Gyvenimas

2021.09.19 08:04

Kadaise 4 didžiausio Lietuvos miesto Merkinės veidą negrįžtamai pakeitė II pasaulinis karas

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2021.09.19 08:04

Merkinės apylinkėse, manoma, įsikūrė bene pirmieji Lietuvos gyventojai. Šią vietovę supusiuose miškuose medžiojo karaliai bei kunigaikščiai, mieste skambėjo keturių bažnyčių, cerkvės varpai, stovėjo du vienuolynai. Miesto klestėjimą nutraukė pasauliniai karai, o su šio krašto istorija geriausia susipažinti jį aplankant.

Merkinė 17–18 a. buvo ketvirtas didžiausias Lietuvos miestas po Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. „Faktiškai kiekvienas valstybės istorijos etapas turi labai ryškų pėdsaką Merkinės istorijoje. Bandžiau suskaičiuoti – 6 tautos gyveno“, – pasakoja Merkinės krašto muziejaus mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas.

Šiais metais gyvenvietės centre iškilo paminklas Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vladislovui Vazai ketvirtajam. Anot Ž. Buržinsko, turbūt labiausiai Merkinę išgarsinęs dalykas – 1648 metais Merkinės aikštėje miręs Abiejų Tautų Respublikos valdovas. „Yra istorija, kad jo kūnas buvo išneštas į aikštę ir apsuptas miestiečių“, – teigia jis.

Dabar aikštės viduryje, buvusioje cerkvėje, įsikūręs Krašto istorijos muziejus. Jo pašonėje stūkso nugriautos rotušės replika. Yra išlikę rotušės brėžiniai, aprašymai, piešiniai, tad buvo galima gana tiksliai rekonstruoti šio pastato vaizdinį.

Pažinkite istoriją aplankydami Merkinę: lankytojus ypač stebina faktas, kad miesto aikštėje kadaise mirė ATR valdovas

„Aikštė šiandien gal nėra tokia išvaizdi, kokia buvo kadaise. 1941 metais įvyko tikrai labai žiaurus vokiečių aviacijos bombardavimas, labai nusiaubęs Merkinę. Po to tos tikrosios Merkinės ir nebeliko. Savo davė ir Holokaustas.

Jei pasivaikščiotume po aplinką, matytume, kad aplink aikštę yra kažkokių pievelių, sodelių, erdvių. Tai vietos, kur kadaise stovėjo namai. Dviejose vietose esame pastatę duris, tai identiškos replikos kadaise čia buvusių durų“, – sako pašnekovas.

Prieš karą Merkinėje buvo viešbučių, kavinių, anuomet itin populiarus kafenhauzas, pusantro šimto krautuvių. Durys ir stovi ten, kur kitados būtumėte peržengę slenkstį.

Sinagogų komplekso vieta – dabartinės Merkinės Vinco Krėvės gimnazijos teritorija. Iš trijų pastatų karo ir gaisrų nepaliestas išliko tik Talmudo Toros pastatas. Iš miestelio centro pasivaikščiojimų takas vingiuoja Merkinės Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios link.

„Merkinės bažnyčia – ypatinga Lietuvos kontekste. Pirmiausia tai – seniausia Pietų Lietuvos bažnyčia, bet daug mes nežinome apie šią bažnyčią, nes ji niekada nėra tyrinėta, niekada nėra daryti platesni archeologiniai tyrimai. Šiandien žinome 2 kriptas, į kurias galima patekti, bet jų buvo kur kas daugiau“, – pasakoja Ž. Buržinskas.

Viena įspūdingiausių šio krašto vietų – Merkinės piliakalnis. Čia į Nemuną įteka 3 upės, Merkio ir Nemuno santaka – pagrindinė vieta, kitos upės mažesnės, bet ir jos turi savo slėnius, tad Merkinę formuoja kalvotą.

„Kartais net pavargsti lipdamas, net susidaro kalnų miestelio įspūdis. Merkio ir Nemuno santakoje yra įrengtas Merkinės piliakalnis, ant kurio kadaise stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių“, – kalba Merkinės krašto muziejaus mokslinis darbuotojas.

Ant kitos netoliese stūksančios kalvos kažkada buvo ir Merkinės dvarvietė. Susipažinti su Merkinės miesteliu ir turtinga jo istorija reikia laiko, teigia Ž. Buržinskas, tad ragina čia užsukus neskubėti.

Plačiau – rugsėjo 13 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Pažinkite istoriją aplankydami Merkinę: lankytojus ypač stebina faktas, kad miesto aikštėje kadaise mirė ATR valdovas
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt