Gyvenimas

2021.09.27 21:02

Išvien einančios neigiamos emocijos ir širdies ligos: piktiems žmonėms – dukart didesnė infarkto tikimybė

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.09.27 21:02

Lėtinis stresas gali pakenkti daug labiau negu staigus sukrečiantis įvykis – patiriančius ilgalaikį stresą širdies ligos parklupdo penkiskart dažniau. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ profesorė Jurgita Plisienė sako, kad širdis gali sunegaluoti ir dėl kitų neigiamų emocijų, pavyzdžiui, depresijos, pykčio ir priešiškumo, net vienatvės, kai nėra su kuo pasidalyti išgyvenimais ir emocijos kaupiasi.

Išlaikyti balansą tarp emocijų ir širdies ligų nėra lengva. Tyrimai parodė, kad psichikos ir širdies ligos – artimos giminaitės, o blogiausia tai, kad turint vieną kur kas lengviau įsitaisyti ir antrą. Kodėl širdies ligomis susirgę pacientai varsto psichiatrų kabinetų duris ir kodėl psichiatrai, gydantys pacientus, neretai juos siunčia pas kardiologus?

Mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje rodiklis – triskart didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Kasmet nuo jų miršta daugiau nei 20 tūkst. Lietuvos gyventojų. Tyrimai rodo, kad širdies ligos ir emocinė sveikata glaudžiai susijusios. Stresas sukelia fizinius pojūčius: sustiprėja kvėpavimas, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, pakyla kraujospūdis.

Statistika byloja, kad tie, kurie patiria ilgalaikį dvasinį stresą, 5–6 kartus dažniau miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Specialistai sako, kad dažnas ir atvirkštinis variantas: sutrikus širdies veiklai žmonės patiria nerimą ir baimę, kitų emocinių sunkumų, kai tenka prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, pavyzdžiui, po infarkto. Kardiologai ir psichologai sunerimę: per mažai rūpinamės emocine higiena, kuri labai stipriai veikia mūsų fizinę sveikatą.

Ką daryti, kad mūsų gyvenimas turėtų kuo mažiau neigiamos įtakos širdies veiklai ir kaip palaikyti gyvenimo kokybę susirgus širdies ir kraujagyslių ligomis?

Emocijos ir širdis – tarsi dviejų krypčių eismas. Tad kalbant apie širdį ir emocijas klausimas toks pat filosofinis, kaip kas atsirado pirma: višta ar kiaušinis?

Emocijų ir širdies darbo ryšys: pravėrus psichiatro duris, gali tekti apsilankyti ir pas kardiologą

„Kažkodėl žmonės sako: jeigu myli, tai iš visos širdies. Kas yra meilė? Emocijos. Kas yra širdis? Anatominis dalykas. Kažkodėl meilės objekto nepriskiria kitiems organams. Ką mes bejaustume – nuo begalinio džiaugsmo iki liūdesio, pagalvokime, kaip reaguoja širdis.

Patyrę begalinį džiaugsmą jaučia širdaplakį, išsipučia ir plaučiai. Tai yra džiaugsmo reakcija. Liūdesys, nusivylimas – pečiai susitraukia, krūtinė užsispaudžia, oro mažai, ima spausti širdį, teigiama apie sunkumo jausmą už krūtinkaulio. Kas tas emocijas sukelia? Išoriniai veiksniai, mūsų emocijos yra reakcija“, – pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos klinikos vadovė prof. dr. Virginija Adomaitienė.

Moterys, kurios ilgus metus rūpinosi savo neįgaliais sutuoktiniais, nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirdavo daug dažniau.

J. Plisienė

Ji patvirtina, kad ir pati kartais pacientus siunčia pas kardiologus, ir į jos kabinetą atvyksta pacientų tiesiai iš kardiologų.

„Jeigu ilgiau užsitęsia nerimas, nusivylimas, kitos neigiamos emocijos, kurios destruktyviai veikia organizmą, galų gale kyla arterinis kraujospūdis, žmogus pasimatuoja ir sako: daktare, man kyla kraujospūdis ar trinka širdies ritmas. Ką mes darome? Turime objektyvizuoti, siunčiame pas kardiologą“, – teigia laidos viešnia.

J. Plisienė tikina, jog kardiologai elgiasi panašiai: jeigu mato, kad nėra jokios struktūrinės širdies ligos, jokių širdies problemų, o pacientas skundžiasi dažnu širdies plakimu, nepaaiškinamais skausmais krūtinėje, siunčia tokį ligonį pas kolegas, kad būtų įvertintas jo emocijų, depresijos lygis ir kitos reakcijos.

Dažniausiai širdies problemų sukelia tokios emocijos ir būsenos, kaip stresas, depresija, priešiškumas ir pyktis, vienatvė.

Emocijos, kurios labiausiai kenkia širdžiai

– Stresas

– Depresija

– Priešiškumas ir pyktis

– Socialinė atskirtis

Anot J. Plisienės, ilgalaikis stresas gali padidinti kraujospūdį, suaktyvinti ir pakeisti kraujo krešėjimo rodiklius, skatinti uždegimo ir aterosklerozės vystymąsi. Tyrimai parodė, kad lėtinis stresas gali pakenkti daug labiau negu staigus sukrečiantis įvykis.

Ilgalaikis stresas gali:

– Padidinti kraujospūdį

– Suaktyvinti kraujo krešėjimą bei uždegimus

– Skatinti aterosklerozės vystymąsi

„Ar galėtumėte patikėti, kad moterys, kurios ilgus metus rūpinosi savo neįgaliais sutuoktiniais, nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirdavo daug dažniau? O dabar per pandemiją atlikti tyrimai parodė, kad net 4 kartus išaugo stresinės kardiomiopatijos sergančių žmonių skaičius“, – atskleidžia laidos vedėja.

Stresas savaime nėra nei blogai, nei gerai, be streso mes tiesiog negalime gyventi. Tačiau stresą ir suprantame, ir jaučiame skirtingai.

„Vienas pasakys: ką darome, kaip sprendžiame situaciją? Kitas sakys: man sustojo širdis, aptirpo visas kūnas, ištuštėjo galva, atsirado panika vos ne su mirties baime, nes tai – didžiulis stresas. Stresogeninė situacija, ko gero, priklauso nuo mūsų organizmo reakcijos, ką mums reiškia ta situacija.

Trumpalaikis stresas nėra toks pavojingas. Jeigu reakcija staiga prasidėjo ir staiga baigėsi, ji gali tapti varomąja jėga kažką daryti, kažką galvoti, bet jeigu aš suvokiu situaciją kaip užsitęsusį stresą, projektuodama ateitį nematau ateities, – nieko gero. Kokią aš turiu emociją? Beviltiškumą, aš prarandu viltį – tai griaunanti emocija. Vadinasi, patiriu lėtinį stresą“, – pasakoja V. Adomaitienė.

Pasak jos, nuo požiūrio priklausančios emocijos turi didelę griaunamąją jėgą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimas, nežinia, laukimas ir kitos panašios emocijos susijusios ne tik su cholesterolio sankaupomis kraujagyslėse, širdies rimto paroksizmais, bet net pagreitina miokardo infarkto išsivystymą ir pesimistiškai nuteikia kalbant apie gydymo rezultatus.

„Nerimą patiriantis žmogus dažniausiai nesilaiko ir gydymo režimo. Formuojasi sveikatai priešiškas elgesys: kam man to reikia, kas iš to? Tokios emocijos nepadeda sveikti patyrus kokią nors sunkią ūmią ar lėtinę kardiologinę ligą“, – pažymi psichiatrė.

Dar viena būsena, kuri labai svarbi kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligas, tai depresija. Depresija maždaug dvigubai padidina riziką susirgti vainikinių arterijų – išemine širdies – liga. Maža to, žmonės, kurie serga širdies ligomis, tris kartus dažniau serga depresija, vienam iš penkių išgyvenusių infarktą išsivysto depresija.

Paklausta, ar į psichiatrę žmonės, susirgę širdies ligomis, kreipiasi dažnai, V. Adomaitienė sako: „Galėtų kreiptis ir dažniau, galėtų dažniau ir kardiologai nukreipti, nes kai nukreipia, jau būna pažengusi depresija, kartais – net sunki. Tada derinti psichotropus ir kardiologinius vaistus – daug sudėtingiau.“

Žmonėms, kurie yra pikti, paniurę, priešiškai nusiteikę visais atžvilgiais, tikimybė patirti infarktą ir susirgti kitomis širdies ligomis yra 2–3 kartus didesnė.

J. Plisienė

Viena reikšmingiausių emocijų, tikrai labai kenkianti žmogui, yra pyktis ir priešiškumas. „Žmonėms, kurie yra pikti, paniurę, priešiškai nusiteikę visais atžvilgiais, tikimybė patirti infarktą ir susirgti kitomis širdies ligomis yra 2–3 kartus didesnė“, – perspėja J. Plisienė.

Pasak laidos viešnios, pyktis taip pat rodo tam tikrą disbalansą arba smegenų veiklos sutrikimą. Tai gali būti ir asmenybės bruožas, bet pyktis dažnai susijęs su menku savęs vertinimu ir savotišku noru, kad kiti žmogų pripažintų, įvertintų.

„Dažnai tai neįvardijamas pyktis ant savęs, kad aš kažko nepadariau, kažko nesugebėjau, kažko neatlikau, bet pyktį daug lengviau projektuoti į kažką. Bet kuriuo atveju tai darnos su savimi stoka. Sutvarkius tą balansą, žmogaus sąmonę ir pasąmonę pyktis praeis“, – tvirtina psichiatrė.

Taip pat negalima pamiršti atskirties, vienatvės, kas irgi labai kenkia širdies ir kraujagyslių sistemai. Nustatyta, kad žmonės, kurie gyvena vieni, daug dažniau patiria infarktą arba miršta staigia mirtimi. Socialinė atskirtis tiesiogiai žaloja širdį. Kaip vienišumas veikia emocijas? Negalėjimas išreikšti emocijų, kontakto trūkumas – su tuo susiduria tie, kurie gyvena vieni. Tada kaupiasi įtampa, kuri ilgainiui virsta lėtiniu nerimu: kas bus toliau?

„Žmonės savotiškai budi, laukia ir tikrai ne gėrio. Na, o dažniausiai ko laukiame, tą ir turime: ar infarktą, ar lėtinę ligą. Tai tiesiog ateina savaime. Bet vienatvė irgi priklauso nuo žmogaus“, – mano V. Adomaitienė.

Kaip elgtis, kad kuo daugiau emocijų būtų teigiamos, kad gyvenime vyrautų optimizmas? Psichiatrė kreipia žvilgsnį į kiekvieną: reikia pradėti nuo savęs.

„Ką aš padarau dėl savęs, kad man būtų malonu, kad man būtų gera, kad aš save mylėčiau? Reikia pradėti nuo meilės sau, ne egoistinės, bet nuo pagarbos, meilės sau, savo nuomonei, švarių minčių, paklausti savęs, ką aš jaučiu tai darydamas? Jeigu mano savijauta yra man priimtina – pirmyn, vadinasi, aš teisingame kelyje, vadinasi, šalia manęs bus malonu kitam būti, galėsiu dalintis ta emocija su kitais.

Galbūt mano teigiama emocija paveiks kitą žmogų, jis nustebs ir sakys: jūs tikrai taip manote? Žiūrėkite, jis jau šypsosi. Taip prasideda grandininė reakcija, sniego gniūžtės principas. Manau, tikrai galime rasti sąlyčio taškų būtent per teigiamas emocijas, tuo pačiu apsaugoti savo anatominius organus, širdį nuo minėtų problemų. Optimizmas visada yra geras pagalbininkas“, – mintimis dalijasi V. Adomaitienė.

J. Plisienė priduria: reguliari fizinė veikla, sveikatai palankus maistas, aktyvus socialinis gyvenimas padės būti ir geresnės nuotaikos, ir išvengti sunkių ligų.

Plačiau – rugsėjo 11 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Emocijų ir širdies darbo ryšys: pravėrus psichiatro duris, gali tekti apsilankyti ir pas kardiologą
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt