Gyvenimas

2021.09.03 15:04

Marius Čepulis. Kas gudriausias?

Marius Čepulis, gamtos fotografas2021.09.03 15:04

Ta proga, kad vėl paminėjom mokslo ir žinių dieną, pašnekėkim, kas pasaulyje gudriausias. Nėra čia ką galvot, sakysit, mes patys sumaniausi, gudriausi ir gražiausi. Beždžionės irgi tą patį pasakytų žiūrėdamos į veidrodį. Taigi apie šias dvi beždžiones ir nešnekėsim, nes akivaizdu, kad tiek su beplaukėmis, tiek su plaukuotomis beždžionėmis (o ypač šimpanzėmis ar orangutanais) intelektu nelabai kas gali lygintis.

Nebent, nebent kiaulės. Taip, matau, kaip vyrai, kurie dažnai gauna paršo ar kiaulės epitetą, nusišypso. Kiaulės kai kurių mokslininkų tyrimų duomenimis pripažįstamos ypač sumaniomis, o jų mokymosi gebėjimai prilyginami šimpanzių gebėjimams.

Ne veltui „Gyvulių ūkyje“ būtent kiaulės buvo visa ko sumanytojos. Pavyzdžiui, jos daug greičiau nei mūsų vaikai perpranta veidrodį. Ir tai ne vienintelis dalykas, kurį kiaulės supranta greičiau ir lengviau nei kiti gyviai. Jau yra kiaulių, kurios moka žaisti kompiuterinius žaidimus.

Na, nežaidžia „Angry birds“ (nepatinka joms tas žaidimas), bet su specialiai joms padaryta pele užveda žymeklį ant reikiamo objekto. Apie tai, kad jas lengva išmokyti daryti visokius triukus, irgi pilna informacijos, tik čia reiktų paminėti, kad tie triukai turėtų būt mokomi ne žmonių pramogai, o tik bandant ištirti gyvūno gebėjimus. Taigi kai šeštadienį valgysit kiaulienos šašlyką, prisiminkit, kad valgot vieną sumaniausių žemės gyvių (už šitą sakinį man sumokėjo veganus vienijančios organizacijos).

Jei toliau kalbėsim apie naminius gyvius, tai be abejo reikia paminėti šunis, kurie mielai rodo savo gebėjimus, kates, kurios mielai nieko nerodo, nes jos tikrai žino, kad moka, bet nemano, kad tai reikia rodyti savo vergams (tai yra mums), kas irgi yra intelekto požymis. Ožkos pasižymi ilgalaike atmintimi, karvės puikiai jaučia emocijas ir t.t., ir panašiai.

Iš laukinių žinduolių galvą turėtumėm lenkti prieš banginius ir jų mažuosius giminaičius delfinus. Jie ne tik turi dideles smegenis, bet ir daugiau vingių nei mes. Jie ne tik moka save identifikuoti, atpažinti veidrodyje, įsiminti daugybę dalykų, bet ir naudotis įrankiais. Teisingiau apsaugos priemonėm (užsideda kempines ant snukių, kad nesusižeistų, kai rausia dugno gruntą).

Daugybę tyrimų padaryta ir stebėjimų atlikta tiriant dramblių intelektą (iš sausumos žinduolių jų smegenys juk didžiausios). Šie gyvūnai ne tik yra labai empatiški, bet ir sugeba spręsti sudėtingas užduotis komandoje, ir komandoje sugalvoti, kaip jas atlikti. Na, ar nenuostabus gebėjimas yra jiems uždėtus varpelius (kad šie praneštų, jog drambliai atėjo į dirbamus laukus), padaryti neveiksniais, užkimšus juos moliu?

Iš šalia mūsų gyvenančių gyvių, žinoma, pirma pagalvojat apie lapę. Mat ji tituluojama gudriausia. Taip, ji tikrai gudri ir žino, kada vištos paleidžiamos laukan, o kada uždaromos. Žino net, kada uždaromi šunys, saugantys tas vištas, ir supranta, kad dieną mes esame mažiausiai budrūs. Bet vilkai yra dar sumanesni ir gudresni, vien todėl yra be galo sunku nuo jų apsaugoti gyvulius. Ir vien todėl žmonės nemėgsta vilkų – nepatinka mums gudresni.

O ką geba voverės? Na, visų pirma jos turi unikalią atmintį, kad atsimintų, kur per rudenį suslėpė tūkstančius riešutų (ir atsimena). O va amerikinės voveraitės net sugalvojo, kad galima savo kvapą maskuoti gyvačių kvapu, kad jų nerastų plėšrūnai.

Jei jau šnekam apie žiurkes (voverė – ryža, pūkuota žiurkė), tai ir čia turim pripažinti, kad šis socialus gyvis turi neeilinių gebėjimų. Visi, kas laikė jas namuose, tą patvirtins.

Jos puikia sprendžia pačius įvairiausius galvosūkius, turi nerealius gebėjimus atsiminti savo bėgiojimo maršrutus ir jei reiktų pasirinkti ar gauti skanų kąsnelį, ar gelbėti draugą, gelbėtų savo giminaitį.

O kaip su paukščiais? Juk visi žinot, kad pasakose kiaulė su meška vaikšto pas apuoką arba pelėdą patarimų. Bet išties pelėda arba apuokas yra labai vidutinių gebėjimų padarai. T.y. paprasčiausi balandžiai, skiriantys formas, spalvas, piešinius ir save atpažįstantys veidrodyje, palieka pelėdas toli užnugaryje. Tiesa, dabar jau žinot, kad visi miško gyviai eitų patarimo ne pas pelėdą, o pas Knysliuką.

Iš paukščių, vėl jokia paslaptis, sumaniausi yra varniniai. Jie ne tik atpažįsta veidus, įsimena skriaudėjus, naudojasi įrankiais, ir prireikus gali išspręsti kokią nors užduotį (pagaliukais ištraukti maistą, akmenimis pakelti vandens lygį, jei reikia iš gilaus indo ką išgriebti), bet geba spręsti ir keliolika nesusijusių užduočių, ką vidutiniškų gabumų pirmokėliui būtų labai sunku padaryti.

Ar papūgos gudrios? Tikrai ne visos, bet savo gebėjimais garsėja Afrikos pilkosios bei kėjos. Ir nekalbu apie gebėjimą kartoti žodžius bei žinoti, kada juos vartoti. Kėjos gali drauge atlikti sudėtingas užduotis, o vėliau pasidalyti gautu atlygiu. Pavyzdžiui, kol dvi papūgos nuima apsauginį tinklą nuo šiukšlių konteinerio, kitos pakelia jo dangtį, o dar kitos iš ten traukia skanėstus, kuriuos perduoda dar kitoms kolegėms.

O kaip su bestuburiais gyviais, ar visi jie tik vadovaujasi instinktais ir intelekto užuomazgų pas juos nerasta? Daugumoje atvejų tikrai taip, vabzdžiai, kirmėlės, vėžiagyviai, moliuskai paklūsta savo instinktams ir sudėtingus veiksmus (statyti namus, įrengti tobulą ventiliaciją, augintis kitus vabzdžius ir grybus) išmoko per ilgą evoliucijos kelią. Iš visų gyvių čia reikia paminėti aštuonkojį.

Šis ne tik sugeba akimirksniu pakeisti spalvą, formą, įveikti siaurus labirintus, bet ir sugalvoti, kaip atsukti stiklainio dangtelį, kad pats išlįstų arba pasiimtų ten įdėtą grobį. Na ir ne kiekvienas gyvis sugalvotų akmeniu sudaužyti akvariumo lempas, nes jos jį užknisa.

Tai tiek apie sumaniuosius mūsų planetos gyventojus. Nesustokit domėtis, mokytis, nes, žiūrėkit, kokia kiaulė mus ims ir aplenks.

Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.

Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt