Gyvenimas

2021.09.15 21:26

Prieširdžių virpėjimą kentusi Laima Lavaste pamena: jautėsi tokia bejėgė, kad neberūpėjo, gyvens ar mirs

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.09.15 21:26

„Buvo toks siaubingas priepuolis, kad supratau: reikia spręsti, ar gyventi, ar mirti. Kadangi mirti buvau įpratusi, pagalvojau, kad ta operacija turbūt nebus baisiau kaip numirti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ savo ligos istorija dalijasi garsi žurnalistė Laima Lavaste.

„Sveika širdis – tarsi mušamasis muzikos instrumentas. Ji plaka ritmiškai ir užtikrina, kad visas mūsų organizmas veiktų darniai kaip orkestras. Tačiau sutrikus jos veiklai, pavyzdžiui, atsiradus prieširdžių virpėjimui, ji ima plakti neritmiškai, o organizmas išsiderina, it jam vadovautų netikęs dirigentas.

Prieširdžių virpėjimu serga apie 6 milijonai europiečių. Prognozuojama, kad iki 2050 metų šis skaičius išaugs dvigubai. Ši liga ne tik prastina gyvenimo kokybę, bet sukelia širdies nepakankamumą, o blogiausia – žymiai didina insulto riziką“, – pasakoja profesorė Jurgita Plisienė.

Garsios žurnalistės L. Lavastes artimieji visada susirūpinę klausdavo: gal kviečiame greitąją pagalbą ir važiuojame į ligoninę? Ji tik purtydavo galvą. „Man jau buvo tas pats, ar aš gyvensiu, ar mirsiu, nes niekam nebebuvo jėgų“, – pamena ji.

Sugrįžusi į tuos laikus atgal tai išgyvenančio žmogaus artimiesiems ji pataria niekada neklausti, ar kviesti greitąją pagalbą, o tiesiog kuo greičiau kviesti.

„Su keliais draugais sėdėjome kavinukėje, kalbėjomės, aš, kaip visada emocingas žmogus, pasakoju apie viską, bet grįždama namo supratau, kad man darosi kažkas visiškai neaiškaus, tiesiog stoja širdis ir negaliu paeiti. Išsikviečiau greitąją pagalbą ir mane gydžiusi gydytoja pasakė: jums aritmija, prieširdžių virpėjimas. Reanimacija, kraują skystinantys vaistai į pilvą. Taip atvykau į aritmijos ligonių pasaulį“, – prisiminimais dalijasi laidos viešnia.

Kardiologas apie būdus atpažinti aritmiją: dėmesį turėtų atkreipti skausmas krūtinėje ir fizinio krūvio netoleravimas

Atrodo, kad širdis lipa per gerklę, ji vis sustoja ir nieko nėra, – toks jausmas, kad po truputį išeini iš gyvenimo, apie aritmijos priepuolius pasakoja žurnalistė. Tokie kelių sekundžių „važiavimai į tunelį“ buvo jos kasdienybė.

Keletą kartų dėl tokios savijautos L. Lavaste vyko į ligoninę, tačiau vėliau išmoko tinkamai reaguoti pati: iš pradžių išgerdavo raminamųjų, o tada – medikamentų, kurie retina širdies plakimą.

Ta liga man suteikė laimės, džiaugsmo. Tu atsibundi ir jauti – viskas gerai, ateina pietų metas – tvarka, vakaras, einu miegoti – visa diena praėjo be šito.

L. Lavaste

„Tai vis tiek trukdavo 3 valandas. Praeidavo – kaip ir nieko, visiškai sveika. Ta liga man suteikė laimės, džiaugsmo. Tu atsibundi ir jauti – viskas gerai, ateina pietų metas – tvarka, vakaras, einu miegoti – visa diena praėjo be šito. Aš laiminga“, – šypsosi pašnekovė.

Vis dėlto priepuoliai kartodavosi ketverius metus kone kasdien, kol galiausiai, įkalbėta gydytojų ir artimųjų, moteris, nors bijojo, nusprendė – metas abliacijai.

„Buvo toks siaubingas priepuolis, kad supratau: reikia spręsti, ar gyventi, ar mirti. Kadangi mirti buvau įpratusi, pagalvojau, kad ta operacija turbūt nebus baisiau kaip numirti. <...> Profesorius mane įspėjo, kad ta operacija sėkminga tik 70 procentų, bet išvažiuojant iš operacinės jis sakė: man atrodo, kad jums pasisekė 100 procentų“, – pamena ji.

Gydymas negali būti pavojingesnis už ligą

Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Širdies aritmijų skyriaus vadovo prof. Aro Puodžiukyno, gydant širdies ritmo sutrikimus, ypač prieširdžių virpėjimą, daugiau šansų padėti, jeigu žmogaus širdis iš esmės sveika, tėra elektroninis valdymo bloko defektas. Jį sutvarkius tikimybė, kad paciento gyvenimas gali labai pasikeisti į gerąją pusę, didelė.

„Intervencija galima kaip ir visiems, tačiau kuo daugiau gretutinių ligų, kuo labiau pavargę širdies raumuo, vožtuvai, kraujagyslės, tuo mažesnis sėkmės tikimybės procentas. Mes stengiamės atrasti balansą, nes medicinoje visada svarstyklės turi dvi lėkštes. Tai nėra svoris skaičiais, tai ligos ir procedūros rizika, ligos bloginama gyvenimo kokybė ir ką mes galime pasiekti, jeigu jaučiame, kad šansas yra tikrai labai nedidelis, o rizika didelė, – toks principas medicinoje visada išlieka. Svarbiausia nepakenkti, gydymas negali būti pavojingesnis už ligą“, – kalba A. Puodžiukynas.

Tokią operaciją atlieka ne vienas žmogus – tai visos komandos darbas. L. Lavaste pasakojo operacijos metu ne tik girdėjusi komandas, bet ir jautusi, kaip kažkas tvinksi, dreba. Gydytojas tikina – pacientei tikrai nesivaideno.

„Mes dirbame į kairį prieširdį įtekančių plautinių venų žiočių srityje, ypač šalia dešiniųjų plaučių venų. Labai arti eina nervas, nervuojantis diafragmą. Jeigu jis, neduok Dieve, nušaltų kartu su tais audiniais, kurie turi nušalti, įvyktų didelė komplikacija, nebefunkcionuotų tos pusės diafragma ir iš kvėpavimo funkcijos iškristų beveik ketvirtadalis kvėpavimo raumenų.

Ką mes darome? Mes pastatome elektrodą virš šaldymo vietos, elektriniais impulsais stimuliuojame tą nervą. Jeigu tie impulsai praeina pro diafragmą, ji susitraukinėja. Tai gana nemalonu pacientui, tai kaip smūgiai, pilvo trūkčiojimas. Jeigu neįspėtum paciento, galėtų būti šokas. Mes sakome pacientams: neišsigąskite, niekas nesugedo, taip turi būti. Viso šaldymo metu, visas tas keturias minutes, vyksta stimuliacija. Mes stebime ir jeigu, neduok Dieve, pajaučiame ranka ar pamatome, kad diafragmos trūkčiojimai pradeda silpnėti, iš karto stabdome šaldymą“, – aiškina A. Puodžiukynas.

Yra daugybė įvairių rūšių aritmijų. Vienos gydomos lengviau, kitos sunkiau, kitos beveik nedaro įtakos žmogaus išgyvenamumui ir gyvenimo kokybei, o dar kitos gali būti grėsmingos gyvybei.

A. Puodžiukynas

Operacija atliekama per šlaunines venas. Per jas visos būtinos darbinės priemonės nunešamos iki dešiniojo prieširdžio, per jį patenkama į kairįjį. Būtent ten vyksta visas darbas. Operacijos metu naudojami azoto dioksido garai atšąla iki 40, 50, net 55 laipsnių šalčio.

„Jeigu galima pajuokauti, tai kai dirbame, sakome: dabar tai yra šalčiausia vieta Lietuvoje, nebent šiuo metu krioabliaciją atlieka mūsų kolegos Santaros klinikose“, – sako medikas.

Visgi turbūt daugelis iš mūsų kartkartėmis jaučia neritmišką širdies plakimą. Ar įmanoma atskirti, kad tai jau prieširdžių virpėjimas?

Visoje medicinoje yra du svarbūs etapai. Pirmasis – įtarti, o tada konsultuotis, remiantis konsultacijų, kardiogramų tyrimų išvadomis diagnozuoti ligą. Šiais laikais įtarti prieširdžių virpėjimą gali padėti kraujospūdžio matuoklis, net išmanusis laikrodis.

„Pavieniai permušimai nėra vadinami prieširdžių virpėjimu. Reikia suprasti, kad yra daugybė įvairių rūšių aritmijų. Vienos gydomos lengviau, kitos sunkiau, kitos beveik nedaro įtakos žmogaus išgyvenamumui ir gyvenimo kokybei, galbūt tik savijautai, o dar kitos gali būti grėsmingos gyvybei. Žodis „aritmija“ yra labai geras, nes atkreipia dėmesį, bet jis yra nepaprastai platus“, – komentuoja laidos svečias.

Kaip atpažinti aritmiją?

Pasak A. Puodžiukyno, neritmiškas širdies plakimas turbūt pagrindinis aritmijos simptomas. Jis sako, kad virptelėjimus ypač jaučia muzikalūs žmonės, o yra tokių, kurie nejaučia nieko.

Ritmo sutrikimą gali lydėti ir kiti simptomai, pavyzdžiui, dusulys, krūtinės skausmas, galvos svaigimas, sunkiais atvejais gali būti net sąmonės netekimas, greitas nuovargis, žmogus sako esantis visiškas bejėgis.

Aritmijos požymiai

– Dažnas ir neritmiškas širdies plakimas

– Dusulys

– Blogas fizinio krūvio toleravimas

– Skausmas širdies plote

„Nuo aritmijos kenčia milijonai žmonių pasaulyje, todėl nedelskite ir pajutę pirmuosius širdies ritmo sutrikimus kreipkitės į šeimos gydytoją“, – ragina J. Plisienė.

Plačiau – gegužės 26 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Kardiologas apie būdus atpažinti aritmiją: dėmesį turėtų atkreipti skausmas krūtinėje ir fizinio krūvio netoleravimas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.