Gyvenimas

2021.10.11 20:19

Geltonai nušvitę Vilniaus tiltai kviečia atsigręžti į nepagydomai sergančius ligonius

BNS, LRT.lt2021.10.11 20:19

Minint Pasaulinę hospisų ir paliatyviosios pagalbos dieną, spalio 11 d. vakarą Vilniuje geltonai nušvito trys miesto tiltai: Baltasis, Žvėryno ir Karaliaus Mindaugo. Kaune tuo pačiu tikslu geltona spalva suspindo miesto rotušė.

Kaip pranešė Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospisas, šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinėmis ir kitomis nepagydomomis ligomis sergančius žmones, paliatyviosios pagalbos būtinybę ir jos užtikrinimą.

Beje, spalio 15 d. Palaimintojo kunigo M. Sopočkos hospisas aštuntą kartą organizuos kampaniją „Vilties laukai“. Jos metu įvairiose Vilniaus miesto ir apskrities vietose bus sodinami geltonieji narcizai. Planuojama, kad pavasarį pražydusios geltonos gėlės atkreips praeivių dėmesį ir skatins visuomenę atsigręžti į nepagydomai sergančiųjų poreikius.

Geltona spalva spalio 11 d. nušvito ir Kauno rotušė. Daugybė sveikatos sistemos darbuotojų kasdien rūpinasi, kad ligoniams būtų suteiktos įvairiapusės – medicininės, socialinės, psichologinės ir dvasinės – paslaugos. Pagrindinis paliatyviosios pagalbos tikslas – kad likusios dienos būtų kuo oresnės, o artimieji sulauktų reikiamos paramos, rašoma Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime žiniasklaidai.

„Pagrindinis paliatyviosios pagalbos srityje dirbančių specialistų tikslas – padėti ligoniui atrasti gyvenimo prasmę, nepriklausomai nuo jam nustatytos diagnozės ar prognozuojamos gyvenimo trukmės. Taip pat sumažinti socialinę izoliaciją, susijusią su ligos progresavimu, nerimą ar baimę.

Būtent dėl to slauga nesibaigia tik ties fizinių poreikių patenkinimu – ypatingas dėmesys skiriamas emocinėms, dvasinėms, psichologinėms žmogaus reikmėms. Čia remiamasi holistinės medicinos požiūriu, jog kiekvienas organizmas skirtingas, todėl jam reikia individualiai pritaikyto gydymo“, – pasakojo Kauno K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, Petrašiūnų slaugos skyriaus vedėja Rita Kabašinskienė.

Skirtingai nuo kitų medicinos sričių, paliatyvioji pagalba nenagrinėja pagrindinės ligos proceso, o gilinasi į simptominį gydymą, taip pat pacientų poreikių atskleidimą. Tam pasitelkiamos įvairios terapijos, pavyzdžiui, užimtumo, muzikos, spalvų, poezijos, meno, gyvūnų.

Be to, prie paliatyviosios pagalbos paslaugų priskiriama parama ne tik ligoniui, bet ir jo artimiesiems. Jiems teikiama reikalinga informacija bei psichologinė, dvasinė pagalba, padedanti lengviau priimti ligonio ligą ar išgyventi jo netektį.

Paliatyvią pagalbą teikia platus specialistų spektras: gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, padėjėjai, socialiniai darbuotojai, psichologai, dvasiniai asistentai, dietistai, o esant poreikiui ir psichiatrai, dvasininkai, sielovadininkai ar savanoriai.

Tris dešimtmečius bendrosios praktikos slaugytoja dirbanti Jovita Bašinskienė sako, kad paliatyvioji pagalba yra sritis, kuri reikalauja daug fizinių, psichologinių bei emocinių jėgų, tačiau visa tai atperka bendravimas su pacientais ir galimybė jiems padėti.

„Paliatyvioji slauga skirta slaugyti ne tik paciento kūną, bet ir mintis. Per ilgus darbo metus paliatyvios pagalbos srityje supratau, kad čia reikalingos ne tik žinios, apimančios ligos simptomų malšinimą, tačiau ir didžiulė empatija, atsakingumas, atsidavusi komanda.

Atrandu laimę suteikdama ligonio dienai prasmę ir matydama jų gebėjimą džiaugtis mažais laimėjimais – aprimusiu skausmu, nuoširdžiu pokalbiu, geru poilsiu. Svarbu padėti pacientui atrasti norą prasmingai praleisti likusį laiką, pajausti jo poreikius ir būti draugu“, – Kauno miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai dalinasi J. Bašinskienė.

Paliatyvioji pagalba skiriama ligoniams, sergantiems aktyvia, progresuojančia ar įsisenėjusia liga, kurios negali įveikti įprastos gydymo priemonės. Ši sritis orientuojasi į nemalonių simptomų, kuriuos sukelia liga, slopinimą ir užtikrinimą, kad išėjimas iš šio pasaulio būtų orus bei ramus.

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir visuomenei vis labiau senstant, paliatyviosios pagalbos poreikis auga. Skaičiuojama, kad kasmet paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos apie 40 milijonų žmonių visame pasaulyje. Didžioji dalis pacientų – sergantys onkologinėmis ligomis, esantys komoje.

Spalio 11 d. Kauno rotušę nudažiusi geltona šviesa primena paliatyviosios pagalbos ženklą – saulėgrąžą. Jos sėklos simbolizuoja pacientus, o aplinkiniai žiedlapiai – specialistus, kurie apglobia meile, rūpesčiu ir atjauta. Simboliška ir tai, kad saulėgrąžos galvas suka paskui saulę, iš Rytų į Vakarus, o naktį atsigręžia į Rytus, pasiruošusios sutikti naują dieną. Tai gyvenimiška pamoka – sutelkti dėmesį į šviesą, o ne į tamsą.

Pasaulio paliatyviosios pagalbos diena minima nuo 2005 m. Pirmoji paliatyviosios pagalbos ligoninė buvo įkurta 1965 m. Londone.

Geltonai nušvitę Vilniaus tiltai – LRT.lt nuotraukų galerijoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt