Gyvenimas

2021.10.17 08:12

Kompleksai gali ir sujungti žmones, ir kišti santykiams koją

LRT RADIJO laida „Čia ir dabar“, LRT.lt2021.10.17 08:12

Nėra žmogaus be komplekso, LRT RADIJO laidoje „Čia ir dabar“ pabrėžia psichologinių knygų autorius Andrius Kaluginas, ne vienus metus tyrinėjęs šį psichologinį darinį. Tai reikėtų vadinti būtent dariniu, mat tai sudėtingas reiškinys, kurio šaknys prasideda dar vaikystėje, bet apima net ateitį. Tai reiškia, kad juose užkoduota ne tik mūsų praeitis, bet labai dažnai ir ateitis.

Manote, kompleksuoja tik silpnieji ir nevykėliai? Anaiptol. Visi turime kompleksų, tik vieniems jie griauna gyvenimą, o kitiems padeda siekti aukštumų, teigia A. Kaluginas. Apie vyrų ir moterų kompleksus, jų priežastis ir pasekmes, atpažinimo būdus ir rekomendacijas, kaip juos įveikti ir keistis, pašnekovą kalbina LRT RADIJO laidos „Čia ir dabar“ vedėja Lavija Šurnaitė.


– Kompleksas, kaip psichologinis reiškinys, – kas tai yra?

– Gerai pasakėte – reiškinys, nes jis tikrai nėra vienamatis. Kompleksas visada yra kažkoks kompleksinis darinys iš mūsų vaikystės, paauglystės, ankstesnių, esamų patirčių ir, kas įdomu, ateities. Į tai žmonės retai kreipia dėmesį, kad juose ne tik mūsų praeitis, bet labai dažnai užkoduota ir ateitis. Tai kaip mūsų norai – tiltas į ateitį.

Todėl kompleksai psichologine, moksline prasme tikrai labai sudėtingas dalykas. Nėra taip, kad: nekompleksuok ir tiek. Ką reiškia, kad jie yra apėmę ir ateitį? Labai paprastą dalyką: vedami kompleksų, suprasdami ar nesuprasdami juos savyje, pavyzdžiui, ieškomės antros pusės. Yra labai daug kompleksų, kurie padeda susirasti antrąją pusę, bet yra ir tokių, kurie kiša koją. Tokiu būdu mes su kompleksais einame per gyvenimą, vis ieškome antrų pusių, bet taip ir nebūname laimingi. Čia ir būna užkoduota mūsų ateitis.

– Tai atpažinti kompleksus savyje svarbu, nes žinodami juos galime pamodeliuoti savo ateitį?

– Galime. Žinodami ir suprasdami galime keisti savo dabartį ir automatiškai užsitikrinti šviesesnį rytojų. Keičiasi elgesys, mąstymo būdas, jei suprantame, kodėl mes taip mąstome, darome tas pačias klaidas, nuolat įkliūvame į spąstus, kuriuos patys sau sudarome. Tai labai naudinga – žinoti savo kompleksus.

Žinoma, žmogui, kuris neturi specialaus psichologinio ar psichoterapinio išsilavinimo, sudėtinga atpažinti visus niuansus. Paprastam žmogui atpažinti kartais būna ne taip ir lengva.

– Bet savo praktikoje išgirstate žmonių pasisakymų – tam tikros frazės jums nuskamba kaip raudonos lemputės. Ką žmonės dažniausiai sako, kad užsidega raudona lempelė, jog reikės padirbėti su vienokiu ar kitokiu kompleksu?

– Nėra taip, kad jos būtų vienodos. Aišku, yra savotiškų žymiklių. Pavyzdžiui, jeigu žmogus labai dažnai kartoja kažką panašaus į tokį teiginį, kaip „aš kažko nevertas“ – gero darbo, meilės, pagarbos, tokio atlyginimo, čia užkoduotas kompleksas, kurį vadiname menkavertiškumo kompleksu. Žmogus nuvertina save ir tada terapijos metu bandau užginčyti: ar tikrai tu esi nevertas to ir ano? Tai vienas iš dažnesnių ženklų, kad žmogus turi menkavertiškumo kompleksą.

Štai sėdi išvaizdi mergina ir pasakoja, kad turi penktus santykius su vyru ir visada ta pati bėda – jis smurtauja. Kodėl ji vis lipa ant to paties grėblio? Tai gali būti Elektros kompleksas.

Dar yra tokių raudonų lempučių, kaip kai žmogus sako: aš bijau ką nors nuvilti. Čia – dar vienas specifinis kompleksas. Tai koduoja, kad žmogui pernelyg svarbi kažkieno kito nuomonė. Ir tai yra kompleksas. Labai dažnas ženklas – nežodinis, kai žmogus pasakoja savo gyvenimo istoriją. Štai sėdi išvaizdi mergina ir pasakoja, kad turi penktus santykius su vyru ir visada ta pati bėda – jis smurtauja. Atrodo, visi vyrai jos gyvenime skirtingi, tačiau problema ta pati. Klausimas – kodėl ji vis lipa ant to paties grėblio? Čia vėl užkoduotas kompleksas. Tai gali būti Elektros kompleksas.

Vienas žinomiausių moksliniame kontekste kompleksų yra Edipo kompleksas – tai kai berniukai turi ypatingą ryšį su mama, meilės ryšį, tik ne intymios. Tai labai stiprus psichologinis prieraišumas. Jei Edipo kompleksas neįveiktas, berniukai ieško sau antros pusės, panašios į mamą. Aplenkti Edipo komplekso neįmanoma – tai psichologinis dėsnis, būtinas žmogaus psichologinės raidos etape. Jis būna nuo maždaug 3,5 iki 4,5–5 metukų, kai berniukas be galo myli savo mamą, yra lipšnus, lipa, bučiuoja į visas įmanomas vietas, vos ne žada ją vesti.

Moteriškas to ekvivalentas – Elektros kompleksas, kai mergaitė lygiai taip pat yra orientuota į savo tėtį. Jei tas kompleksas neįveiktas, ji visą likusį gyvenimą ieško vyriškio arba panašaus į savo tėtį, arba kardinaliai priešingos personos, jei santykis buvo prastas. Tas kompleksas tampa toks gajus, kad moteris sako: aš protu suprantu, kad renkuosi smurtautoją arba alfonsą, bet nieko negaliu padaryti. Ji sako: mane tokie žmonės traukia ir aš nieko negaliu su savimi padaryti. Tas „nieko negaliu su savimi padaryti“ ir rodo, kad yra gajus Elektros kompleksas.

– Jei matai, kad kitas žmogus tokiu atveju sau griauna gyvenimą, kaip elgtis?

– Sunku pasakyti, kaip elgtis kiekvienoje konkrečioje situacijoje, kai matai žmogų, kuris griauna savo gyvenimą. Tau plyšta širdis, tu nori padėti, bet tavęs neklauso. Kitam žmogui iš išorės, kad ir labai mylinčiam, labai sunku kovoti ar išguiti tuos kompleksus. Kaip minėjau – jie neatsiranda per vieną dieną, tai labai rimtas psichologinis darinys, jo šaknys labai gilios. Todėl padėti tik žodžiais arba geruoju, arba bloguoju, deja, arba labai labai sunku, arba neįmanoma.

Aš asmeniškai žmogaus be komplekso nemačiau. Tik klausimas, koks tas kompleksas ir kiek jis gajus.

Todėl jei matome, kad žmogus apsėstas savo komplekso, nuolat kartoja tas pačias gyvenimo klaidas, galime daryti tik du dalykus: priimti jį ir apgaubti savo meile, rūpesčiu, suteikti tiek paramos, kiek tam žmogui reikia, neatstumti, nesusipriešinti vien dėl to, kad jis daro ne taip, kaip mes norėtume, arba galime labai geranoriškai, po truputį, labai subtiliai ir atsargiai pasakyti, kad galbūt tau reikėtų pasikonsultuoti su psichologu. Nes jei tu pats nesusitvarkai, tai labai didelė tikimybė, kad yra gilesnių problemų. Antras patarimas veikia tik tuo atveju, jei žmogus dieną gyvena normaliai, o naktimis verkia, – kai jis supranta, kad jo gyvenimas juda ne ta linkme, kuria jis norėjo, mato, kad kažkas ne taip.

– Andriau, kaip mes vieni kitus veikiame savo kompleksais? Ar tokios kovos vyksta dažnai?

– Taip, bendradarbiaujant, bendraujant, gyvenant, nes visi turime kompleksų, kalbu apie sveikus suaugusius žmones.

– Visi? Tarsi iš folkloro atėję, kad kompleksuoji tik tuo atveju, jei savimi nepasitiki, o šiaip – tiek tų kompleksų.

– Taip, bet tai yra folkloras. Žvelgdamas giliau, o aš kompleksus tyrinėjau ne vienus metus, tikrai galiu pasakyti – aš asmeniškai žmogaus be komplekso nemačiau. Tik klausimas, koks tas kompleksas ir kiek jis gajus.

Žinoma, sąveikauja du žmonės, sakykime, tėvai, sutuoktiniai, partneriai, draugai, vaikai – dvi asmenybės, kurių kiekviena turi savo kompleksą. Įtaka būna labai dramatiška, tačiau būna ir atvirkščiai, kai du žmonės turi maždaug vienodą kompleksą, sakykime, abu turi kompleksą dėl išvaizdos, pavyzdžiui, didelės nosies. Jūsų didelė nosis ir mano didelė nosis, mes abu kompleksuojame. Op – ir atsistojame ant vienos bangos. Mes puikiai vienas kitą suprantame. Kompleksai leidžia sąveikauti ir teigiamai, bet ir neigiamai.

Kompleksai santykiuose gali būti ir labai dramatiški. Pavyzdžiui, vienas šiuolaikiško vyro kompleksų – infantilumas, kai panirstama į kompiuterinius žaidimus. Jis išgyvena vaikystės pojūtį – žaidžia tuos žaidimus manydamas, kad tiesiog gražiai leidžia laiką, o iš tikrųjų tai aktyvus jo vaikiškumo kompleksas. Ką tada daryti antrajai pusei? Čia prasideda dramos. Ji nori, kad jos sutuoktinis ar antroji pusė atliktų kažkokias paprasčiausias buitines užduotis ar tiesiog pabūtų kartu, o tas vis įnirsta į tuos žaidimus. Tada atsiranda dramų iki skyrybų, muštynių psichologine prasme. Tad kompleksai sąveikauja – jie gali kišti koją ar atvesti prie vienos bangos.

Visas pokalbis – spalio 4 d. laidos „Čia ir dabar“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt