Gyvenimas

2021.09.17 16:15

Marius Čepulis. Apie migraciją

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.09.17 16:15

Šiandien ši tema labai aktuali, o ateityje, žinant, kokios gali būti klimato šilimo pasekmės, turbūt bus viena svarbiausių žmonijos problemų. Čia jei kalbėsim apie dvikojus, kurie jau vos išlipę iš medžio neberado sau vietos. Bet man labiau patinka kalbėti apie kitus gyvūnus. Juolab, kad kiekvieną rudenį pasipila straipsniai apie kažkokias mistines žvėrių migracijas Lietuvoje. Tai apie viską nuo pradžių.

Gyvūnai pagal poreikį keliauti skirstomi į sėslius ir migrantus. Vieni jų išvis niekur judėti negali, nes tupi prilipę (na kokios jūrų gilės), kiti turi savo teritoriją ir juda tik joje (pavyzdžiui, šernai), treti tą teritoriją palieka ir ieško kitų, palankesnių sąlygų, taip vyksta plitimas dėl šiltėjančio klimato (maldininko atvejis), dar kiti nuolat keičia savo gyvenamą aplinką priklausomai nuo paros laiko (pavyzdžiui, masinė medūzų ir kitų vandens gyvių kelionė iš gilumos į paviršinius vandens sluoksnius), o dar kiti keliauja nuolat, dažnai tais pačiais maršrutais dėl sezonų kaitos arba nes ateina laikas daugintis.

Taigi, migracija – tai dažniausiai sezoninės gyvūnų kelionės santykinai dideliais atstumais ieškant palankesnių buveinių arba kelionė į/iš veisimosi vietų.

Kad paukščiai ir lašišos migruoja, žino visi. O ar išskrenda vabzdžiai į šiltus kraštus? Gal nebūtų galima taip sakyti, bet tarp šių gyvūnų yra didžių keliauninkų. Esama skėrių, kurie sugebėjo kaip Darius ir Girėnas kirsti Atlantą. Kasmet milijonai drugių monarchų iš Kanados lekia iki Meksikos, o viena laumžirgių rūšis keliauja iš Afrikos į Indiją (tiesa, mūsų laumžirgiai irgi mėgsta pakeliauti, tik ne tiek toli).

Besibaigiant pavasariui iš pietų Europos ir net Afrikos pas mus atklysta gražuoliai admirolai, o rudenį (dabar jų pilni sodai ant papuvusių obuolių) pas mus jie atskrenda iš šiaurės (žinoma, neskaitant čia užaugusių). Taip pat didis keliauninkas yra usninukas, prieš kelerius metus jie tiesiog buvo užplūdę mūsų šalį. Įdomu, kad drugiai didelius atstumus nuskrenda pakilę aukštai ir pasinaudoję oro srovėmis, ir migracijos metu pasikeičia net kelios kartos. T.y., paskridę truputį jie deda kiaušinius ir miršta, iš jų išsiritusios lervos paryja, virsta lėliukėmis ir vėl atsiradę suaugėliai toliau tęsia kelionę.

Apie žuvų migraciją prirašyta daugybė istorijų, tai smarkiai nesiplėsiu. Kaip tik šiuo metu lašišos ir šlakiai upėmis traukia į savo nerštavietes, kur raus lizdus, leis ikrelius, o po kiek laiko grįš į jūrą. Mūsiškių lašišų net kelios kartos gali sugrįžti į savo gimtą upę. Ramiojo vandenyno lašišos grįžta ir išneršusios žūva. Taip pat iš jūros į upes neršti (skirtingais metų laikais) plaukia ir nėgės, ir žiobriai, ir stintos. O ir kitos Kuršmarių žuvys (karšiai, starkiai, ešeriai) nuolat keliauja iš vienos telkinio vietos į kitą (kai kurios į jūrą ir atgal), tiek neršto metu, tiek žiemą.

Turbūt pati paslaptingiausia yra ungurių kelionė. Tai vienintelė mūsų žuvis, kuri neršti plaukia iš upių į jūrą. Mes žinom, kad ji kelionės metu nebesimaitina, kad nukeliauja 8000 km, žinom, kada palieka mūsų ežerus ir upelius, kada atsiranda Kuršmarėse, kada praplaukia Danijos sąsiaurį ir kad neršti plaukia kažkur į Sargaso jūrą. Tik net su visom dabartinėmis technologijom taip ir nematėm dar nė vieno natūralioj aplinkoj neršiančio ungurio.

Iš roplių ir varliagyvių didžiausios keliauninkės yra varlės. Ne, ne tos, kur ančių ar gandrų snapuose keliauja. Labiausiai pastebima yra pavasarinė pilkųjų rupūžių migracija iš žiemojimo vietų į pamėgtas nerštavietes. Jos kartais ir kelis kilometrus nukeliauja. Tik rupūžėms nepasisekė, nes jos dar ir vyrus turi ant kupros tįstis.

Paminėjus migraciją turbūt pirmas gyvūnas, apie kurį pagalvojat, yra sparnuotas dinozauras (paukštis). Ir būtent šiomis dienomis ji gan intensyviai vyksta. Paukščių rūšys, kurios negali rasti maisto žiemą, skrenda į pietus, o atšilus vėl grįžta atgal. Jau daug giesmininkų paliko mūsų šalį, gandrai jau Afrikoj varliauja, gervės, žąsys, tilvikai būriuojasi ir irgi pamažu keliauja. Nuolatinis paukščių srautas plūsta Baltijos priekrante ir Nerija bei palei Kuršių marias lekia toliau. Taip pat pamažu pradeda rodytis ir svečiai iš šiaurės, kurie pas mus ir praleis šaltąjį bei tamsųjį periodą.

Tai o ar mūsų žvėrys migruoja ir kas ta mistinė rudeninė migracija? Judriausias mūsų padaras turbūt yra vilkas – jį peni kojos, dėl to jis daug apkeliauja, bet tik savo teritorijoje. Vilkai, išmesti ar palikę savo gaują ieškodami geresnio gyvenimo, nuklysta ir toliau. Pavyzdžiui, į Lietuvą dažniau vilkai užsuka iš Latvijos nei iš Gudijos.

O kanopiniai žvėrys nuolat juda tarp mitybos ir dienojimo vietų. T.y., iš pamiškių, pievų, laukų į miškus. Šernai, stumbrai, elniai, stirnos, danieliai, briedžiai turi savo pamėgtas teritorijas ir niekur toli nekeliauja. Lietuvoje nevyksta masinė kanopinių migracija, kaip kokioj Afrikoj ar Kanadoj (karibu migracija). Taip, visada tarp mūsų žvėrių pasitaikys koks nuotykių mėgėjas, kuris ieškos palankesnių, geresnių plotų, kur mažesnė konkurencija ir daugiau laisvų partnerių poravimuisi.

Rugpjūčio galas-rugsėjis yra elnių, stumbrų ir briedžių rujos metas. Stumbrai dėl to galvos nesuka, tik patinas iš bandos konkurentus išmeta, o šie gali nublūdyti ir toliau (taip pas mus užsuka baltarusių ir lenkų stumbrai). Elniai turi savo mėgstamus miškus, į kuriuos patinai gali ir iš toliau atklysti merginų pasiieškoti. Briedžiai ir, žinoma, elniai šiuo metu tiesiog pasidaro aktyvesni, nes nu reikia lakstyti paskui mergas, dėl to gali dažniau išlėkti į kelius, todėl šiuo metu sutemus reikia būti ypač atidiems. Tiek tos migracijos. Tiesa, briedžiai pakeičia savo buveines ir iš šlapesnių teritorijų žiemą persikrausto į sausesnes. Bet tai irgi jokia ne migracija.

Iš žvėrių tikrieji migrantai yra šikšnosparniai. Kai kurios jų rūšys lieka žiemoti, o kitos net kelis šimtus kilometrų keliauja naktimis iki pamėgtų žiemaviečių Vakarų Europoj.

Tiek apie migrantus. Gražaus savaitgalio, o vėlai vakare nuvykit pasiklausyti elnių koncertų. Šiuo metu visi miškai nuo jų aidi.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt