelis dalykas – skiepai, būtent kontaktų didėjimas.

Kas imunitetą silpnina?

Apie imunitetą, deja, niekas nežino visko, pažymi V. Pašukonienė. Tai gana nauja disciplina, o molekuliniai tyrimai kasdien atskleidžia naujų dalykų. Visgi galima pasakyti, kad imunitetą silpnina viskas, kas silpnina patį organizmą.

„Nėra nustatyta specialių dalykų (maisto ar elgesio), kurie selektyviai silpnintų vien tik imuninę sistemą. Mūsų organizme viskas susiję. Galima įvardinti tokius dalykus, kaip neišsimiegojimą, cirkadinio ritmo sutrikimą, stresą, – visa tai silpnina.

Ką neseniai atrado mokslas ir kas dabar ypač tyrinėjama, apie ką žmonės turbūt dar nelabai žino, kad mikrobai, bakterijos, kurios gyvena mūsų žarnyne, pasirodo, vaidina be galo didelį vaidmenį kalbant ne tik apie imuninę, bet ir nervų sistemą, kovoja su vėžiu“, – pasakoja laidos viešnia.

Vaikai ir imunitetas

Jei mažas vaikas labai daug serga, tėvai neretai itin nerimauja, kad jo imunitetas grius, užaugęs toks vaikas turės silpną imunitetą. V. Pašukonienė dar kartą atkreipia dėmesį, kad yra įgimtas ir yra įgytas imunitetas, o atsparumas infekcijoms yra įgyjamas. Kuo žmogus su jomis turės daugiau kontaktų, ypač vaikystėje, tuo jo imuninė sistema bus stipresnė.

„Kas gali imuninę sistemą stiprinti, tai vienintelis dalykas – skiepai, būtent kontaktų didėjimas. Kai vaikas serga, jis susiduria su infekcija, kurią prisimins ilgai. Šiandien nuo sunkių ligų kuriamos vakcinos, vaikus tikrai privalu skiepyti, kad nerizikuotume jų sveikata, nes ne visi vaikai vienodai reaguoja į tas pačias ligas. Tačiau vaikystėje persirgtos ligos atsimenamos ilgiausiai.

Būtent vaikystėje imuniteto paskirtis – sužinoti kuo daugiau apie aplinką. Vėlesniame amžiuje imuniteto naujų antigenų atpažinimo galimybės tikrai mažėja dėl daugybės įvairių priežasčių. Mažėja ląstelių, kurias galime apmokyti“, – pabrėžia pašnekovė.

Imunitetas kūdikystėje

Gamta taip jau sukūrė, kad vaisius, būdamas gimdoje, yra sterilioje aplinkoje. Būtent gimdymo metu jis susiduria su pirmosiomis motinos mikrobiotos bakterijomis, taip kolonizuojamas jo žarnynas. Tai pirmas mažo žmogaus kontaktas su išoriniu pasauliu.

Kaip mokslų daktarė jau minėjo, būtent mikrobiota, mūsų bakterijos visą gyvenimą dresuoja imuninę sistemą. Be jos normalus imuninės sistemos funkcionavimas neįmanomas.

„Antras dalykas – kūdikis iki pusės metų tikrai labai jautrus, nes jo imuninė sistema dar nesusiformavusi. Jis teturi įgimtąją dalį, kuri dar ir ne visada veiksminga. Motinos pienas su tam tikrais antikūnais apsaugo kūdikį pirmaisiais mėnesiais.

Vėliau vaikas iki 3 metų yra imliausias, lengviausiai perserga infekcijomis. Net yra publikacijų, kad yra sąsajų su alergijomis: jeigu vaikai auga steriliomis sąlygomis, imuninė sistema, kadangi negali miegoti ir jei negauna natūralių patogenų, kurie gali būti pavojingi, pradeda kovoti prieš kitas daleles, kurios nekelia jokio pavojaus: žiedadulkes, maistą. Imuninės sistemos reakcijos pobūdis keičiasi, tai keičia mūsų gyvenimo kokybę, polinkį ligoms“, – pasakoja imunologė.

Jeigu valgome subalansuotai, gauname pakankamai visų medžiagų, nėra taip, kad imuninei sistemai reikėtų kažko papildomo. Visa bėda, kad <...> mūsų maistas dabar tikrai nesubalansuotas dėl įvairių konservantų.

Ar tikrai esti tokio maisto, kuris stiprina imunitetą?

„Mokslas to dar neįrodė, – tvirtina V. Pašukonienė. – Maistas mums reikalingas kaip statybinė medžiaga ir kuras. Jeigu valgome subalansuotai, gauname pakankamai visų medžiagų, nėra taip, kad imuninei sistemai reikėtų kažko papildomo. Organizmas pats susireguliuoja, kur ir ką skirti. Visa bėda, kad kartais šiais bėgimo laikais per didelė prabanga pasirūpinti geru maistu. Mūsų maistas dabar tikrai nesubalansuotas dėl įvairių konservantų.“

Ji pabrėžia, kad organizmo turime klausyti labiau nei reklamų. Pats organizmas gali pasakyti, ar kažko trūksta: jeigu pavalgius skauda galvą, dažnai sergame, galvokime apie tai, kad kažkas ne taip. Jei sportuojate ir jums trūksta elektrolitų, tai gali atsiliepti kažkokiomis reakcijomis, jei vyresniame amžiuje retėja kaulai, gal tikrai reikia vitaminų, tačiau tai – specifinės būklės ir ligos.

„Gamintojai neprisiima atsakomybės, kad papilduose tikrai būtų veikliosios medžiagos, į tyrimus neinvestuoja. Paprastai į papildus įdedami kiekiai, kurie tikrai nepakenks, tačiau ką jie padarys? Truputėlį paplonins mūsų piniginę, apkraus inkstus, o realios naudos tikrai neduos“, – atvirai sako gydytoja.

Visgi visai kas kita – vitaminai ir tam tikri vaistiniai preparatai, kurių tikrai prisireikia esant tam tikroms būsenoms. Pavyzdžiui, kai yra nervinė įtampa, neramina egzaminai, gal mums tikrai reikia B grupės vitaminų, užsitęsus tamsiajam periodui žmonėms tikrai trūksta vitamino D, bet dėl tokių dalykų reikia tartis su gydytoju, klausytis organizmo, o ne tiesiog pasiduoti reklamoms, pataria V. Pašukonienė.

„Iš maisto reikėtų paminėti bioaktyvias daržoves, vaisius, kuriuos vartojame. Šiek tiek sustiprinti imunitetą galime vartodami bakteriocidinių medžiagų turintį česnaką, imbierą, vaikščiodami pušyne. Taip sumažiname bakterijų, kurios patenka per kvėpavimo takus, burną į mūsų organizmą, kiekį, padedame imuninei sistemai.

Yra nustatyta, kad imbieras, česnakas tikrai turi bioaktyvių medžiagų, kurios padidina ląstelių, valgančių mikrobus, aktyvumą, bet suvalgyti tokį kiekį imbiero, kad būtų tokie kiekiai bioaktyvių medžiagų, negalime. Taip kad tikrai reikėtų nusiraminti ir nemanyti, kad tonomis valgydami česnaką ar imbierą nesirgsime“, – tikina ji.

Visas pokalbis – birželio 28 d. laidos „Tuzinas“ įraše. Laidos vedėja – Guoda Pečiulytė.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt