Gyvenimas

2021.09.22 07:56

Grybų ir miško specialistai – iki kada sezonas truks šiemet, ką rinksime kitąmet ir apie grybus imigrantus

Gintarė Micevičiūtė, LRT.lt2021.09.22 07:56

Ne toks dosnus kaip pernai, bet kas ieškojo, tas rado – taip galima apibūdinti šių metų grybų sezoną. Patyrę grybų ir miško specialistai pasakoja ne tik apie dažniausiai aptinkamus, bet ir apie itin retus grybus ir prognozuoja, ko tikėtis kitąmet.

Plokščių girininkijos girininko pavaduotojas Audrius Martinkevičius labiausiai domisi retais grybais. Jo nuotraukų kolekcijoje – ir itin reti baravykai, ir įdomiausių formų grybai.

„Grybauju dažniausiai su fotoaparatu, o ne pintinėn. Lietuvoje auga virš 6 tūkst. grybų rūšių, todėl norint pažinti bent nedidelę dalį jų tikrai yra ką veikti. Pagrindinį dėmesį skiriu retiems ir saugotiniems grybams, nes norint išsaugoti pirmiausia reikia žinoti ir pažinoti, ką saugoti“, – portalui LRT.lt sako A. Martinkevičius.

Šiemet jį nustebino rasti kartieji baravykai, tiesa, teko gerokai paplušėti, kol įsitikino, kad rasti grybai – būtent ta į raudonąją knygą įtraukta rūšis.

„Nedideliame plotelyje augo net 17 vaisiakūnių, tad teko vieną aukoti tam, kad padaręs išilginį grybo pjūvį įsitikinčiau, jog identifikavau teisingai. Įdomiausia, kad šių retų grybų pirmą kartą radau savo girininkijos sodelyje tarp obelų, ąžuolų ir liepų. Kartais nustatant grybo rūšį vien vizualinių požymių neužtenka, reikia uostyti, ragauti ir t. t. Pavyzdžiui, gelsvarudis pievagrybis turi gana stiprų anyžių kvapą“, – pasakoja A. Martinkevičius.

Kaip vieną reikšmingiausių rastų grybų A. Martinkevičius įvardija šakotąją skylėtbudę, kitaip – šakotąjį sėdį. A. Martinkevičiaus ir kolegų pastangomis siekiant išsaugoti šio labai reto grybo radavietę tame sklype, kur jis aptiktas, buvo atsisakyta kirsti mišką.

Kasmet miškuose vyrauja tam tikros mados. Šiemet kai kurie atrado skėtines žvynabudes – socialiniuose tinkluose paplito ne tik šių grybų nuotraukos, bet ir ruošimo receptai, klausimai, kaip nesupainoti jų su nuodingais miško giminaičiais.

„Internetas jau senokai tapo neatskiriama mūsų gyvenimo dalimi, informacijos šaltiniu, žmonės daugiau domisi, sužino, susipažįsta su naujomis rūšimis. Manau, kitais metais miško karbonadu vadinamą skėtinę žvynabudę pakeis kita mažiau plačiajai visuomenei pažįstama grybų rūšis, kuri bus ant bangos, pavyzdžiui, valgomoji geltonpintė, didysis kukurdvelkis. Juk didžioji dalis mūsų grybų yra valgomi, tik mes jų nenaudojame maistui. Iš principo būtų galima grybauti maistui beveik ištisus metus“, – teigia A. Martinkevičius.

Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasperavičius pažymi, kad keičiasi ir Lietuvos grybų įvairovė. Pavyzdžiui, raudongalviai baravykūnai, dar vadinami balsevičiukais, kadaise augo tik vienoje vietoje Kuršių nerijoje, o dabar jų galima rasti ir Dzūkijoje. Šį grybą galima vadinti imigrantu iš Amerikos, mat prieš išdygdamas Lietuvoje augo rytinėje Šiaurės Amerikos pakrantėje – nuo Kanados iki JAV pietų.

„Prieš kelis dešimtmečius jį rado Viktoras Balsevičius netoli Alksnynės posto, kur mokame ekologinį mokestį. Jo vardu grybas ir vadinamas. Tai buvo sovietinės eros pabaigoje, ekonominių ryšių su JAV buvo, o ir šiaip laivai atplaukdavo į Klaipėdos uostą, matyt, konteinerius gabenant vėjas grybo sporų ir atpūtė. Teorija, kad šį grybą atnešė paukščiai, neįtikina, nes tokių paukščių, kurie tiesiai iš Amerikos į Lietuvą skraido, nėra“, – paaiškino J. Kasperavičius.

Pakankamai prisitaikęs, grybas ėmė sklisti į šiaurę ir pietus – į Smiltynę, Kaliningradą, o paskui peršoko į Šilutės rajoną, dabar jau randamas ir Dzūkijoje.

„Šis grybas pas mus pirmuosius Europoje atsirado. Dabar yra ir Latvijoje, Lenkijoje. Jis konkuruoja su senbuviais – tikriniu baravyku, ūmėde ir kitais. Jei imtų staigiai plisti, galėtų šias rūšis ir išstumti. Tiesa, kol kas to nepastebima“, – portalui LRT.lt sakė J. Kasperavičius.

Svarstydamas, iki kada šiemet truks grybavimo sezonas, J. Kasperavičius teigė, kad jei žiemą nesnigs, dar ilgai bus galima prisirinkti grybų bent tiek, kad pakaktų sriubai pagardinti.

„Nukris lapai beržų, drebulių, ąžuolų, nustos augti su tais medžiais susiję baravykai, lepšiai, raudonikiai. Jei žiema bus be sniego, pušynuose vieną kitą voveraitę bus galima rasti“, – sakė J. Kasperavičius.

Svarbiausia, pasak jo, nerinkti patižusių, gličių, pasikeitusios spalvos grybų – tokie gali būti pradėję irti po šalnų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt