Gyvenimas

2021.09.19 14:58

Dietologė – apie tai, kuo naudingi obuoliai, ar jie tikrai žadina apetitą ir ar tinka siekiant sulieknėti

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.09.19 14:58

Nors posakis, kad jei per dieną suvalgysite po obuolį, rečiau varstysite gydytojų kabinetų duris, nėra moksliškai pagrįstas, obuolių nauda neabejojama, sako gydytoja dietologė, – juose gausu vitaminų, skaidulinių ir kitų maistinių medžiagų, mažinančių lėtinių ligų riziką. Tiesa, kai kada kyla jausmas, kad obuoliai žadina apetitą. Visgi gydytoja ramina – vien nuo obuolių svoris neužaugs.

Saugo nuo lėtinių ligų ir aprūpina skaidulomis

„Obuolys per dieną – sveiką padaro kiekvieną“, – tik skambus posakis ar žodžiai, kuriuose yra tiesos? Anot Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, šis posakis pirmą kartą paminėtas dar prieš pusantro šimto metų, o atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad obuoliai išties naudingi sveikatai.

„Pirmą kartą šis iki šiol populiarus posakis paminėtas 1866 m. Velse. Verčiant pažodžiui, originaliai jis skambėjo taip: „Eidami miegoti suvalgykite obuolį ir taip neleisite gydytojui užsidirbti duonai“ (angl. Eat an apple on going to bed, and you`ll keep the doctor from earning his bread).

2015 m. viename iš mokslinių medicinos žurnalų buvo publikuota tyrimų, kuriais bandyta išsiaiškinti, ar tikrai kasdien suvalgant po obuolį mažėja vizitų pas gydytojus dažnis. Nors tyrimas šios patarlės nepatvirtino, jo rezultatai atskleidė, kad žmonės, kasdien suvalgantys bent vieną obuolį, vartoja mažiau receptinių vaistų“, – portalui LRT.lt sako gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Anot gydytojos, net 85 procentus obuolio masės sudaro vanduo. Likusi dalis – tai maistinės medžiagos, tarp kurių daugiausia angliavandenių ir sveikatai ypač svarbių skaidulų. Šviežiuose obuoliuose taip pat randamas reikšmingas kiekis vitaminų C, K, folio rūgšties, mineralinių medžiagų, iš jų daugiausia – kalio, vardija gydytoja dietologė.

„Obuolys nuo senų laikų simbolizuoja gerą sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą. Tiesa, publikacijose apie sveikatai palankią mitybą obuolys neretai vaizduojamas stereotipiškai, tarsi jis savaime būtų subalansuotos mitybos ir sveikatos garantas. Vis dėlto, selektyviai vertinant obuolių maistinę vertę, svarbu suprasti viso augalinės kilmės maisto svarbą mūsų sveikatai ir lėtinių ligų prevencijai.

Mokslinių tyrimų duomenys šiuo metu leidžia tvirtai teigti, kad visų vaisių ir uogų, daržovių ir ankštinių daržovių, mažai rafinuotų grūdinių kultūrų ir sėklų bei riešutų gausesnis vartojimas siejamas su geresne sveikata, retesnėmis lėtinėmis ligomis: II tipo cukriniu diabetu, nutukimu, onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt.“, – nurodo gydytoja E. Cikanavičiūtė.

Ar valgant vaisius auga svoris?

Augalinės kilmės maistas, įskaitant ir obuolius, pasižymi mažu energijos tankiu, t. y. jų tūris didelis, bet kaloringumas palyginti mažas. Taip yra todėl, kad pagrindinė vaisių sudaranti medžiaga yra vanduo. Dėl šios priežasties kalbos apie tai, jog valgant daug vaisių didėja rizika priaugti svorio, anot gydytojos dietologės, nėra teisingos.

„Nors neretai gausesnis vaisių vartojimas stereotipiškai siejamas su svorio didėjimu, moksliniai tyrimai to neįrodo. Negana to, paskutinio prieš metus publikuoto suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos įpročių ir jų pokyčių tendencijų tyrimo duomenimis, vaisių ir daržovių (šviežių, virtų, troškintų, keptų, raugintų ir pan.), išskyrus bulves, kasdien valgo tik kiek daugiau nei pusė (57,1 proc.) tyrimo dalyvių.

Kas ketvirtas respondentas atsakė, jog daržoves ir vaisius vartoja 3–5 kartus per savaitę, o kas šeštas – tik 1–2 kartus per savaitę. Todėl vertinama, kad Lietuvoje ne tik daržovių, bet ir vaisių vartojama nepakankamai“, – apibendrina gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Suvalgę tik ką nuo obels nuraškytą sultingą obuolį ne tik palepinsite gomurį, bet ir aprūpinsite organizmą naudingomis medžiagomis. Tačiau jeigu sodo neturite, ar verta valgyti pirktinius obuolius? Kaip teigia gydytoja dietologė, šiuolaikinėje žemės ūkio pramonėje naudojamos įvairios sintetinės trąšos, pesticidai, herbicidai, jų likučių randama ir vaisiuose. Vis dėlto net ir pirktinis obuolys duos daugiau naudos, nei pridarys žalos.

„Kaip žinia, cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkio ir maisto pramonėje yra griežtai reguliuojamas įvairių tarptautinių ir nacionalinių institucijų reglamentais, todėl šiuo metu neabejotinai sutariama, kad daržovių ir vaisių trūkumas yra ženkliai pavojingesnis mūsų sveikatai nei šioks toks kiekis su jais suvartotų cheminių medžiagų“, – pažymi gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Suvalgius streikuoja žarnynas? Pabandykite obuolį nulupti

Pagal Lietuvoje galiojančias sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijas, o taip pat ir pagal tarptautinių su sveikata susijusių organizacijų rekomendacijas, per dieną žmogui reikėtų suvalgyti apie 200 g (maždaug tiek sveria vienas didelis obuolys) šviežių vaisių arba uogų. Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad didžiausią naudą gausime rinkdamiesi kuo platesnį racioną ir valgydami kuo įvairesnius vaisius ir uogas.

Tiesa, kad ir kokie naudingi būtų obuoliai, kai kuriems žmonėms jų valgyti nerekomenduojama, įspėja gydytoja dietologė. „Švieži obuoliai nerekomenduojami žmonėms, kuriems diagnozuotas dirgliosios žarnos sindromas, kuriuos vargina pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai. Beje, kartais obuoliai gali būti laikinai nerekomenduojami po pilvo operacijų, susirgus ūmine žarnyno infekcija.

Obuoliai, kaip ir kiti vaisiai bei daržovės, turėtų būti valgomi labai nedideliais kiekiais ir tada, kai žmonėms dėl sunkių (pavyzdžiui, onkologinių) ligų diagnozuojamas mitybos nepakankamumas. Tokiu atveju juos riboti svarbu todėl, kad tiek vaisiai, tiek daržovės pasižymi mažu kalorijų tankiu ir savo sudėtyje neturi baltymų, kas itin svarbu siekiant suvaldyti svorio mažėjimą ir užkirsti kelią išsekimui.

Žinoma, obuolių nerekomenduojama valgyti ir tiems, kurie yra alergiški šiam vaisiui. Svarbu paminėti tai, kad obuolių toleravimas kartais pagerėja, kai jie nulupami ir termiškai apdorojami, todėl tai galėtų būti sprendimas tiems, kas nenori jų išbraukti iš mitybos raciono. Kita vertus, kartais ir tokiu būdu paruošti obuoliai gali būti sunkiai toleruojami“, – aiškina gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Kepti obuoliai – taip pat naudingi, saikingiau valgykite džiovintus

Nereikėtų baimintis dėl to, kad termiškai apdoroti obuoliai nebebus tokie naudingi kaip švieži. Nors termiškai apdorojant obuolius netenkama nedidelės dalies juose esančių vitaminų ir bioaktyviųjų medžiagų, anot gydytojos, kai kurios bioaktyviosios medžiagos kaip tik tada aktyvuojasi.

„Todėl termiškai apdoroti vaisiai, uogos, daržovės yra lygiavertiškai sveikatai palankūs produktai kaip ir švieži. Dėl šios priežasties į racioną turėtų būti įtraukiami tiek švieži, tiek termiškai apdoroti obuoliai ar kiti augaliniai produktai. Pažymėčiau, kad kur kas svarbiau atsižvelgti ne į paruošimo būdą, o į produktų sezoniškumą ir regioniškumą“, – sako gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Nuo seno paplitęs būdas, leidžiantis obuoliais mėgautis net ir giliausią žiemą, – obuolių džiovinimas. Vis dėlto, kramsnojant džiovintus obuolius, vertėtų nepamiršti saiko, įspėja gydytoja.

„Džiovinti obuoliai taip pat gali būti raciono dalimi, visgi nereikėtų apsigauti – jie savo sudėtyje nebeturi vandens, todėl suteikia silpnesnį sotumo jausmą, tačiau valgydami džiovintus obuolius gauname tokį patį angliavandenių ir cukrų kiekį. Beje, valgant džiovintus obuolius gali labiau pasireikšti su virškinimo sistema susiję simptomai: pilvo pūtimas, skausmas, tuštinimosi sutrikimai“, – aiškina gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Obuoliai žadina ar slopina apetitą?

Obuoliai neretai patenka į sveikiausių užkandžių sąrašus. Kalbama, jog jie – puikus užkandis siekiantiems atsikratyti svorio. Visgi kartais pasigirsta nuogąstavimų, kad, suvalgius obuolį, po akimirkos jaučiamas dar didesnis alkis. Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė pastebi, kad tai – labiau subjektyvu nei objektyvu, ir vieniems obuoliai gali sužadinti apetitą, o kitiems, priešingai, suteikti sotumą.

„Vertinant obuolio maistinę vertę galima teigti, kad dėl didelio juose esančio vandens kiekio, skaidulinių medžiagų ir angliavandenių obuoliai suteikia sotumą ir pilnumą. Kita vertus, žinoma, kad vaisiai ir uogos savo sudėtyje turi daugiau ar mažiau vitamino C. Iki šiol tikima, kad vitaminas C gerina apetitą.

Visgi klinikinių duomenų, kad vitaminas C būtų efektyvus apetito gerintojas, nėra. Todėl, mano nuomone, apetito padidėjimas valgant obuolius ar kitus vaisius bei uogas daugiau yra psichogeninės ar socialinės kilmės“, – nurodo gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt