Gyvenimas

2021.10.18 07:36

Didžiulį arbūzų derlių šiemet nuraškę Zaleckiai įrodė – ir čia galima auginti šias gigantiškas uogas

LRT TELEVIZIJOS laida „Gyventi kaime gera“, LRT.lt2021.10.18 07:36

Arbūzų ūkio šeimininkai Nelijus ir Justina Zaleckiai tvirtina – gausiam gigantiškųjų uogų derliui užauginti neprireikė jokių cheminių trąšų, arbūzai – 100 proc. ekologiški. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gyventi kaime gera“ Zaleckiai pasakoja, kaip įrodė visiems skeptikams, kad Lietuvoje įmanoma auginti ir arbūzus, ir dalijasi patarimais su kitais, kaip tai padaryti patiems.

Vieni žmonės, kai kažkas nepavyksta, viską meta ir imasi kito užsiėmimo, tačiau yra ir tokių, kuriuos nesėkmės įkvepia stengtis dar labiau. Būtent tokia yra Zaleckių šeima iš Elektrėnų rajono. Nelijus ir Justina tol gilinosi į arbūzų auginimo paslaptis, kol šiemet sulaukė rekordiškai didelio derliaus ir užaugino milžiniško dydžio saldžius arbūzus. Tad ši istorija skirta ne vien arbūzų gerbėjams, bet ir tiems, kurie mano, kad Lietuvoje arbūzų užauginti neįmanoma.

Arbūzų ūkio šeimininkas Nelijus Zaleckis, atrodo, vaikšto po žolėmis apaugusias lysves, tačiau priėjus arčiau išryškėja tai, kas slepiasi po visomis aukštomis žolėmis, – tikri lietuviški arbūzai, savo dydžiu visiškai nesiskiriantys nuo tų, kurie į mūsų šalį atkeliauja iš kur kas šiltesnių kraštų.

Gimtajame Nelijaus kaime užaugo šimtai arbūzų. Vyrui dalį žemių padovanojo tėvai ir jis pradėjo čia ūkininkauti. Tačiau apie arbūzų auginimą nieko nežinojo, o lietuviškų arbūzų paragavo vos prieš trejus metus apsilankęs pas juos auginusius žmonos giminaičius.

„Užkabino žmonos dėdė. Davė pirmus du daigelius, sakė: nusivežk į savo ūkį, pasisodinsi, užaugs, bus skanu. Parsivežėme – jie po savaitės nuvyto. Supratau, kad nesąmonė. Po to kitais metais pradėjau galvoti, kodėl nuvyto. Pradėjau daug domėtis: literatūra, internetas, rusiški, ukrainietiški puslapiai... Viską skaičiau ir supratau, kad galiu užauginti“, – prisiminimais dalijasi Nelijus.

Zaleckių šeima užtildė ne vieną skeptiką – savo ūkyje užaugino milžinišką arbūzų derlių

Jo žmona Justina Zaleckienė pamena: vyras išties skaitė be galo daug literatūros, domėjosi, kiek kokiame plote turi būti arbūzų, kaip juos sodinti ir t. t. „Pasidarė net veislių ar rūšių lentelę ir dėjo pliusiukus, minusiukus: šita atspari ligoms, šita su stora žieve, šita su plona... Labai tyrinėjo“, – pasakoja ji.

Justina sako, kad nusprendę sodinti arbūzus jiedu sulaukė nemažai šia idėja abejojančių aplinkinių komentarų. Daugeliui jų buvo sunku patikėti, kaip Lietuvos klimato sąlygomis jiems pavyks užauginti gerą arbūzų derlių, tačiau Zaleckių šeimos ryžtas nugalėjo.

„Mano vyras pačioje pradžioje pasakė: aš padarysiu. O jeigu jis taip pasako, tai tikrai ir padarys. Buvo skeptikų: nepavyks, nieko neužaugs, ką jūs išsigalvojate, kaip jūs juos parduosite? Buvo visokių kalbų, bet buvo ir vienas kito palaikymas, tikėjimas, pozityvas ir vizija, kad padarysime, pavyks. Bijau prieš visus prisižadėti, bet manau, kad kitais metais irgi tūkstantį pasodinsime“, – tikina arbūzų ūkio šeimininkė.

Pasak Nelijaus, arbūzų sėklas jie atsivežė iš užsienio, nes Lietuvoje jų parduodama labai mažai, o ypač – sertifikuotų. Jis pabrėžia: jeigu norite kokybiškų arbūzų, reikia būtent sertifikuotų sėklų. Kai turi pakankamai sertifikuotų arbūzų sėklų, jas dar reikia sudaiginti. Taigi atsiminkite: arbūzų auginimas Lietuvos klimato sąlygomis prasideda šiltnamyje ir tik tada arbūzų daigai keliauja į lysves, kurioms Zaleckių šeima šiemet skyrė 30 arų.

„Mėnesį laiko jam reikia gyventi šiltnamyje. Reikia, kad būtų 15 laipsnių šilumos, mažiau negu 10-imt – jau blogai. Po mėnesio viską pernešėme į lauką, sodinimas užtruko gal 3 dienas. Sodinome daugiau nei 10 žmonių nuo ryto iki vakaro išsijuosę“, – pasakoja Nelijus.

Jeigu visos vasaros būtų tokios kaip šiemet, manau, visi galėtų auginti ir džiaugtis savo derliumi. Reikia mažiau lietaus, daugiau saulės.

N. Zaleckis

Tokiu intensyviu metu nuovargis milžiniškas, todėl Justina sako, kad šeimoje pasitaikydavo ir barnių, tačiau kartais ir jie išeina į naudą.

„Atvažiavau po darbo ir kišome sėklytes į žemę. Susibarėme, susipykome, Nelijus sako: eik pikta nuo šitų mano arbūzų. Sakau: žinai, ir piktumo – visokių emocijų reikia, dabar iš mano pykčio tos sėklytės kaip šaus ir visos sudygs. Taip ir buvo – sudygo 99 proc., nors literatūroje rašo, kad taip nebūna, kad tiek sudygtų“, – šypsosi moteris.

Kodėl augančio arbūzo negalima kilnoti ir kaip žinoti, kada skinti?

Keletas ūkininko patarimų tiems, kurie nori pabandyti užsiauginti saldžių arbūzų savo darže. Nelijus sako, kad svarbiausia išvengti tų klaidų, kurias jis pats darė tik pradėjęs auginti arbūzus.

„Arbūzus reikia sodinti balandžio viduryje, bet kadangi buvo labai vėlyvas pavasaris, vėlavome turbūt visą mėnesį. Manau, reikėjo sodinti balandžio gale, o sodinau gegužės pradžioje. Antroji klaida – ne taip kovojau su žolėmis tarpueilėse. Bet išėjo, kaip išėjo, visi daro klaidų, derlius užaugo puikus.

Buvo daug darbo su laistymo sistema. Eina laistymo juosta, kiekvienas daigelis gauna tam tikrą kiekį vandens, kada jam reikia. Dėta plėvelė, kad būtų mažiau piktžolių, kad arbūzo daigas pasisavintų naudingąsias medžiagas. Tada reikia kažkiek ravėti žoles, daigelius paguldyti į tam tikrą vietą, kad jie teisingai gulėtų. Kai susiformuoja vaisius, arbūzo negalima kilnoti. Jeigu arbūzas jau auga, o jį perkelsi į kitą vietą, jis 2 savaites sustos augti“, – arbūzų auginimo subtilybėmis dalijasi pašnekovas.

Lieka tik laukti, kad ateinanti vasara būtų tokia pati, kaip ir šiemet. Kai kuriuos ūkininkus gąsdinantys itin karšti orai arbūzų augintojui yra tikra gamtos dovana. Ši vasara, sako Nelijus, buvo tiesiog tobula. „Jeigu visos vasaros būtų tokios kaip šiemet, manau, visi galėtų auginti ir džiaugtis savo derliumi. Auginkite, stenkitės, tikrai užauga. Reikia mažiau lietaus, daugiau saulės“, – kalba jis.

Žinoma, svarbu pasirinkti ir tinkamą arbūzų veislę. Zaleckiai savo ūkyje augina kelių veislių arbūzus ir visi jie skiriasi tiek dydžiu, tiek skoniu, tiek augimu. Bet norint užsiauginti didelių, sultingų ir saldžių arbūzų nereikia jokių įmantrių cheminių trąšų – pakanka tik dilgėlių ir pelenų.

„Šitie arbūzai yra 100 proc. ekologiški, – patikina augintojas. – Dariau dilgėlių raugą dėl azoto, o dėl kalio, kad vaisius būtų didesnis ir saldesnis, pelenus maišiau su vandeniu.“

Nebuvo nė vieno blogo atsiliepimo. Visi gyrė, kad labai skanu.

N. Zaleckis

Pirmieji arbūzai sunoksta rugpjūčio viduryje. Tiesa, ne visi vienu metu, todėl reikia žinoti, kaip atskirti tą, kurį jau galima skinti, nuo to, kuriam dar reikia šiek tiek laiko.

„Iš 30 arų ploto jau nuskynėme 5 tonas. Galvoju, kad apie 4–5-ias dar yra. Daugelis klausia, kada tu juos skini, iš kur žinai. Kiekvieną savaitę pereinu lauką. Kai pamatau, kad ūselis pradeda džiūti, po savaitės jį skinu. Uždedu lipduką, kad po savaitės galėsiu skinti. Pasiteisino 100 proc. Jeigu jis dar būna žalias, vadinasi, dar auga“, – aiškina Nelijus.

Žinoma, tokiame ūkyje, kurio lysvės pilnos saldžių arbūzų, lankosi ir daugybė bičių, tačiau ūkio šeimininkai tik džiaugiasi šių vabzdžių draugija, nes būtent bičių darbas gerokai padidina derlių.

„Esame dėkingi šitiems vabaliukams, nes be jų nebūtų uogų. Arbūzas yra uoga, reikalinga, kad jų žiedus apdulkintų. Draugaujame, priimame juos, nuviliojame kažkur su saldumynais. Nereikia kovoti, reikia draugauti“, – pasakoja Justina.

Ar lietuviški arbūzai ne tik atrodo gerai, bet ir iš tiesų yra tokie pat saldūs kaip ir tie, kurie į Lietuvą atkeliauja iš šiltų kraštų? „Sugar Baby“ veislė, anot Nelijaus, labai saldi, taip pat saldžios „Top Gun“ hibrido veislės uogos. „Nebuvo nė vieno blogo atsiliepimo. Visi gyrė, kad labai skanu“, – tikina jis.

Beje, arbūzą galima valgyti ne tik vieną, bet ir naudoti kaip ingredientą gaminant įvairius kitus patiekalus, pavyzdžiui, salotas. O Justina savo vyrą mėgsta nustebinti originaliu arbūzo desertu – arbūzo želė su uogomis.

„Galima pasiimti pusę arbūzo, išskaptuoti ar nupjauti arbūzo viršų ir išskaptuoti kaip indą, pridėti visko, ko tik norite, ką turite: gali būti konservuoti vaisiai, uogos, tai, ką jūs mėgstate, ir užpilti želė. Sustingdykite ir pjaukite trikampiukais kaip arbūzą“, – pasakoja moteris.

Nors Zaleckių šeimos nariai ir patys yra dideli arbūzų mėgėjai, skanaudami juos cukraus pertekliaus tikrai nejaučia. Pasak Nelijaus, visos papildomos kalorijos sudega tada, kai reikia kibti į ūkio darbus.

Galbūt tai – šylančio klimato pasekmės, galbūt – arbūzų ūkio šeimininkų sukauptos žinios, o gal tiesiog sunkus jų kasdienis darbas daržuose, bet tikriausiai visi šie faktoriai lemia tai, kad Zaleckiai šį sezoną galėjo pasigirti puikiu arbūzų derliumi. Šios pradedančių ūkininkų šeimos patirtis rodo, kad didelių ir saldžių arbūzų jau galima užsiauginti ir Lietuvoje.

Plačiau – spalio 10 d. laidos „Gyventi kaime gera“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Zaleckių šeima užtildė ne vieną skeptiką – savo ūkyje užaugino milžinišką arbūzų derlių
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt