Gyvenimas

2021.09.05 13:14

Nesigailėsite pamėgę svogūnus: saugo nuo trombozių, vėžio, depresijos, o kvapą panaikinti padės kelios gudrybės

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.09.05 13:14

Svogūnai gali apsaugoti nuo depresijos, skrandžio opų, vėžio, taip pat sumažinti aukštą kraujospūdį ir užkirsti kelią trombozėms – tai įrodyta moksliniais tyrimais. Mokslininkai taip pat džiaugiasi pagaliau atradę priežastį, kodėl pjaustant svogūną ima ašaroti akys. Laimei, yra gudrybių, kaip apsisaugoti ir nuo ašarų, ir nuo blogo svogūno kvapo.

Svogūnai buvo auginami dar senovės Egipte, vėlesniais laikais tikėta, kad ši daržovė gali veikti kaip profilaktinis vaistas per choleros ir maro epidemiją, svogūnais nuo peršalimo gydėsi ir Romos imperatorius Neronas.

Šiandien pikantišką skonį patiekalams suteikiantys svogūnai daugelyje pasaulio virtuvių vertinami ne tik dėl universalaus panaudojimo. Portalo LRT.lt kalbinta Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė dr. Milda Pukalskienė atkreipia dėmesį, kad svogūnai itin naudingi žmogaus sveikatai – tai patvirtinta moksliniais tyrimais.

Saugo nuo vėžio, trombozių, depresijos

100 g svogūnų yra vos 35 kcal, tačiau apstu mineralinių medžiagų: kalcio, geležies, magnio, kalio, atsakingo už vandens ir druskų koncentracijos pusiausvyrą organizme, fosforo, seleno, mangano, pasižyminčio antioksidaciniu poveikiu ir saugančio odą nuo žalingos UV spinduliuotės. Svogūnuose taip pat gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, o 100 g svogūnų randama net 12 procentų (8 mg) rekomenduojamos vitamino C paros normos.

Beje, svogūnai – ir puikus antioksidantų šaltinis. Mokslininkė pažymi, kad antioksidantai itin svarbūs norint palaikyti gerą sveikatą, mat padeda atitolinti arba sulėtinti oksidacinius ląstelių ir audinių pažeidimus. Reguliariai vartojant svogūnus, jie gali sumažinti aukštą kraujospūdį, o dėl juose esančių fitocheminių medžiagų ir ypač didelės flavonoido kvercetino koncentracijos netgi gali pavykti apsisaugoti nuo vėžio, sako dr. M. Pukalskienė.

„Tyrimai parodė, kad svogūnų sudėtyje esantis kvercetinas padeda sujungti laisvuosius radikalus organizme, slopina mažo tankio lipoproteinų oksidaciją, kas svarbu sergant ateroskleroze. Remiantis Vageningeno universitete, Nyderlanduose, atliktais tyrimais, kvercetino koncentracija svogūnuose priklausomai jų nuo veislės svyruoja nuo 22,4 iki 54 mg/100 g. Tie patys mokslininkai nustatė, kad kvercetino įsisavinimas iš svogūnų buvo du kartus efektyvesnis nei iš žaliosios arbatos ir obuolių.

Mokslo darbuose rašoma, kad kvercetinas mažina trombozių, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Taip pat paskelbta daugybė tyrimų, kuriais pagrindžiama, jog kvercetinas turi teigiamą poveikį daugeliui ligų ir sutrikimų, įskaitant krūties, storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio, plaučių ir šlapimo pūslės vėžį“, – aiškina dr. M. Pukalskienė.

Padedančiomis kovoti su vėžiu ir antimikrobinėmis savybėmis pasižymi ir svogūnuose esantys organiniai sieros turintys junginiai: disulfidai, tiosulfatai ir kt. Beje, reguliarus svogūnų vartojimas gali sumažinti kaulų ligos osteoporozės riziką.

„Tai pagrindžia Šveicarijoje, Berno universitete, su žiurkėmis atliktas tyrimas. Jis parodė, kad keturias savaites graužikams duodant po vieną gramą svogūno per dieną, eksperimentinių žiurkių kaulų mineralinių medžiagų kiekis, palyginti su kontroline grupe, padidėjo daugiau nei 17 procentų“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Beje, ilgalaikis svogūnų vartojimas gali apsaugoti nuo skrandžio opų atsiradimo, mat užkerta kelią opą formuojančio mikroorganizmo Heliobacter pylori augimui.

„Svogūnuose taip pat randama fruktooligosacharidų, t. y. junginių, kurie veikia kaip prebiotikai. Fruktooligosacharidai pereina per plonąją žarną nesuvirškinti ir storojoje žarnoje tampa gerųjų bakterijų maistu. Kaip žinoma, tai svarbu storosios žarnos vėžio ir depresijos prevencijai – tyrimais nustatyta, kad šie susirgimai susiję su gerųjų žarnyno bakterijų trūkumu“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Daugiausia antioksidantų – raudonuosiuose svogūnuose

Parduotuvių lentynose dažniausiai galima rinktis iš baltųjų, raudonųjų, geltonųjų svogūnų. Jie skiriasi ne tik skonio savybėmis. Pavyzdžiui, raudonasis svogūnas iš minėtųjų yra švelniausias ir turi salstelėjusį skonį, be to, jame randama daugiausia antioksidantų.

„Raudonųjų svogūnų viršutiniame sluoksnyje randama biologiškai vertingų junginių antocianinų. Tai augalų pigmentai, pasižymintys stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Antocianinai apsaugo nuo laisvųjų radikalų susidarymo, lėtina senėjimo procesus organizme. Raudonuosiuose svogūnuose taip pat yra daugiau flavonoidų nei baltuosiuose svogūnuose, o geltonieji svogūnai užima tarpinę padėtį tarp baltųjų ir raudonųjų“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Ne mažiau naudingi ir svogūnų laiškai, pasižymintys panašia sudėtimi kaip špinatai, lapiniai burokėliai. „Turbūt galima drąsiai teigti, kad svogūnų laiškų išskirtinumas tas, jog jie yra puikus vitamino K šaltinis. 100 g svogūnų laiškų yra 206 μg vitamino K, o tai yra net 170 procentų rekomenduojamo paros kiekio. Taip pat yra mokslinių tyrimų duomenų, kuriais pagrindžiamas teigiamas svogūnų laiškų poveikis kovojant su hipertenzija“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Šaldytuvas svogūnams nėra tinkama vieta

Norint, kad organizmas gautų maksimalią naudą ir įsisavintų visas svogūnuose esančias biologiškai vertingas medžiagas, rekomenduojama svogūnus valgyti šviežius ir termiškai neapdorotus, sako mokslininkė. Taip yra todėl, kad termiškai apdorojant svogūnus keičiasi jų cheminė sudėtis, prarandama dalis teigiamų savybių.

„Termiškai apdorojant svogūnus, išgaruoja eteriniai aliejai, kurie ir suteikia aštrų, kartoką skonį. Todėl paruošti svogūnai tampa malonesni valgyti. Priklausomai nuo paruošimo būdo, termiškai apdorojant svogūną suskyla dauguma karščiui atsparių vitaminų. Taip pat keičiasi kitų biologiškai vertingų fitojunginių sudėtis. Pavyzdžiui, kepant arba verdant raudonuosius svogūnus suskyla jų sudėtyje esantys antocianinai“, – sako dr. M. Pukalskienė.

Kad duotų daugiausia naudos, svogūnus rekomenduojama valgyti neapdorotus, juos derinant su kitomis daržovėmis. Tiesa, kad ir kokie sveikatai palankūs būtų svogūnai, persistengti nereikėtų – per didelis reguliariai suvartojamas svogūnų kiekis organizmui gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, įspėja mokslininkė. Sveiki, nesiskundžiantys jokiais negalavimais žmonės gali suvartoti iki 100 g svogūnų per dieną.

Beje, svogūnų maistinei vertei įtakos turi sandėliavimas. Pasak mokslininkės, namų sąlygomis svogūnus rekomenduojama laikyti vėsioje (4–10 °C), sausoje, tamsioje ir gerai vėdinamoje patalpoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar garaže. Šaldytuvas šiai daržovei nėra tinkamiausia vieta.

„Šaldytuve laikomi svogūnai gali prisigerti drėgmės, suminkštėti ir pradėti greičiau gesti. Panašiai nutiks, jei svogūnus laikysite per aukštoje temperatūroje ar itin drėgnoje vietoje – jie pradės dygti arba pūti. Norint to išvengti, svarbu užtikrinti tinkamą sandėliuojamų svogūnų ventiliaciją, mat ši daržovė lengvai sugeria drėgmę. Tam geriausiai tinka atviras krepšys ar tinklinis maišas – venkite svogūnus laikyti plastikiniame maiše. Beje, svogūnai ilgiau išlaikys gerąsias savo savybes, jei laikysite juos tamsoje“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Mėgsta ne visi, bet ir valgyti gali ne visi, ypač pavojinga šunims

Nepaisant svogūnų naudos sveikatai, santykis su šia pikantiška daržove paprastai būna dvejopas: ją arba mėgsta, arba nekenčia. Tiesa, kaip ir mėgsta svogūnus ne visi, taip ir valgyti gali ne visi.

Mokslininkė pažymi, kad nors literatūroje praktiškai nėra duomenų apie neigiamą svogūnų poveikį žmogaus organizmui, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nesaikingas šios daržovės vartojimas gali sukelti įvairių su virškinimu susijusių negalavimų.

„Nors svogūnai turi daug sveikatai naudingų medžiagų, juos gali valgyti ne visi. Svogūnus ypač rekomenduojama saikingai vartoti žmonėms, turintiems virškinamojo trakto ligų, kenčiantiems nuo didelio skrandžio rūgštingumo, taip pat sergantiems kepenų ir inkstų ligomis, akmenlige.

Beje, mokslinėje literatūroje yra duomenų, kad svogūnai pasižymi antikoaguliantiniu poveikiu, t. y. gali padėti išvengti kraujo krešulių susidarymo. Tačiau tai gali sukelti problemų, jei žmogus vartoja tam tikrus vaistus. Vis dėlto tokie atvejai yra labai reti, būdingi vyresnio amžiaus žmonėms“, – nurodo dr. M. Pukalskienė.

Beje, svogūnų nerekomenduojama valgyti alergiškiems žmonėms, mat juose esama disulfidų, kurie gali sukelti tokius alergijos simptomus kaip astma, sloga, nosies užgulimas, akių paraudimas, kontaktinis dermatitas, kuriam būdingas raudonas, niežtintis bėrimas. Alerginė reakcija gali kilti ne tik valgant, bet ir tiesiog pjaustant ar kitokiu būdu apdorojant svogūnus.

Įdomu tai, kad svogūnų visiškai netoleruoja keturkojai augintiniai. „Pavyzdžiui, šunims tai yra nevirškinamas produktas. Svogūnuose yra tiosulfatų, kurie keturkojui gali tapti kenksminga medžiaga, mat šuns organizmas nesugeba suskaidyti šių junginių. Nurijus svogūną, šuns organizme tiosulfatai gali suketi raudonųjų kraujo kūnelių hemolizę“, – įspėja dr. M. Pukalskienė.

Kaip panaikinti svogūno kvapą ir neapsiašaroti pjaustant

Kad ir kokie būtų naudingi, svogūnai turi keletą buitinių trūkumų – skleidžia aitrų kvapą, o juos pjaustant net tvirčiausiųjų veidu neretai rieda ašaros. Iš praktikos žinoma, kad svogūnų kvapas gali įsigerti į virtuvės paviršius ar net rankas, o pavalgius – ir sklisti iš burnos ertmės. Laimei, mokslininkė turi keletą kasdienybėje praversiančių patarimų.

„Supjaustę svogūnus nusiplaukite rankas šaltu vandeniu, įtrinkite druska ir nuskalaukite, o tada nusiplaukite muilu ir šiltu vandeniu. Norėdami pašalinti svogūno kvapą, sklindantį iš burnos, suvalgykite keletą šakelių petražolių ar skiltelę obuolio. Nemalonų kvapą taip pat sumažinsite gerdami vandenį – jis po valgio gali nuplauti svogūnų likučius nuo liežuvio arba iš tarpdančių“, – pataria dr. M. Pukalskienė.

O kodėl pjaustant svogūnus graužia akis ir pasirodo ašaros, mokslininkai tyrė ištisus dešimtmečius. Šiandien atsakymas jau aiškus: „Pjaustant svogūną, iš jo ląstelių į orą išsiskiria sieros turintis junginys propantialio S oksidas. Šis lakus cheminis junginys greitai garuoja ir patenka į mūsų akis. Ten ištirpsta akių paviršių dengiančioje vandeninėje terpėje.

Tuo metu susidaro sulfeno rūgštys, kurios ir dirgina ašarų liaukas, sukelia niežėjimą, deginimą, ašarojimą. Kadangi susidariusios rūgšties kiekis yra labai mažas, jos poveikis yra tik dirginantis ir visai nekenksmingas“, – paaiškina dr. M. Pukalskienė.

Kad svogūnų pjaustymas netaptų nemalonia patirtimi, mokslininkė siūlo pasinaudoti šiomis gudrybėmis: „Kadangi ašarojimą sukelia svogūnų sudėtyje esantys fermentai, reakcijos greitį ir dirginančių cheminių medžiagų kiekį galima sumažinti sustabdžius arba sulėtinus fermentų veiklą. Vienas iš būdų – svogūnų nuplikymas verdančiu vandeniu ir įmerkimas į šaltą vandenį. Tokiu būdu inaktyvuojami fermentai, tad galima užkirsti kelią ašarojimui.

Kitas būdas – prieš pjaustant svogūnus 10 minučių palikti juos šaldymo kameroje. Šis metodas gali būti nepraktiškas, nes svogūnai sušlampa, suminkštėja, praranda skonį. Pjaustydami svogūnus taip pat galite naudoti gartraukį ar atsukti tekantį vandenį – taip atitrauksite lakias chemines medžiagas ir jos nepateks arba mažiau pateks į akis“, – aiškina dr. M. Pukalskienė.

Taip pat skaitykite

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt