Gyvenimas

2021.09.07 21:55

Pakilusi temperatūra savaime nėra gyvybei pavojinga būklė, bet kaip sau padėti be vaistų?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.09.07 21:55

Vos pakilus temperatūrai gerdami vaistus trukdote savo organizmui kovoti su ligomis, tačiau yra būdų, kaip sau padėti natūraliai. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas sako, jog kylant temperatūrai naudinga pagulėti karštoje vonioje.

„Peršalote, blogai jaučiatės, o galbūt neseniai pasiskiepijote nuo COVID-19 ir temperatūra pakilo iki 38, galbūt net iki 40 laipsnių? Jūs skubate ją kuo greičiau numušti ir palengvinti savo organizmui kovą su infekcijomis. Nedarykite to, nes taip elgdamiesi, paradoksalu, sirgsite tik ilgiau“, – patikina laidos vedėjas.

Vos tik pakyla temperatūra, dažnai žmonės mėgina jos kuo skubiau atsikratyti, o tai, anot A. Unikausko, didelė klaida. Kalbant apie kovą su ligomis, privalote žinoti keletą pagrindinių dalykų.

Normali kūno temperatūra gali svyruoti nuo 36,4 iki 37,2 laipsnio

Pirmiausia – turėkite namuose termometrą. Turite žinoti savo normalią kūno temperatūrą, ne tą, apie kurią kažkada kažkas parašė vadovėlyje, pažymi medikas.

„Pamirškite visiems į galvą įkaltą skaičių 36,6. Tai tikrai nėra neginčijama norma. Konkrečiai jūsų kūno normali temperatūra paprastai gali svyruoti nuo 36,4 iki 37,2 laipsnio, bet ir tai gali būti ne jūsų norma. Ir čia pasitaiko išimčių, dėl kurių tikrai nevertėtų jaudintis“, – ramina A. Unikauskas.

Pakilusi temperatūra – ne liga: skubėdami gerti vaistus, trukdome organizmui kovoti

Tiesa, tokia žema kūno temperatūra, kaip 35,5 laipsnio, nėra labai dažna, bet būna net taip ir taip gali būti. Tai kai kuriais atvejais normalu, sako daktaras.

Žmogui senstant jo kūno temperatūra mažėja

„Dar vienas dalykas, kurį turite įsidėmėti, tai amžius. Ar žinojote, kad senstant arba vaikystėje augant mūsų kūnas vėsta? Pavyzdžiui, naujagimiams normalu turėti 37,5 laipsnio temperatūrą, o vėliau ji mažėja. 80 metų žmogui normalu turėti net ir 34,5 laipsnio temperatūrą. Jei jūsų normali temperatūra yra žemesnė nei įprasta, turėkite omenyje, kad sergant ir vaistų jums gali prireikti greičiau. Kitaip tariant, 37,5 įprastai nėra didelė temperatūra, bet žemą temperatūrą turintis žmogus gali jaustis prastai“, – aiškina gydytojas.

Kaip žinoti, kada aukšta temperatūra kovoja su ligomis, o kada alina organizmą ir būtina išgerti vaistų?

Anot šeimos gydytojos Rūtos Maciulevičienės, karščiavimas yra viena iš dažniausių kreipimosi į šeimos gydytojus priežasčių. Temperatūros pakilimas – apsauginis pačios gamtos sukurtas mechanizmas, tad nereikia nertis iš kailio kovojant su šiuo natūraliu mechanizmu. Su kuo paprastai kovojama, tai su karščiavimą lydinčiais simptomais: galvos skausmu, kaulų laužymu, pykinimu, viso kūno ar net odos skausmu.

„Tada reikia tą temperatūrą numušti. Ne tik pačią temperatūrą, bet ir išgerti priešuždegiminių vaistų, kad užblokuotų uždegimines reakcijas, kurios sukelia itin blogą savijautą“, – pasakoja šeimos gydytoja.

Ypač stipriai karščiuoja vaikai todėl, kad jų imunitetas dar nesusiformavęs. Jie negali į infekciją reaguoti gamindami antikūnus kaip vyresni žmonės, todėl jų organizmas pakelia kūno temperatūrą iki tokios, kurioje nustoja daugintis virusai ir kai kurios bakterijos.

Paklausta, ar pastebi, kad žmonės per greitai griebiasi vaistų nuo temperatūros, R. Maciulevičienė sako, kad, be to, pastebima ir tai, jog žmonės pasirenka neadekvačias dozes, neretai pavartoja per mažą dozę, kuri nėra veiksminga. „Tada sako: „Man nenusimuša temperatūra.“ – „O tai kiek gėrei vaistų?“ – „200 mg ibuprofeno.“ Suaugusiam žmogui 200 mg ibuprofeno yra tokia dozė, kuri nei numuš temperatūrą, nei sumažins skausmą, nei turės priešuždegiminį poveikį“, – tikina specialistė.

Pasak šeimos gydytojos, mūsų kultūroje žmonės bijo temperatūros. Neretai tenka aiškinti ypač jaunoms mamoms, kad temperatūra nėra ūmi gyvybei pavojinga būklė, dėl kurios reikia „apversti visą žemę“. Yra teorija, kad jei susirgę iš karto numušime temperatūrą, ilgiau sirgsime, mat temperatūra stabdo virusų dauginimąsi. „Paskaičiuota, kad jeigu išlaikoma apie 39 ir daugiau laipsnių temperatūra 4 valandas, tai virusų dauginimasis visiškai sustabdomas“, – pabrėžia R. Maciulevičienė.

Būdas pagreitinti infekcijos ciklą – mityba

A. Unikauskas teigia, jog yra būdų, kaip pagreitinti infekcijos ciklą. Vienas iš jų – tinkama mityba. Ką tai reiškia?

„Kai manęs klausia, ką valgyti, sakau: ką pacientas nori. Organizmas yra save reguliuojanti sistema ir jeigu jam kažko norisi, tą reikėtų ir duoti. Bet dažnai ūmioje fazėje žmogus apskritai nenori valgyti. Tada ir nereikia valgyti todėl, kad organizmas nenori eikvotis. Tai ekonominė sistema: visas organizmo pajėgumas yra nukreiptas kovai su infekcija. Virškinimas yra šalutinis reikalas, jis tiesiog išjungiamas.

Kai kurios mamytės kiša [maistą] vaikui per prievartą, o jis tiesiog tai išvemia todėl, kad organizmas to nepriima, jis kovoja su infekcija. Valgyti reikia tik tada, kai norisi valgyti. Tarp kitko, tai yra simptomas, kad žmogui gerėja. Kai atsiranda apetitas, vadinasi, jau įvyko virsmas, kai organizmas atsistato, jam jau reikia energijos. Tuo metu, kai aktyviai kovojame su infekcija, mes turime pakankamai atsargų, gliukogeno, iš kurio galime pasigaminti gliukozės ir patenkinti energinius poreikius“, – pasakoja laidos viešnia.

Galbūt esate girdėję, kad suvaldyti temperatūrą ir pačią infekciją padeda kalcis, ypač kalbant apie vaikus. R. Maciulevičienė teigia, jog tai – ne iš piršto laužta.

„Kalcis – vienas iš svarbiausių elektrolitų. Labai daug procesų ląstelėse priklauso nuo kalcio. Yra vadinamieji kalcio kanalai, nuo kurių priklauso daugybė ir energinių, ir imuninių mechanizmų. Be abejo, čia dalyvauja ir vitaminas D. Kalcio apykaitoje ir aktyvuojant kalcį vitaminas D dalyvauja kaip kofermentas. Tai yra teisybė – kalcis yra vienas iš tų elektrolitų, kurie mums yra būtini“, – kalba ji.

Gerokai pakilusi temperatūra – ir vienas iš šalutinių COVID-19 vakcinos poveikių. Pažymėtina, kad reakcija į vakciną prasideda (jeigu išvis prasideda) anksčiausiai po 6 valandų.

„Jeigu žmogus labai blogai toleruoja tuos pojūčius, žinoma, nėra ko jį kankinti, jis gali išgerti tabletę ar dvi paracetamolio. Jis tiesiog jausis geriau, o imuninė sistema tuo tarpu dirbs toliau savo darbą. Bet visos COVID-19 vakcinos yra reaktogeninės, jos yra sukurtos taip, kad sukeltų organizme reakciją, tai tol, kol žmogus gali toleruoti tą reakciją, nereikia su ja kovoti“, – pataria šeimos gydytoja.

Kada apskritai pakilus temperatūrai reikėtų kreiptis į daktarą, priklauso nuo amžiaus grupės.

Kada dėl pakilusios temperatūros reikia kreiptis į gydytoją?

– Kūdikiams iki 6 mėn. – 38 laipsniai

– Vaikams nuo 6 mėn. iki 3 metų – 39 laipsniai

– Vaikams nuo 4 iki 18 metų – 40 laipsnių

– Pilnamečiams – daugiau nei 40,5 laipsnio

R. Maciulevičienė dar kartą primena: „Viskas priklauso nuo to, kokia yra kita simptomatika. Pats karščiavimas nėra gyvybei pavojinga būklė. Gyvybei pavojinga būklė gali būti tai, dėl ko karščiuoja žmogus.“

Kaip sau padėti, jei temperatūra pakilusi?

„Jei jūsų temperatūra šiek tiek pakilusi, bet dar nepasiekusi išvardintų ribų, galime padėti savo imuninei sistemai natūraliais būdais“, – tikina A. Unikauskas.

Gulėkite karštoje vonioje

Jeigu pradėjote karščiuoti, vienas iš patarimų – pagulėti karštoje vonioje. Tiesa, svarbu žinoti vieną dalyką.

„Reikia žinoti, kada tai daryti. Tuo metu, kai yra šaltkrėtis, kai temperatūra kyla, įlindus į karštą vonią išsiplečia periferinės kraujagyslės, žmogus sušyla ir tada lengviau atiduoda šilumą, galų gale – šiltas vanduo turi raumenis atpalaiduojantį, skausmą mažinantį poveikį. Jeigu žmogus jau visas karštas ir jo temperatūra 40 laipsnių, įlenda dar į vonią, tai ką – mes norime dar pakelti tą temperatūrą?“ – retoriškai klausia pašnekovė.

Miegokite šiltai apsirengę

Miegodami šiltai apsirengę išprakaituosite visas blogybes, o tai visuomet padeda. Pasak R. Maciulevičienės, kai kyla temperatūra, yra šaltkrėtis, žmogus apsikloja daugybe antklodžių, kad galėtų sušilti, bet tada, kai žmogui jau karšta, kai temperatūra jau pakyla, reikia viską numesti ir geriau gulėti nuogam, net papildomai pasivėdinti vėduokle, kad konvekcijos būdu būtų atiduota šiluma.

„Tai ypač pavojinga vaikams iki 3 metų, kuriuos bobutės užkloja dešimčia antklodžių. Jiems gali išsivystyti traukuliai, nes jie paprasčiausiai perkaista. Geriau uždėti šaltą šlapią rankšluostį ant galvos, nes mažas vaikas 40–60 proc. šilumos atiduoda per galvą, intensyviausia kraujotaka yra galvoje. Vanduo yra puikus šilumos laidininkas, uždėjus vėsų rankšluostuką jis tiesiog atima tą temperatūrą. Tad tuo metu, kai žmogus jaučia, kad jam šalta, jis kratosi, reikia apsikloti, tik sušilo – reikia viską nuimti“, – aiškina šeimos gydytoja.

Valgykite aštriai

Dar vienas galimas patarimas – aštrus maistas. Pavyzdžiui, aštrūs pipirai palaiko šilumą, taip pat turi daug vitamino C, todėl tikrai jūsų imunitetui labai naudingi.

Nerūkykite

„Dar vienas patarimas primygtinis – nerūkykite, bent tuo metu. Rūkymas dar labiau kelia žmogaus temperatūrą, o jūs to tikrai nenorite“, – įsitikinęs A. Unikauskas.

Pakilus temperatūrai atminkite, jog tai – ne liga, su kuria reikia kovoti. Temperatūra rodo, kad jūsų organizmas intensyviai kovoja su užklupusiais virusais, tad netrukdykite ir leiskite jam dirbti. Tokiu būdu ligą įveiksite tikrai greičiau, o į medikus kreipkitės tik tuomet, kada jaučiate, kad organizmas nepajėgia susitvarkyti.

Plačiau – gegužės 5 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Pakilusi temperatūra – ne liga: skubėdami gerti vaistus, trukdome organizmui kovoti
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt