Gyvenimas

2021.10.13 21:54

Grįžusi iš užsienio, Vaida senelių žemėje įkūrė gamtinį ūkį: švarus maistas savijautą pakeitė radikaliai

LRT PLIUS laida „Gyvenk kaip galima švariau“, LRT.lt2021.10.13 21:54

Ūkininkė Vaida Tulabaitė pamena: grįžusi gyventi į kaimą buvo nusilpusi, nutarusi susikasti lysvę pavargo po pusvalandžio. LRT PLIUS laidoje „Gyvenk kaip galima švariau“ ji pasakoja, kad ėmus vartoti švariai užaugintą maistą savijauta visiškai pasikeitė, tačiau augintoja atvira: nemanykite, kad vien ekologiškos daržovės apsaugos nuo visų ligų.

Vaida Tulabaitė geriau žinoma kaip sparčiai populiarėjančio „Vilkės ūkio“ šeimininkė. Jau šešerius metus moteris užsiima tvaria žemdirbyste – augina daržoves, vaisius ir yra viena pirmųjų, pasiūliusių specialią jų krepšelių prenumeratą. Tai reiškia, kad ypač sveiką maistą vertinantys žmonės už tam tikrą sumą kas savaitę gauna šviežių daržovių komplektą ir netgi receptų, kaip jas paruošti.

Pradėti originalią veiklą Vaida sugalvojo po studijų ir darbo užsienyje. Kurį laiką pagyvenusi miestuose ji su nostalgija prisiminė kaime praleistą vaikystę ir panoro grįžti arčiau savo šaknų.

„Tiesiog norėjau atgaivinti senelių ūkį, kad turėtume daug gero maisto. Tas dalykas buvo jau išnykęs. Anksčiau gi čia gyvendavome visi, užsiaugindavome maistą. Aš vaikystėje valgiau labai skaniai, visi buvome sotūs, stalai būdavo nukrauti ir dauguma visko – iš ūkio.

Tas maistas buvo labai švarus ir kokybiškas. Sugalvojau, kad noriu, jog čia būtų pilni rūsiai, aruodai, kaip ir seniau. Po truputį pradėjau ūkininkauti. Pirmiausia idėja buvo ne uždirbti pinigų, bet padaryti gyvą, išsilaikantį ūkį“, – pamena pašnekovė.

Mano asmeninė savijauta pasikeitė radikaliai. Ji buvo tikrai suprastėjusi, buvau nusilpusi. Kai grįžau į kaimą, paėmiau kastuvą, kad susikasčiau lysvę, ir po pusvalandžio pavargau.

Šešerius metus tvaria žemdirbyste užsiimanti „Vilkės ūkio“ savininkė: norėjau sukurti ūkį, išlaikantį save

Senelių žemę Vaidai perleido tėtis. Dėdė taip pat neprieštaravo jos sumanymui – leido dirbti ir jam priklausančius laukus. Taip prasidėjo išskirtinio verslo istorija, kurioje nuo pat pirmų dienų buvo daugybė darbo bei iššūkių. Iš pradžių sunkiausia buvo tai, kad didžioji dalis žemės, kuria kurį laiką naudojosi nuomininkai, buvo kaip reikiant nualinta. Prieš ką nors sėjant žemę teko gaivinti.

„Buvo nuvaryta iki „negaliu“, net žolė buvo 15–20 centimetrų – tai yra nieko, kai pieva turi būti žmogui vos ne iki nosies. Dabar situacija šiek tiek gerėja, bet dar reikia investuoti labai daug. Kiti laukai nebuvo nei labai geros, nei labai prastos kokybės. Tiesiog buvo nuvalgyti. Turime apie hektarą daržų, apie pusę hektaro sodų, 5–6 arus šiltnamių ir viskas. Tai labai nedaug“, – teigia moteris.

Dar prieš kurdama ūkį Vaida pati sau buvo pasižadėjusi: daržoves ir vaisius augins itin atsakingai – nenaudos jokių cheminių trąšų, chemija nepurkš laukų nuo kenkėjų. Tačiau netikėtai paaiškėjo, kad taip ūkininkauti – sunkiai įmanoma. Vis dėlto labiausiai, pasak Vilkės, kenkia nedraugiški kaimynai, kuriems labiau nei sveiki produktai rūpi geras derlius ir kuo didesnės daržovės.

„Norint turėti gamtinį ūkį pirmiausia reikia žiūrėti į kaimynystę, – žino Vaida. – Mes gyvename dar dėkingoje vietoje, regioniniame parke, Dzūkijoje, kur nederlingos žemės, nėra didelių cheminių oligarchų. Mums dar pasisekė, bet užtenka nuvažiuoti 20–30 kilometrų link Suvalkijos pusės – ten būtų neįmanoma turėti gamtinio ūkio: aplinkui vien tik rapsai, javai, o jie purškiami chemikalais ne vieną kartą per metus. Ir niekas nepaiso, ar tu kaimynas, niekam neįdomu.“

Norėdama spręsti šią didelę ekologiškai ūkininkaujančių žmonių problemą socialiniame tinkle Vaida sukūrė grupę „Mes atsisakome būti purškiami“. Čia žmonės nuolat praneša, su kokia kaimynyste jiems tenka susidurti. Deja, blogų pavyzdžių – daugybė ir kone visi įstatymai anaiptol ne sveikuolių pusėje.

„Žmonės nuolat pasakoja tokius dalykus, kaip: kaimynas nupurškė savo lauką ir užnešęs vėjas nunuodijo dalį mūsų daržovių. Kitas skambina: kaimynai nupurškė mano bulves, nes jiems trukdė mano žolynai; kad žolių sėklos neskristų į jų daržą, jie nupurškė mano bulves. Va taip yra. Auginant švarų maistą pagrindinis minusas tas, kad tokiems augintojams pirmenybės šitoje srityje nėra, jie visiškai ignoruojami valstybiniu lygiu, kai kalba pasisuka apie kaimynystę“, – apgailestauja pašnekovė.

Pati Vaida džiaugiasi, kad jos ūkis – išskirtinėje, švarioje vietoje Dzūkijoje. Taigi ūkininkaudama ji žino, kad ir pati, ir klientai valgo tikrai sveiką, jokių chemijų nepaliestą maistą. Jo nauda – akivaizdi ir pirmiausia tai pajuto pati ūkio šeimininkė.

„Labai daug žmonių galvoja: jeigu valgysiu tik sveikas daržoves, visos ligos išnyks. Taip, dalis jų tikrai pasitrauks, bus lengviau gyventi, bet neužtenka valgyti tik sveikas daržoves, reikia ir gyventi gamtoje, ir kvėpuoti švariu oru, susiliesti su žeme. Kas liečia mano asmeninę savijautą, ji pasikeitė radikaliai. Ji buvo tikrai suprastėjusi, kai studijavau, gyvenau miestuose, aš buvau nusilpusi. Kai grįžau į kaimą, į savo namus (dar į kitus namus, ne į šitą ūkį), paėmiau kastuvą, kad susikasčiau lysvę, ir po pusvalandžio pavargau“, – pasakoja ji.

Per šešerius ūkininkavimo metus Vaida gerokai sustiprėjo fiziškai ir, žinoma, kaip reikiant patobulėjo. Dabar „Vilkės ūkyje“ – viskas natūralu. Kad geriau augtų, daržovės čia mulčiuojamos žole ar šiaudais. Kibiruose – ir pelenai, ir karvės mėšlas, ir kitos natūralios trąšos. O kartais geriausi sprendimai atrandami visai netyčia.

„Tarp vienų kopūstų neradau nė vieno kirmino iš tų mažiukų, kurie lenda į vidų ir sugadina visą kopūstą, ko negaliu pasakyti apie kitą šiltnamį, kuriame jų buvo daug ir naudojome įvairius gamtinius purškalus, bet, matyt, nespėjome papurkšti tinkamo kiekio. O čia turbūt jiems labai gerai šalia pomidorų, tiems kenkėjams tiesiog nepatinka pomidorų kvapas“, – atradimu dalijasi Vaida.

Tas purškalas su eteriniais aliejais, kurį išradau, padėjo, amaras dingo. Sakiau, dar eksperimentuosiu ir, jei tikrai pavyks, pradėsiu pardavinėti. Turbūt milijoniere tapsiu.

Auginti viską tik natūraliai ir darniai su gamta – didelis malonumas. Tačiau darbo tokiame ūkyje tikrai daug. Ieškodama pagalbos ir norėdama kuo plačiau skleisti natūralaus ūkininkavimo idėjas Vaida į savo ūkį priima ir savanorių. Prieš keletą metų žmonių, norinčių čia dirbti ir valgyti sveiką maistą, buvo nedaug, o štai dabar Vilkė sau gali leisti bendrauti tik su tais, kurie iš tiesų nori mokytis.

„Savanoriavimas Lietuvoje atrodė labai juokingas. Aš įdėdavau skelbimą, kad priimame savanorių, tai pasipildavo patyčios: oi, kokia ji gudri, jai dirbs nemokamai. Bet iš tikrųjų kartais būna taip, kad pagalvoji: aš gal mieliau net paimčiau pinigų už tai, kad čia atvažiuoja dirbti savanoriai, nes energetiškai pavargsti, labai daug savęs turi atiduoti“, – pažymi moteris.

Nors pastangų, triūso ir specifinių žinių gamtinis ūkis reikalauja itin daug, bent jau kol kas jis neneša rimto pelno. „Viską įvertinus, ekologiškos daržovės Lietuvoje tikrai pigios“, – sako ūkininkė, kurios produkcijos kilogramas vidutiniškai kainuoja 7 eurus, nors iš tiesų, anot jos, turėtų kainuoti dvigubai tiek.

„Deja, Lietuvoje kainų sistema iškreipta. Pavyzdžiui, ūkiai gauna išmokas ir iš tos paramos gyvena, o ne iš to augina“, – teigia pašnekovė.

Vaida pripažįsta: nepaisant visų egzaminų ir nusivylimų, tyli revoliucija Lietuvoje tikrai vyksta, ekologiškas ūkininkavimas ir sveiki produktai vis populiarėja. Tą rodo ne tik susidomėjimas Vilkės produkcija, bet ir žmonės, kurie kreipiasi norėdami išmokti to, ką žino ji pati. Bendraminčius Vaida moko gamtinės žemdirbystės paslapčių ir atradimų. Ji pati ne tik augina sveiką maistą, bet ir nuolatos eksperimentuoja, pavyzdžiui, bando atrasti saugiausius natūralius purškiklius nuo kenkėjų.

„Matau, kad tas purškalas su eteriniais aliejais, kurį aš išradau, padėjo, amaras dingo. Sakiau, dar eksperimentuosiu ir, jei tikrai pavyks, pradėsiu pardavinėti. Turbūt milijoniere tapsiu, – juokiasi Vaida. – Eteriniai aliejai veikia stipriai, tik gaila, kad trumpai, greitai išgaruoja. Bet jie savo darbą padaro.“

Planų ir iššūkių „Vilkės ūkyje“ – labai daug. Bet Vaida nepamiršta ir laiko sau, pabuvimo su bendraminčiais. Jos valdose reguliariai rengiamos „Penktadienio džiaugsmo“ šventės. Nuo jų neatsiejamos maudynės visai šalia esančiame Dzūkų jūra vadinamame Dusios ežere, vakarai prie laužo ir vaišės be svaigalų. Nes būtent tokie pasibuvimai – dar vienas svarbus sveiko, ramaus bei darnaus gyvenimo momentas.

Plačiau – spalio 2 d. laidos „Gyvenk kaip galima švariau“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Šešerius metus tvaria žemdirbyste užsiimanti „Vilkės ūkio“ savininkė: norėjau sukurti ūkį, išlaikantį save
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt