Gyvenimas

2021.09.22 19:12

Net ir nesunkiai COVID-19 sirgę pacientai neapsaugoti nuo negrįžtamų kai kurių organų pakitimų

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.09.22 19:12

Persirgus COVID-19 akivaizdžiausia – plaučių pažaida, nes virusas pirmiausia pažeidžia plaučius. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 6 proc. persirgusių išsivysto plaučių fibrozė, vadinasi – negrįžtami pakitimai. Tačiau, pasak LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjos prof. Jurgitos Plisienės, neatitaisomai pažeisti gali būti ir kiti gyvybiškai svarbūs organai, kaip smegenys ir širdis.

Iki šiol kasdien mus pasiekia nauja informacija apie koronavirusą. Galbūt ne viską įmanoma suspėti sekti, bet itin svarbu išgirsti keletą medikų perspėjimų, susijusių su naujausia informacija apie COVID-19 ligą.

Tyrimai rodo, kad net jeigu sirgote lengviausia koronaviruso forma, tai dar nereiškia, kad lengvai praslydote. Gali būti, kad neatitaisoma žala padaryta trims svarbiausiems jūsų organams: širdžiai, smegenims ir plaučiams.

„Koronavirusu sirgo apie 300 tūkstančių lietuvių. Remiantis įvairiais šaltiniais, nuo 10 iki 80 proc. jų pasveikę susidūrė su pokovidiniu sindromu. Tikrai girdėjote apie simptomus, kuriuos žmonės jaučia praėjus mėnesiams po ligos. Sirgusio žmogaus plaučiai rentgeno nuotraukoje atrodo taip blogai lyg rūkančiojo. Ir tai – ne apie sunkius COVID-19 atvejus, o apie pačius lengviausius ar net besimptomius“, – kalba J. Plisienė.

Daugybė žmonių vis dar negali grįžti į normalų gyvenimo ritmą. Jie jaučia varginančius simptomus nuo smegenų rūko iki širdies ir plaučių negalavimų. Medikai baiminasi, kad net po pandemijos koronaviruso šešėlis vysis mus dar metų metus. Ką reikia žinoti apie paslaptingąjį pokovidinį sindromą?

Klauskite daktaro. COVID-19 organus gali pažeisti negrįžtamai ir koks orų poveikis sveikatai?

Šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė sako, kad 80 proc. bet kokia COVID-19 forma persirgusių lietuvių praėjus 6 mėnesiams nuo diagnozės nustatymo jaučia bent vieną pokovidinį simptomą. Koronavirusas pažeidžia tris pagrindinius mūsų organus: smegenis, plaučius ir širdį. Deja, pokovidinis sindromas gali turėti rimtesnių pasekmių, nei manyta.

Pokovidinio sindromo pasekmės

1. Smegenims

„Net 56 proc. lieka galvos skausmai, smegenų rūkas, žmogus negali koncentruoti ir išlaikyti dėmesio, sutrinka atmintis. Gali atsirasti visokiausių neuropsichiatrinių simptomų, tai yra emocijų, miego, nerimo sutrikimai ir t. t.“, – pasakoja R. Maciulevičienė.

Uoslės ir skonio netekimas rodo, kad virusas pažeidė periferinę nervų sistemą. Koronavirusinė infekcija organizme sukelia tam tikrą situaciją, kada padidėja kraujo krešumas, arba krešulių susidarymo tikimybė. Negana to, šitai infekcijai būdinga mikrokoaguliacinė būklė, kada užsikemša pačios smulkiausios kraujagyslės, kurių viena iš funkcijų – pačius smulkiausius nervus aprūpinti maisto medžiagomis ir deguonimi.

„Galimas daiktas, kad kaip tik dėl to dalis to nervo skaidulų ir numiršta, nes jis tam tikrą laiką buvo nemaitinamas arba maitinamas blogai, gavo per mažai deguonies“, – kalba šeimos gydytoja.

Dėl hiperimuninės būklės kaip reakcija į koronavirusinę infekciją išsiskiria medžiagos, vadinamos citokinais, kurie tiesiogiai pažeidžia kraujagyslių endotelio ląsteles. Tai kraujagyslių vidinio sluoksnio ląstelės. Dėl kraujagyslėse susidariusio uždegimo taip pat nemaitinamas tam tikras organas.

Be minėtų simptomų, persirgus COVID-19 liga gali kamuoti tiesiog nuovargis. Pokovidinis sindromas gali tęstis trumpai, nuo 4 iki 12 savaičių, bet gali būti ir ilgas, trukti ilgiau negu 3 mėnesius. Deja, R. Maciulevičienė sako, kad tai gali tęstis mėnesių mėnesius, dar nežinoma, kiek ilgai tai gali tęstis.

Liekamieji reiškiniai išlieka kur kas ilgiau tam, kuriam jau buvo plaučių oringumo sumažėjimas.

R. Maciulevičienė

Kaip greičiau atstatyti savo smegenų funkciją? „Buvimas gryname ore, fizinis aktyvumas. Visi žalingi įpročiai turi būti atidėti į šalį geresniems laikams, nes nereikia dar papildomai „daužyti“ tos nervų sistemos“, – pataria laidos viešnia.

2. Širdžiai

Kitas labai svarbus organas, kurį gali pažeisti koronavirusas, yra širdis. Virusui patekus į organizmą jis pereina į gynybinį režimą, įvyksta imuninės sistemos reakcija ir uždegimų procesas, kuris gali pažeisti net ir sveikus organus, taip pat ir širdį.

Ima vystytis miokarditas – širdies raumenų uždegimas. Be to, širdyje yra tam tikrų receptorių AC2, kuriuos virusas atakuoja prieš patekdamas į ląstelę ir taip tiesiogiai gali pažeisti širdies ląsteles. Širdis ima plakti greičiau, dėl toksinio poveikio nusilpsta širdies raumuo, ima vystytis širdies nepakankamumas, kuris apsunkina ir taip viruso pažeistų plaučių darbą. Ima kauptis skysčiai ir darosi dar sunkiau kvėpuoti.

Koronavirusas gali pažeisti vidines kraujagyslių, arterijų ir venų sieneles ir sukelti kraujagyslių uždegimą, pažeisti smulkiąsias kraujagysles ir paskatinti trombų formavimąsi, kurie kartu su krauju gali nukeliauti į kitus organus ir sukelti trombozes. Tyrimai rodo, kad širdies pažaida galima ketvirtadaliui žmonių, sirgusių COVID-19. Aišku ir tai, kad net ir nesunkiai šia liga sirgę pacientai neapsaugoti nuo įvairių širdies sutrikimų.

Kokie simptomai po COVID-19 leidžia įtarti, kad gali būti problemų su širdimi? Anot R. Maciulevičienės, dažniausiai skundžiamasi tiesiog nuovargiu ir silpnumu, labai dažnai tai gali būti širdies permušimai ir tachikardija. Apie tai gali skelbti ir kojų tinimas, negalėjimas sukaupti ir koncentruoti dėmesio, labai dažnai tokiu atveju patiriamos nerimo ir panikos atakos, kas sukelia dažną širdies susitraukimą.

3. Plaučiams

Turbūt akivaizdžiausia – plaučių pažaida, nes virusas pirmiausia pažeidžia plaučius. Pirmoji išsivystanti komplikacija – plaučių uždegimas. Šeimos gydytoja sako, kad pneumonijai būdingi pakitimai išlieka labai ilgai.

„Atlikę kompiuterinę tomografiją praėjus trims, kartais net šešiems mėnesiams mes dar matome liekamuosius reiškinius. Įvairių tyrimų duomenimis, apie 6 proc. persirgusių išsivysto plaučių fibrozė, vadinasi – negrįžtami pakitimai. Jeigu žmogaus plaučiai jau yra pažeisti dėl rūkymo, jo plaučiai daug lengviau pažeidžiami sergant COVID-19 liga. Liekamieji reiškiniai išlieka kur kas ilgiau tam, kuriam jau buvo plaučių oringumo sumažėjimas“, – perspėja laidos viešnia.

Pokovidinio sindromo sunkumas koreliuoja su paties ūmaus periodo sunkumu.

R. Maciulevičienė

Įprastai jau po mėnesio juntamas žymus plaučių funkcijos pagerėjimas, per tris mėnesius plaučiai atsistato absoliučiai daugumai žmonių bent jau tiek, kad jis galėtų normaliai funkcionuoti, tačiau daliai žmonių lieka papildomo deguonies poreikis visą laiką.

R. Maciulevičienė teigia, jog esame labiausiai pasistūmėję su kvėpavimo sistemos reabilitacija. Gali būti skiriamas sanatorinis gydymas, reabilitologai išmoko, kokius konkrečius kvėpavimo pratimus taikyti tokiems pacientams, kad jie greičiau atsistatytų.

Kad būtumėte nukreiptas reabilitacijai, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, tačiau kai ką galite išbandyti ir namuose, kad plaučiai lengviau atsistatytų.

„Tai burbulų, balionų pūtimas. Tai yra tie universalūs metodai, kuriuos kiekvienas žmogus ir pats gali išbandyti. Blogiausia, ką žmogus gali padaryti, tai sėdėti kambaryje užvėręs visus langus ir kvėpuoti pridvisusiu kambario oru“, – atkreipia dėmesį pašnekovė.

Išeikite į mišką, pasivaikščiokite, pagal galimybes būkite fiziškai aktyvūs, kad jūsų kvėpavimo aparatas atsistatytų greičiau.

Nemažai žmonių mano: koks skirtumas, aš pasiskiepijęs ar ne, jei vis tiek sirgsiu. Skiepai 100 proc. neapsaugo nuo susirgimo, tačiau apsaugo nuo sunkių, gyvybei pavojingų būklių, patikina R. Maciulevičienė.

„Pasiskiepiję vienareikšmiškai serga lengviau. Ar pokovidinis sindromas labiau išreikštas būna tiems, kurie nesiskiepijo? Manau, kad taip, todėl kad vis dėlto pokovidinio sindromo sunkumas koreliuoja su paties ūmaus periodo sunkumu. Tie žmonės, kurie buvo hospitalizuoti, ventiliuojami, patekę į intensyvios terapijos skyrių, atsistatinėja ilgiau ir sunkiau negu tie, kurie prasirgo lengva forma. Nors pabrėžiame, kad pokovidinis sindromas gali išsivystyti ir tam, kuris sirgo santykinai labai lengvai, vis dėlto, jeigu skiepai apsaugo nuo itin sunkių formų, jie apsaugo ir nuo itin sunkaus pokovidinio sindromo“, – aiškina ji.

Plačiau – rugsėjo 4 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Klauskite daktaro. COVID-19 organus gali pažeisti negrįžtamai ir koks orų poveikis sveikatai?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt