Gyvenimas

2021.09.12 13:28

Mokslininkas paaiškino, kas tirpdo riebalus: pats patikimiausias būdas – įveikiamas ne visiems

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.09.12 13:28

Gyvenate taip, kaip gyvenote iki šiol, tačiau sulaukus 30-ies ar 40-ies ėmė keistis kūno formos? Kas kaltas dėl augančių riebalų: prasti genai, gyvenimo būdas, o gal aplinka? Lietuvos sporto universiteto profesorius tikina – svorio augimą gali lemti visos šios priežastys, o ištirpdyti riebalų masę padės vienas paprastas, bet ne kiekvienam įveikiamas būdas.

Kodėl organizmas kaupia riebalus?

Taip jau susiklostė, kad žinduoliai, tarp jų – ir žmonės, energijos atsargas kaupia riebalų forma. Lietuvos sporto universiteto (LSU) Sveikatinimo ir reabilitacijos katedros profesorius dr. Aivaras Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad organizmo polinkis kaupti riebalus kadaise mūsų protėviams padėjo išgyventi.

„Manoma, kad, medžiodami ir rinkdami maisto atsargas, žmonės daugelį tūkstančių metų gyveno maisto nepritekliaus sąlygomis, todėl prisitaikė kaupti energijos atsargas (riebalus). Tai padėdavo jiems išgyventi, kai trūkdavo maisto.

Atsiradus žemės ūkiui, maždaug 10 tūkst. metų prieš mūsų erą, gyvenimo būdas pasikeitė. Pasidarė lengviau gauti pakankamai maisto, o savybė greitai kaupti riebalus prarado svarbą ir pavirto įvairiausių lėtinių ligų priežastimi. Pavyzdžiui, rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu yra daug didesnė tarp nutukusių žmonių“, – pastebi dr. A. Ratkevičius.

Jis aiškina, kad svoris ima augti tada, kai kūne pradeda kauptis riebalai, jų energetinis tankis (9 kcal/g) yra didesnis negu angliavandenių (4 kcal/g) ar baltymų (4 kcal/g). Riebalai organizme pradeda kauptis, kai su maistu gauname daugiau energijos, nei išnaudojame.

„Taigi, riebalų masė gali padidėti tiek dėl padidėjusio įsisavinamo maisto kalorijų kiekio, tiek dėl energijos sąnaudų sumažėjimo, pavyzdžiui, dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo ar sulėtėjusios medžiagų apykaitos“, – svorio augimo priežastis nurodo mokslininkas.

Dėl didėjančio svorio galima kaltinti ir aplinką

Atrodytų, paprasta: valgome per daug, judame per mažai, to rezultatas – didėjančios apimtys. Visgi dr. A. Ratkevičius atkreipia dėmesį, kad prie populiacijos svorio didėjimo, pastaruoju metu tampančio vis didesne globalia problema, nemažai prisideda ir aplinka.

„Dėl svorio prieaugio kaltinti atskirus žmones, jų įpročius, gyvenimo būdą paprasta – taip galima išvengti atsakomybės už netinkamos aplinkos formavimą. Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad dabar mus supa įvairios maitinimo įstaigos su visokiausiais skanumynais. Maisto kainos Lietuvoje nėra tokios didelės, kad ribotų maisto vartojimą. Taigi, žmonės užkandžiauja daugiau negu anksčiau, nes juos spaudžia aplinka“, – svarsto dr. A. Ratkevičius.

Tada „į pagalbą“ atskuba prekeiviai, siūlantys išbandyti neva tai sulieknėti padedančių preparatų, arbatų, papildų, liekninamųjų diržų, kremų, procedūrų... O numesti svorio nori dažnas, mat lieknas kūnas – vis dar etalonas, standartas.

„Padidėjusios kūno masės priežastys gali būti įvairios, todėl sunku visiems pritaikyti vienodą svorio kontrolės receptą. Visgi čia atsiranda galimybė pasipelnyti parduodant įvairius patrauklius svorio kontrolės receptus. Madų pasaulis, propaguodamas „grožį“, kurį įkūnija liekni modeliai, irgi padeda klestėti tiems receptams.

Tiesa ta, kad dauguma suliesėti bandančių žmonių galų gale priauga dar daugiau svorio, mat tie svorio metimo receptai dažnai reikalauja radikalių mitybos ar gyvenimo būdo pakeitimų, o jų žmonės negali laikytis ilgą laiką.

Pavyzdžiui, mūsų eksperimentai su pelėmis rodo, kad, kartojant badavimo ir nekontroliuojamos mitybos ciklus, didėja riebalų masė ir mažėja raumenų masė. Badavimas sukelia augimo veiksnių koncentracijos kraujyje padidėjimą, tai skatina riebalų kaupimą. Taigi, reikėtų vengti piktnaudžiauti radikaliomis svorio metimo priemonėmis“, – sako LSU profesorius.

Sveria tiek pat, o atrodo visai kitaip – kodėl?

Dažniausiai vaizdą, kurį matome veidrodyje, formuoja raumenų ir riebalų masė, pažymi dr. A. Ratkevičius. Raumenų masė senstant mažėja, todėl atvaizdas veidrodyje su metais kinta, nors gyvenimo būdas drastiškai per tą laiką gali ir nepasikeisti. Tiesa, gali nutikti ir taip, kad du vienodo amžiaus ir panašaus ūgio žmonės gali sverti panašiai, tačiau atrodyti visiškai skirtingai.

„Tokia situacija ypač dažnai pasitaiko tarp karjerą baigusių sportininkų. Staigiai sumažinus fizinį krūvį, sumažėja raumenų masė ir sportininkas gali net palengvėti, t. y. sverti mažiau, bet ilgainiui, ypač jei mityba nebus koreguojama, pradeda didėti riebalų masė, tad buvęs sportininkas gali grįžti į tą pačią svorio kategoriją, bet jau su mažesne raumenų ir didesne riebalų mase.

Taigi, tiek pat sveriantys žmonės gali ženkliai skirtis savo kūno kompozicija. Čia galima prisiminti Amerikos futbolininkų istoriją. Futbolininkai, dėl didelės raumenų masės turėję padidėjusį kūno masės indeksą (KMI), buvo vertinami kaip nutukę ir netinkami karo tarnybai“, – pasakoja mokslininkas.

Dėl antsvorio kalti prasti genai?

Kiek kartų teko girdėti, kad dėl putlių formų arba, priešingai, dėl pernelyg lieknos figūros kaltinami „prasti genai“? Mokslininkas pastebi, kad toks teiginys nėra visai iš piršto laužtas, nors tiksliai jį paaiškinti – sunku.

„Genetiniai veiksniai turi didelę įtaką mūsų kūno sudėjimui, nors fiziologiniai mechanizmai, kaip tai vyksta, dažnai nėra aiškūs. Pavyzdžiui, žinoma, kad leptino geno pakitimai gali sukelti didelį riebalų masės prieaugį dėl nepakankamo sotumo centrų nervų sistemoje stimuliavimo.

Dėl miostatino geno mutacijos jau keletą metų tiriame peles, pasižyminčias ypač didele raumenų mase ir ypač maža riebalų mase. Manoma, kad yra daug kitų genetinių mutacijų, kurios sukelia riebalų masės padidėjimą, bet apie jas mes nieko nežinome, nes tie pakitimai nėra plačiai paplitę tarp žmonių“, – aiškina dr. A. Ratkevičius.

Stebuklų nėra – nustokite užkandžiauti ir traukite pasivaikščioti

Kas tik nedaroma mokslo pasaulyje, norint išrasti vaistą nuo riebalų kaupimosi: leptino injekcijos, fermentų slopinimas, skrandžio tūrio mažinimo operacijos, vardija dr. A. Ratkevičius. Visgi bandymai parodė, kad šių intervencijų pasekmės arba neaiškios, arba žalingos, arba neveiksmingos, teigia mokslininkas. Tad kelias, vedantis į gražias formas ir, svarbiausia, gerą sveikatą, tėra vienas.

„Čia nėra stebuklų, kurie suveiktų iš karto. Saikinga mityba, derinama su fizinio aktyvumo padidinimu iki maždaug 300 min per savaitę (50–60 min per dieną) duoda gerų rezultatų, bet ne visi iš mūsų yra pakankamai motyvuoti keisti savo gyvenimo būdą“, – sako dr. A. Ratkevičius.

Mokslininkas pataria: kontroliuokite porcijų dydį, vartokite kuo įvairesnius maisto produktus, neužkandžiaukite. Ribokite saldumynų ir kitų lengvai įsisavinamų, perdirbtų maisto produktų (sausainių, pyragų, baltos duonos, rūkytų mėsos gaminių) vartojimą. Keiskite juos daržovėmis, vaisiais, riešutais.

„Taip pat reikėtų 50–60 min per dieną skirti pasivaikščiojimui. Tam ypač tinka gamta, kuri, be kita ko, turi labai gerą poveikį mūsų psichinei sveikatai“, – nurodo dr. A. Ratkevičius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt