Gyvenimas

2021.09.16 12:19

Inga Minelgaitė. Neuroįvairovė: ne problema, o galimybė. Ne individuali, o visuomenės

Inga Minelgaitė, Islandijos universiteto profesorė ir Lietuvos garbės konsulė Islandijoje, įvairovės puoselėtoja2021.09.16 12:19

Gyvenime dėviu keletą „kepurių“, iš jų viena yra profesorės verslo ir vadybos srityje. Verslo pasaulis – labai pragmatiškas, čia dažnai skamba klausimai: „O kas iš to? Kokia iš to nauda?“ Versle siekiant tam tikro elgesio ar pokyčio reikalingi svarūs argumentai. Todėl, jei kam nors nesiseka jaukinantis tolerancijos dėl neuroįvairovės švietime ar visuomenės gyvenime, kviečiu išklausyti pragmatiško verslininkų požiūrio ir kalbėti argumentais.

Gyvenime dėviu keletą „kepurių“, iš jų viena yra profesorės verslo ir vadybos srityje. Verslo pasaulis – labai pragmatiškas, čia dažnai skamba klausimai: „O kas iš to? Kokia iš to nauda?“ Versle siekiant tam tikro elgesio ar pokyčio reikalingi svarūs argumentai. Todėl, jei kam nors nesiseka jaukinantis tolerancijos dėl neuroįvairovės švietime ar visuomenės gyvenime, kviečiu išklausyti pragmatiško verslininkų požiūrio ir kalbėti argumentais.

Praeitis. Ar žinojote, kad prie žmonių rasės suklestėjimo, tikėtina, nemažai yra prisidėję su autizmu bei aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (angl. attention deficit/hyperactivity disorder, ADHD) siejami genai? Psichologė, mokslų daktarė Devon MacEachron teigia, kad, skirtingai nei dauguma mano, autizmo ir ADHD genai yra ne klaidos, o žmogaus genomo variacijų rezultatas, kuris visuomenei turi ir turės naudos. Vienas iš su ADHD siejamų genų DRD4 žinomas kaip naujovių ieškojimo genas.

Jis žmonių evoliucijoje atsirado prieš daugiau nei 10 tūkst. metų. Su autizmu asocijuojami genai taip pat atsekami daugiau nei 10 tūkst. metų. Tyrimai rodo, kad su autizmu siejama genetinė dispersija greičiausiai išgyveno žmogaus evoliucijos metu, nes prisidėjo prie išskirtinių atminties įgūdžių, geresnio vizualinio, skonio ir kvapo suvokimo, precizijos detalėms, sofistikuoto ir išvystyto supratimo apie sudėtingas sistemas, tokias kaip gyvūnų elgesys.

Neuroįvairovė yra dalis mūsų, kaip rūšies, genetikos ir mūsų evoliucijos, prisidėjusios ne tik prie mūsų išgyvenimo, bet ir prie tobulėjimo bei vystymosi.

Dabartis. JAV 6,1 mln. 2–17 metų vaikų turi ADHD diagnozę. Vienam iš 59 vaikų nustatomas autizmo spektro sutrikimas. Tai didžiulė populiacijos dalis! Problema? Ne, galimybė. Pavyzdžiui, daugelis iš mūsų patiria stresą greitai besikeičiančiose situacijose, o ADS turintys žmonės klesti, ypač kai reikalingas kūrybingumas, out of the box mąstymas.

Taigi ADHD iššūkių turintis asmuo gali pasiekti puikių rezultatų komiko, detektyvo, žurnalisto, aktoriaus ar fotografo darbe. Apie autizmo spektro žmonių gebėjimus srityse, reikalaujančiose itin aukštos dėmesio koncentracijos, jau turime tiek įrodymų, kad nors vežimu vežk. Nauda? Specifinių talentų šaltinis, kuris gali nešti naudą visuomenei ir įprasminti to talentingojo egzistenciją. Kaip tai padaryti? Kurti palankią aplinką. Kaip?

Keičiant požiūrį ir didinant toleranciją. Iš pradžių pakaks, jei matydami, kaip mama bando susikalbėti su „sunkiu“ vaiku kavinėje, vietoj teisiančio žvilgsnio veidą papuošite „viskas gerai, nesijaudinkite“ šypsena. Antras ir kur kas svarbesnis žingsnis yra mokyklos. Ir ne nuo mokytojų reikia pradėti, o nuo tėvelių ir jų požiūrio į neuroįvairovei atstovaujantį savo vaiko bendraklasį.

Ateitis. Tyrimai leidžia manyti, kad visame pasaulyje žmonių, turinčių ADHD ir autizmo diagnozę, tik daugės. Yra tamsusis ateities scenarijus su didelėmis biudžeto išlaidomis, atstumtųjų grupe ir pan. Kitas scenarijus – tolerantiška ir įtrauki visuomenė, kurioje sukurtos sąlygos įvairovės talentams manifestuoti. Įgalinti neuroįvairovei atstovaujantieji įdarbina savo talentus, gyvena orų gyvenimą, moka mokesčius, padeda naujai žvelgti į situacijas.

Nauda? Taikesnė ir pažangesnė visuomenė, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas ne „žuvų dalijimui“, o užtikrinama, kad pažeidžiamiausios visuomenės grupės išmoks ir turės galimybę „žvejoti“. Pragmatiškiau? Autizmo spektro asmenys jau dabar įvardijami kaip potencialas įmonių konkurenciniam pranašumui kurti. Tokių žmonių reikšmė ateities darbo rinkoje augs dėl dažnai išskirtinių kognityvinių gebėjimų, pavyzdžiui, analizuojant didelius techninius duomenų masyvus.

Šiandien ekspertai nedvejodami kalba apie būtinybę išnaudoti kuo įvairesnius žmonių gebėjimus robotizacijos ir automatizacijos procesams atsverti. Todėl neuroįvairovė yra vienas iš būdų sukurti ateities iššūkiams atsparesnę darbo rinką.

Gyvenimas su ADHD ar autizmu nėra lengvas. Ir nesiekiu minimizuoti šios būklės sukeliamų sunkumų. Tačiau tuo pat metu reikia atkreipti pasaulio dėmesį į mūsų smegenų skirtumų grožį ir vertę. Dr. Devon MacEachron teigia, kad neuroįvairovė gali būti tokios pat lemiamos svarbos žmonijai kaip ir bioįvairovė svarbi gyvybei Žemėje apskritai.

Todėl neuroįvairovei palankios sąlygos nėra paties skęstančiojo ir jo šeimos reikalas. Tai visos visuomenės reikalas. Vaikui užauginti reikia viso kaimo, sako liaudies išmintis. Autistiškam vaikui užauginti reikia dviejų kaimų. Bet tai verta! Kaimas tampa vieningesnis, jame atsiranda daugiau pagarbos ir prasmės, o autistiški vaikai išauga Albertais Einsteinais, Susanomis Boyle ir Elonais Muskais.

Verslo pasaulis itin pragmatiškas. Tačiau jis ir dinamiškas, gebantis rekordiškai greitai įgyvendinti pokyčius, sugebantis duoti ir turintis kompetencijų paversti aplinką geresne gyventi visiems. Jau yra šiuolaikinių verslų, kurie ne tik gamina ir parduoda, bet ir proaktyviai dirba su teigiamais visuomenės pokyčiais.

Kai vis dar neturime pakankamos įstatymų bazės, biudžeto, specialistų ir kt. neuroįvairovės teikiamiems pranašumams visų labui įgalinti, noriu tikėti, kad verslas gali būti tas katalizatorius, kuris ras jėgų, kūrybiškumo ir valios prisidėti prie šios ilgalaikės, tačiau itin tvarios investicijos į geresnę ateitį.

Straipsnis buvo publikuotas Lietuvos autizmo asociacijos žurnale „Lietaus vaikai“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt